Išmokite pasakyti „ne“

Ko iš mūsų nori artimi žmonės? Visko: laiko, pinigų, draugystės, meilės, sekso. Nori nenori, o tenka spręsti dilemą: atsisakyti ir jaustis kaltai ar sutikti ir paskui priekaištauti sau dėl silpnadvasiškumo?

Elena, 39 m.: „Dirbu banke, padariau neblogą karjerą. Turiu gerą butą, mašiną, daug keliauju. Bet... draugės ir giminės į mane žiūri kaip į neišsenkantį pajamų šaltinį. Vis prašo paskolinti pinigų, o grąžinti neskuba. Viena vertus, sunku atsisakyti - prašymai rimti, svarbūs, kita vertus, jaučiuosi ne žmogumi, o melžiama karve.“

Draugai ir pinigai - sudėtingas derinys. Jeigu jums lengviau uždirbti pinigus nei prarasti draugus, apribokite save griežtais rėmais. Nustatykite, kokią sumą per mėnesį pasirengusi paleisti labdaringiems tikslams. Iš anksto išbraukite šią sumą iš savo biudžeto ir laikykite ją labdara. Tačiau kai limitas bus išnaudotas, atsakykite į pinigų prašymus tokia fraze: „Šį mėnesį jau negalėsiu daugiau niekam padėti, teks palūkėti kito atlyginimo.“ Tai neįžeis žmogaus ir suteiks jums laisvę.

Nustatykite, kam jūs pasirengusi visada būti gera, o likusieji tegul priima jus tokią, kokia esate.

Gintarė, 38 m.: „Turiu nuolatinių problemų darbe, nes vis kas nors iš kolegų sugeba užversti ant mano kupros savo pareigas. „Gintare, padėk man, tau tai pavyks geriau už mane!“ Atsisakyti - nepatogu, o taip nusibodo dirbti už dešimt.“

Kategoriškai pasakyti „ne“ - geriausias būdas sugadinti santykius. O su tais žmonėmis juk dar teks ilgai dirbti. Jūsų uždavinys - pademonstruoti susidomėjimą ir... visišką negalėjimą įvykdyti prašymo artimiausiu metu. „Žinoma, aš tai padarysiu, bet pirmiausia pabaigsiu šitą darbą - viršininkas liepė. Tad galėsiu tau padėti tik ketvirtadienį (kitą savaitę).“

Julija ir Danutė gyvena vienoje laiptinėje ir draugauja nuo vaikystės. Julija turi mylinčią šeimą, jaukų butą. Danutei nepasisekė: pirmas vyras pametė, antrą pati išvijo, sūnus visai neklauso, o juk ji dar jauna. Julija gėdisi savo gerovės prieš draugę. „Taip, tau pasisekė! O aš tokia nelaiminga!“ - šitokiais žodžiais Danutė pradeda kiekvieną pokalbį, kuris paprastai baigiasi kokiu nors prašymu: pagalbos, pinigų. Ir štai jau kelios geros Julijos suknelės ir nauji batai persikraustė į Danutės spintą. Danutės sūnus vis dažniau leidžia laiką pas kaimynus. Julija kruopščiai slepia šeiminę laimę ir sėkmingus pirkinius - svetima laimė iki ašarų skaudina draugę.

Pirmiausia reikia prisiminti, kad jumis sėkmingai manipuliuoja. Normalaus bendravimas visada būna abipusis. O čia kamuolys skrieja tik į vienus vartus. Pasvarstykite, ką jums duoda tokie santykiai, išskyrus kaltės jausmą ir brovimąsi į jūsų teritoriją.

Antra, ginkite savo teisę į asmeninę erdvę: „Atleisk, bet mes šį mėnesį turėjome daug išlaidų“, „Aš mielai, bet dabar labai užsiėmusi.“ Dėl įvairovės pabandykite pati pasiskolinti pinigų iš amžinos prašytojos ir stebėkite reakciją. Gali būti, kad po to buvusi geriausia draugė ims kur kas rečiau lankytis jūsų bute. Pagalvokite - gal tai ne taip jau blogai?

Neringa, 30 m.: „Turiu labai atkaklų gerbėją. Prieš dvejus metus turėjau su juo romaną, bet paskui supratau, kad tai - ne mano žmogus, ir nutraukiau su juo artimus santykius. Tačiau jis toliau skambina, siuntinėja žinutes, pasitinka po darbo su gėlėmis, kviečia į restoraną. Gaila jo. Tačiau nebeturiu daugiau jėgų kentėti. Po kiekvieno tokio pasimatymo užsidarau kambaryje ir verkiu...“

Galbūt - niekaip. Nesugebate sukaupti valios ir pasakyti žmogui galutinio „ne“? O gal nenorite to padaryti? Išanalizuokite savo jausmus - ar tikrai jus traukia šis beviltiškas romanas? Gali būti, kad būdama bepročio įsimylėjėlio auka įgaunate pasitikėjimo savimi, jaučiatės vienintelė ir nepakartojama.

* * *

Sunkiausiai sekasi pasakyti „ne“ trijų kategorijų žmonėms:

1. Tiems, kurie yra morališkai priklausomi nuo aplinkinių. Jiems reikia, kad juos girtų, pripažintų, vadintų geru žmogumi. Dėl to jie pasirengę atsakyti „taip“ į bet kokį prašymą, net absurdišką. Jeigu tai jūsų atvejis, pabandykite suprasti, kam jums reikalingas jūsų gerumo patvirtinimas? Ar ne geriau būtų kreiptis į psichologą ir sustiprinti pasitikėjimą savimi?

2. Sakydami žmogui „taip“, demonstruojate sau ir aplinkiniams savo reikšmingumą ir kompetenciją. Malonu, kai kitas neturi daugiau į ką kreiptis, išskyrus jus. Pasistenkite suvokti, kodėl jums tai taip malonu. Greičiausiai dėl visko kaltas jūsų nepasitikėjimas savimi ir netikrumas dėl savo sugebėjimų.

3. Daug kas neadekvačiai įvertina atsisakymo pasekmes. Pasakyti „ne“ bus kur kas lengviau, jei suvoksite, kad dėl to nieko baisaus neatsitiks. Draugė tikriausiai nesupyks ant jūsų, jei vietoj pokalbio su ja pasirinksite vakarienę su šeima. Sūnus nenustos jūsų mylėti, jei nenupirksite jam brangaus mobiliojo telefono. Kolega netaps priešu, jei atsisakysite padirbėti vietoj jo - arba padarys darbą pats, arba suras kitą pagalbininką.

Užtenka suvokti: negalima patikti visiems. Pasvarstykite, kieno nuomonė apie jus svarbiausia. Kam jūs pasiryžusi būti gera, nepaisant nieko? O visiems kitiems nebūtina būti tobula.

* Jeigu jus atakuoja netikėtu prašymu, padarykite pauzę, kad galėtumėte įvertinti situaciją. Tokios frazės, kaip „Atleisk, dabar negaliu kalbėti, paskambinsiu po valandos“, išgelbės jus nuo neapgalvoto atsakymo ir graužaties.

* Pats blogiausias būdas pasakyti „ne“ - pasakyti „taip“ ir neįvykdyti prašymo. Ir žmogų be reikalo nuvilsite, ir kaltės jausmas jus tikrai ims graužti. Geriau prisiversti pasakyti „ne“.

* Nuspręskite pačios, kokiose situacijose „taip“ bus besąlygiškas. Tai apsaugos jus nuo dvejonių.

Parengė Gražina Vasiliauskienė.