Mokomės... vaikščioti

Apie 180 tūkstančių kilometrų - tokį atstumą savo kojomis mes nueiname per gyvenimą. Tai yra puspenkto karto aplink ekvatorių.

Kai kuriems žmonėms tai - menkas malonumas, nes kiekvieną žingsnį lydi skausmas. Dėl to dažniausiai būna kalti netinkami batai arba netaisyklinga eisena. Pasekmės pasireiškia ne tik jautrių kojos sąnarių pokyčiais, bet ir galvos, nugaros, sprando skausmais.

Faktiškai nuo ankstyvos vaikystės mes vaikštome avėdami standžius batus ant lygaus pagrindo. Tai per daug išvargina kojų raumenis, nes jos sukurtos natūraliems judesiams. Juos mes atliekame, kai basi einame per nelygią žemę, pavyzdžiui, pievą, smėlį, akmenis, dirvą. Bet tai darome vis rečiau. Dauguma geriausiu atveju - kartą per metus pliaže.

Kai sunyksta pėdos raumenys, išlinkimas netenka atramos, tuomet pėda deformuojasi: per daug iškyla, išsiplečia ar tampa plokščia. Per ankšti batai arba per aukšti kulniukai kenkia visai pėdai.

Dėl to išauga kauliukai, skausmingai iškrypsta didysis pirštas, atsiranda nuospaudų, sukietėjimų. Dar vienas rizikos veiksnys: sunkių rankinių nešiojimas ir ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, nuo kurio neretai pakinta laikysena ir pradeda kamuoti sprando bei nugaros raumenų skausmai.

Todėl daug žmonių vaikšto susikūprinę, susikaustę arba nesąmoningai atsargiai statydami kojas, nes atskirų raumenų įtampa ir skausmas reiškia netolygų kūno svorio pasiskirstymą, kuris persiduoda ir į kojų raumenis. Ir atvirkščiai: eisena daro įtaką visam organizmui.

Kai statome koją žengdami, kulno atsitrenkimo į žemę jėga per kelį, dubenį ir stuburą persiduoda į galvą. Netinkama eisena, pavyzdžiui, kai nelankstūs keliai arba atgal išlenkta nugara, gali sukelti sąnarių, stuburo problemų, pečių ir sprando raumenų įtampą ir galvos skausmą.

Netolygus žengimas, kai vienai kojai tenka didesnis krūvis už kitą arba kai pėda pastatoma ir išlenkiama kreivai, sukelia nugaros raumenų ir sąnarių skausmus.

Pasinaudokite kiekviena galimybe pavaikščioti basomis. Likusiu laiku turėtumėte avėti tik patogius batus, kurie niekur nespaudžia ir negraužia. Optimaliai žengiant kūno svoris lengvai perkeliamas į priekį. Žengdamos kiekvieną žingsnį pirmiausia švelniai pastatykite kulną, po to tolygiai išlenkite pėdą iki pirštų galiukų, keldamos kulną.

Rankos laisvai švytuoja žengiant kiekvieną žingsnį - ir priešingai kojoms. Kai kairė koja žengia į priekį, dešinė ranka linksta pirmyn, o kairė atgal. Kvėpuoti einant reikia tolygiai ir giliai.

Vaikščiodamos stebėkite, kad nugara būtų tiesi ir tarsi ištempta į viršų. Jei žengiate klubais į priekį, išvarginate stuburo pusiaujo dalį, dėl to prasideda strėnų skausmai. Kai vaikštote krūtine į priekį, per daug įsitempia blauzdų raumenys ir kojos ima tinti. Jei visą laiką vaikščiosite įtempusios pilvo preso ir sėdmenų raumenis, eisena bus graži ir anatomiškai taisyklinga.

Atkreipkite dėmesį į savo pojūčius. Jei pavaikščiojus kelias valandas kojos ir pėdos dar nėra apsunkusios, vadinasi, eisena taisyklinga. Jei kojos tampa tarsi švininės arba dega, kažkas negerai. Ir nuolatinės nuospaudos, pūslės, suragėjusi oda yra ženklas, kad pėdoms tenka netinkamai paskirstytas krūvis. Šiuo atveju vertėtų pasikonsultuoti su ortopedu. Jis išanalizuos eiseną, atliks pėdos spaudimo matavimus ir pabandys galimas deformacijas pataisyti specialiais įdėklais arba gydymu. Jei delsite per ilgai, ateis laikas, kai padėti galės tik operacija.

1. Jie turi tikti ir būti patogūs. Dauguma moterų ištisas dienas kankina savo kojas per ankštais batais.

2. Sveikiausias puspadžio aukštis - 0,5-3 cm. Žinoma, dauguma moterų nori avėti aukštakulnius. Jei apsiauna juos retkarčiais, sveikai kojai jie nepakenks. Šiek tiek sunkią pėdos dalią aukštakulniuose palengvina šiuo metu vis populiaresni tampantys gelio pagalvėlių įdėklai. Vis dėlto paprastomis dienomis patartina avėti batus 3-5 cm aukščio kulniukais.

3. Padas neturėtų būti nei per storas, nei per kietas. Jis turi lengvai amortizuoti žingsnius. Bet iš tikrųjų tik lengvai. Visa pėda reikia aiškiai jausti, kokiu pagrindu ji žengia. Vaikščioti kaip ant debesų - nenatūralu ir nesveika.

Aukštakulniai batai neturi nei spausti, nei būti per laisvi, nes einant su jais beveik visas kūno svoris tenka tik priekinei pėdos daliai, pirštų pagalvėlei. Šioje vietoje dera pritaisyti gelio įdėklą. Specializuotose batų parduotuvėse galima gauti prie individualios pėdos formos prisitaikančių įdėklų, prilaikančių priekinę pėdos dalį ir pirštus, kad neslidinėtų bate.

Batai su pagal kojos pėdą išlenktais padais ne visada būna sveiki, nes kiekvieno žmogaus pėdų forma yra skirtinga. Jei norite avėti tokius batus, turėtumėte užsisakyti, kad juos pagamintų individualiai.

* * *

Negalima pradėti avėti aukštakulnių anksčiau nei 14-16 metų. Iki to amžiaus mergaitės kaulų ir raumenų sistema dar nebūna susiformavusi. Jei ji dar netaisyklingai judės avėdama batus su kulniukais, gali kilti rimtų problemų.

* * *

Neverta kopijuoti manekenių eisenos. Modeliai gana natūraliai vaikšto su 10-15 centimetrų kulniukais, tačiau šiek tiek šleivoja. Jos stato kojas lygiagrečiai vieną su kita, o tai nėra patogu kasdieniame gyvenime.

* * *

A. Taip, aš su malonumu aviu aukštakulnius ir manau, kad jie puošia moterį.

B. Taip, bet manau, kad neverta to daryti kasdien. Reikia leisti kojoms pailsėti.

C. Ne. Aš visai nemoku vaikščioti su aukštakulniais. Jie - ne man skirti.

A. Man patinka aukšti kulniukai. Jie vizualiai pagražina kojas. Aš prie jų pripratusi.

B. Mėgstu įvairaus aukščio ir storio kulniukus. Viskas priklauso nuo nuotaikos ir progos.

C. Man patinka neaukšti kulniukai, ne aukštesni kaip 5 cm.

A. Dažnai, nes nuolat aviu aukštakulnius.

B. Nedažnai.

C. Retai.

A. Pradeda dilti nuo vidinės pusės.

B. Pradeda dilti nuo išorinės pusės.

C. Tolygiai.

A. Kelis kartus.

B. Buvo toks atvejis. Aš nikstelėjau koją.

C. Dažnai nulūžta.

A. Kartais, labai retai.

B. Ne.

C. Taip.

A. Šiek tiek kūprinuosi.

B. Viskas gerai.

C. Mano laikysena netaisyklinga ir iškrypęs stuburas.

A. Labai seniai.

B. Gana seniai.

C. Neseniai pradėjau.

A. Taip, kelis kartus girdėjau tai iš mylimo žmogaus.

B. Dažnai girdžiu tokius komplimentus.

C. Ne.

A. Galbūt.

B. Ne.

C. Taip, labai.

Suskaičiuokite, kokie atsakymai kartojasi dažniausiai.

Jūs seniai avite aukštakulnius ir jaučiatės su jais užtikrintai. Tačiau jums vis dėlto reikėtų atidžiau rinktis avalynę. Nepatartina avėti batus su 10-15 cm aukščio kulniukais ir per šventes, ir kasdien. Jei turite laikysenos problemų, atkreipkite dėmesį į savo nugarą. Galbūt jums derėtų žengiant lengviau nuleisti koją ant paviršiaus.

Jūs gerai „sutariate“ su kulniukais. Jūsų eisena puiki. Mokate pasirinkti gražią ir patogią avalynę, kuri tinka būtent jums. Jūs nekankinate savo kojų, nes žinote, kokia proga kokią avalynę geriausia autis. Taip ir toliau!

Jums reikėtų atkreipti dėmesį į savo eiseną ir avalynės pasirinkimą. Vertėtų pasitreniruoti, kad pagerintumėte eiseną. Pavaikščiokite po grindis basomis. Pajuskite, kaip nori judėti jūsų koja. Patikrinkite avalynę. Ar ji patogi? Ar vaikštote remdamosi visa pėda.

Taip pat svarbu skirti dėmesio laikysenai. Galbūt vertėtų lankyti specialiosios gimnastikos pratybas.

Parengė Gražina Vasiliauskienė