Vilnietis dirigentas 75 metų R.Balčiūnas gyveno jaunatvišku ritmu.
Nereta šventė neapsieidavo be jo – energingai mojuojančio batuta, plačiai besišypsančio ir paskui save vedančio orkestro „Trimitas“ muzikantus bei šokėjas.
Ilgiau nei keturis dešimtmečius „Trimitui“ dirigavęs R.Balčiūnas dirbo be poilsio ir švenčių dienų. Ne išimtis buvo ir šios Velykos.
Balandžio 12-osios rytą dirigentas buvo džiaugsmingai nusiteikęs, nes vidurdienį turėjo diriguoti šventiniame koncerte sostinės Šv.Kazimiero bažnyčioje.
R.Balčiūnas tądien pasipuošė smokingu, kurį užsivilkdavo tik labai iškilmingomis progomis, pavyzdžiui, kai 1998 metais buvo pakviestas į Prezidentūrą atsiimti apdovanojimo už kūrybos nuopelnus.
Velykų rytą tėvas telefonu šventės proga pasveikino Šveicarijos mieste Ciuriche gyvenantį sūnų dirigentą 46-erių Liutaurą Balčiūną iš pirmos santuokos. „Aleliuja!“ – džiaugsmingą giesmę telefono ragelyje išgirdo Liutauras.
Pasveikinęs artimuosius, dirigentas apie vidurdienį susiruošė į Šv.Kazimiero bažnyčią, kurioje po mišių buvo numatytas „Trimito“ koncertas.
Pavėžėti R.Balčiūną automobiliu iki bažnyčios pasisiūlė jauniausias sūnus – 23 metų Mindaugas iš antrosios santuokos.
Likus keturioms dienoms iki Velykų R.Balčiūnas grįžo iš ligoninės. Į medikų rankas dirigentas buvo pakliuvęs dėl dusulio.
„Gydytojai nustatė, kad tėvo plaučiuose buvo susikaupę beveik du litrai vandens. Be to, dar nustatyta cukraligė, sutrikusi kojų venų kraujotaka. Anksčiau tėvas buvo patyręs du infarktus. Pastarąjį – prieš dvylika metų“, – pasakojo M.Balčiūnas.
Nors turėjo nemažai problemų dėl sveikatos, R.Balčiūnas neparodydavo silpnumo. Darbas jam būdavo svarbiausias dalykas.
„Kai namuose jis pasiskųsdavo prasta savijauta, mes patardavome pailsėti – išvykti į sodą, pasivaikščioti po mišką. Bet jis nenustygdavo vietoje – negalėjo išbūti nė dienos, neatsivertęs partitūros“, – patikino maestro sūnus Mindaugas.
Ryte dirigentas išgerdavo vaistų, o vakare surengdavo puikiausią pasirodymą.
Balandžio 12-ąją R.Balčiūnui su jaunėliu išvykus iš namų, maestro žmona 56 metų Danutė ir kitas sūnus – 28-erių Linas – liko ruošti vaišių. Po koncerto šeima kartu ketino vykti pas giminaičius švęsti Velykų.
M.Balčiūnas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursis bei „Trimito“ muzikantas – tądien Šv.Kazimiero bažnyčioje nekoncertavo, tačiau liko pasiklausyti koncerto.
Sėdėdamas tarp žiūrovų M.Balčiūnas įdėmiai klausėsi kūrinių, stebėjo tėvo batutos judesius.
Atlikdami paskutinį koncerto kūrinį – iškilmingą choralą, orkestro muzikantai staiga liovėsi groti. Tą akimirką prie altoriaus susmuko dirigentas.
Sūnus išvydo griūvantį tėvą. Tarp žiūrovų buvęs medikas puolė gaivinti dirigento – darė dirbtinį kvėpavimą, davė pauostyti amoniako. Kažkas iškvietė greitosios pagalbos medikus. Šie prijungė lašelinę, ėmė daryti širdies tyrimą.
Namuose likusiai D.Balčiūnienei, Karoliniškių muzikos mokyklos mokytojai, sūnus Mindaugas telefonu pranešė: nualpo tėvas, medikai jį gabens į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas.
Maestro žmona su sūnumi Linu, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro trimitininku, nuvyko tiesiai į Santariškes. Tačiau ten R.Balčiūno nesulaukė.
Keturiasdešimt minučių bažnyčioje trukusi kova už gyvybę baigėsi medikų pralaimėjimu – energingojo muziko širdis sustojo.
Dirigento artimieji buvo šimtus kartų girdėję jį svarstant apie mirtį.
„Jau gal dešimt metų mane kamavo mintis, kad tėvas bet kurią dieną gali mirti.
Jam dažnai stipriai diegdavo širdies plote. Naktį jį ištikdavo priepuoliai, o ryte jis pasakodavo: „Šiąnakt vos nemiriau“.
Kol kolegos nepasirūpindavo jo sveikata, pats į ligoninę neatsiguldavo“, – pasakojo M.Balčiūnas.
Dirigentui orkestrantai buvo lyg šeimos nariai. Muzikantai juo rūpinosi lyg tėvu.
„Kai tėvas ateidavo diriguoti, vieni apsidžiaugdavo, kiti nuliūsdavo. Visi žinodavo, kad reikės daug dirbti: taktus teks kartoti po dvidešimt kartų. Repeticijos nebūdavo lengvos.
Todėl tarp tėvo ir muzikantų būdavo nesutarimų. Kai orkestras pelnydavo apdovanojimus konkursuose, muzikantai pripažindavo: „Nugalėjome maestro dėka“, – pasakojo M.Balčiūnas.