Bundanti gamta alergiškiems žmonėms kelia siaubą

Danutė JONUŠIENĖ, LR korespondentė
Žydintys augalai skleidžia ne tik svaiginamą kvapą. Alergišką žmogų jie gali paguldyti į ligos patalą. Stilistui Mantui Petruškevičiui dėl alergijos teko atsisakyti floristo darbo, nes nuo gėlių imdavo ašaroti akys, niežėti rankas, užklupdavo čiaudulys. Dainininkei Rūtai Lukoševičiūtei šių negalavimų padėjo atsikratyti priglaustas benamis šuo. O kauniečiui gydytojui Aurelijui Verygai susitaikyti su liga padeda vaistai.
Po to, kai R.Lukoševičiūtė priglaudė šunį, ji nebeserga alergija.
Daugiau nuotraukų (1)
Stilistas M.Petruškevičius nėra abejingas gėlėms. Todėl draugai Mantą, ką tik šventusį 25-ąjį gimtadienį, stengėsi pamaloninti žiedais.
Parsinešęs dovanotas puokštes namo, vyras nuskabė žiedų kuokelius - žiedadulkių šaltinį.
Jei taip nepadarytų, jį kaipmat užkluptų čiaudulys, kosulys, o akys pradėtų ašaroti.
Žiedadulkės vilniečiui M.Petruškevičiui kartais taip pakutena gerklę, kad jis jaučiasi lyg prisivalgęs aštrių patiekalų.
„Puikiai žinau, kas yra šienligė. Daug nuo jos prisikentėjau. Man sunku ne tik pavasarį. Pavyzdžiui, jeigu tenka į puokštę įpinti bent keletą džiovintų augalų, iš karto pradedu čiaudėti“, - prisipažino stilistas.
Džiaugtis bundančiu pavasariu jam geriausia namuose. M.Petruškevičius jau patyrė, kad saulėtą ir vėjuotą dieną langų geriau neatidaryti.
Tačiau gintis nuo žiedadulkių vienkartine marlės kauke stilistas neketina. Jam toks būdas gelbėtis nuo alergijos nėra priimtinas.
Patikimesnė apsauga M.Petruškevičiui atrodo vaistai.
Be medikamentų jis nesiryžtų vykti į gamtą.
M.Petruškevičius žino, kad jam gali prireikti ir skubios medikų pagalbos, todėl nedrįsta rizikuoti.
Kad gėlės gali jį paguldyti į ligos patalą, M.Petruškevičius suprato padirbėjęs gėlių salone - jame jis savaitgaliais dirbo dar būdamas penkiolikametis.
Iš žiedlapių bei augalų floristas kūrė ne tik puokštes, bet ir drabužių kolekcijas.
Mažai kas žinojo, kad toks darbas M.Petruškevičiui kainavo daug sveikatos.
Alergiją jam kėlė netgi iš Olandijos atgabentos gėlės, kurios būna daug kartų nupurkštos chemikalais.
Nukamuotas alergijos vėliau jis ėmėsi vitrinų dekoravimo meno, kūrė drabužių kolekcijas bei rankines iš samanų, varnalėšų ir kerpių.
„Turėjau mesti mėgstamą floristo darbą, nes negalėdavau dalyvauti parodose.
Nuo žiedadulkių imdavo niežėti rankas, visą kūną, smarkiai parausdavo oda“, - pasakojo vyras.
Visų augalų, kurių žiedadulkės jam kenkia, stilistas negalėtų išvardyti, tačiau tikino, kad tokių - tikrai ne viena rūšis.
Sunkiausias metas M.Petruškevičiui - kai ima žydėti lazdynai, beržai, klevai.
Jei tenka eiti šiais medžiais apsodinta gatve, vyras nepaleidžia iš rankų nosinės.
Nėra malonūs stilistui ir nupjautos vejos ar džiūstančios žolės kvapai. Todėl žydinti pieva jam graži tik fotografijoje arba kino juostoje.
M.Petruškevičius vengia ir medaus, nes jame gali būti žiedadulkių.
Tačiau be kvepalų vyras neįsivaizduoja savo gyvenimo. Jo laimei, pasikvepinęs jis nepradeda nei ašaroti, nei čiaudėti.
Dainininkė ir žurnalistė 33 metų R.Lukoševičiūtė vaistus nuo alergijos padėjo į stalčių daugiau nei prieš dvejus metus. Iš šios varginančios ligos gniaužtų ją išvadavo priglausta kalė Leira.
Anksčiau vaistams nuo alergijos kas mėnesį ji išleisdavo mažiausiai 60 litų. Vien purškiamų į nosį vaistų moteriai dažnai nepakakdavo, reikėdavo ir tablečių.
Dabar R.Lukoševičiūtė sutaupytus pinigus gali skirti savo augintinei Leirai. Rūta jai negaili įvairių šuniškų skanumynų.
Leirą moteris parsinešė iš gatvės ir išgelbėjo jai gyvybę. Tačiau tėvai jos už tai nepagyrė - jiems dukters noras auginti šunį kėlė didelį nerimą. Kaip įmanydami jie stengėsi atkalbėti ją nuo tokio sumanymo.
„Nori numirti? Kaip tu gyvensi, jeigu esi daug kam alergiška?“ - tokiais klausimais Rūtos tėvai stengėsi ją atvesti į protą.
Rūta nuo paauglystės buvo alergiška ne tik žiedadulkėms, bet ir namų dulkėms, dūmams, kvapams, kai kuriems maisto produktams.
Beveik ištisus metus moteris čiaudėdavo, sloguodavo, vaikščiodavo užtinusiomis akimis. Tik kartais alergija atslūgdavo, bet niekada nepasitraukdavo.
Išgelbėta augintinė mokėjo Rūtai įsiteikti nuo pirmos dienos - braudavosi į jos patalą, taikydavosi lyžtelėti veidą. Toks šuns dėmesys moteriai buvo lyg balzamas pavargusiai sielai.
Žaisminga kalaitė ir dabar padeda R.Lukoševičiūtei atsikratyti streso, priverčia daugiau laiko praleisti gryname ore.
„Kai priglaudžiau kalaitę, mano gyvenime sumažėjo įtampos.
Išmokau daug kuo džiaugtis, pavyzdžiui, pasidžiaugiu, kad mano batai liko neapgraužti.
Labai myliu gyvūnus. Su Leira kartu net miegame. Nebijau, kad šuo gali apkrėsti kokiomis nors infekcinėmis ligomis“, - prisipažino R.Lukoševičiūtė.
Kauno medicinos universiteto docentas psichiatras A.Veryga juokauja, kad pavasarį geriausiai jaučia jo nosis.
Beržų ir alksnių žiedadulkėms jautrus 32 metų vyras dabar vartoja vaistus, kurie mažina nosies gleivinės paburkimą ir slopina alerginę slogą. Juos vartos mažiausiai mėnesį.
Be šių vaistų jam būtų riesta. Yra ne kartą buvę, kad saulėtą ir vėjuotą dieną žiedadulkių į kvėpavimo takus patekdavo tiek daug, jog psichiatras pradėdavo dusti.
A.Verygai šienligė buvo nustatyta prieš aštuonerius metus.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai pirmininkaujantis medikas kenčia ir nuo vadinamosios kryžminės alergijos - užvalgęs obuolių, morkų ar bananų jis pasijunta blogai.
Tačiau tie obuoliai, kurie užauga A.Verygos sode, jam nekelia alergijos. Tinka ir egzotiniai vaisiai.
Kartą nuvykęs į Tailandą ir nusipirkęs šioje šalyje užaugintų bananų gydytojas įsitikino, kad jie nepablogino jo savijautos.
Tad A.Veryga svarsto, kad alergijos priežastis gali būti ir cheminiai preparatai, padedantys nokinti arba saugoti vaisius.
„Galėčiau būti maisto ekspertas, nes mano organizmas jaučia, ar patiekaluose nėra kokių nors sintetinių priedų“, - kalbėjo kaunietis psichiatras A.Veryga.
Medikas žino, kad šienligė žmogų kamuoja visą gyvenimą. Todėl daugelį patarimų, kaip apsisaugoti nuo šios ligos, jis vertina skeptiškai.
A.Verygos nuomone, nuo žiedadulkių sunku pasislėpti, jų patenka į gyvenamąsias patalpas.
Vienkartinė marlinė kaukė gydytojui praverstų ne daugiau kaip dešimt minučių, nes ji sulaiko tik dalį žiedadulkių.
Kur kas patikimesnis yra respiratorius.
Tokių priemonių gydytojas A.Veryga yra įsigijęs ne vieną. Respiratorių vyras naudoja tvarkydamas palėpę ar dirbdamas patalpoje, kurioje yra daug dulkių.
„Geriausia išeitis man būtų pavasarį, kai viskas pradeda žydėti, išvykti mėnesiui atostogų į šalį, esančią kitoje klimato juostoje.
Tačiau aš negaliu to padaryti, nes tektų atidėti darbus“, - apgailestavo vyras.
Jei turėtų pakankamai pinigų, jis įsigytų ir įtaisytų automobilyje specialų biologinį filtrą, sulaikantį žiedadulkes.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.