Vargas dėl talijos

Pora savaičių pastangų — ir galėsiu puikuotis liekna talija. Bet vien noro, kaip žinote, nepakanka — pasirodo, būtina ir sportuoti, ir sveikai maitintis. Ir tai neturi būti trumpalaikis dalykas — turi tapti gyvenimo būdu. Ar verta metų metus vargti dėl keliais centimetrais lieknesnės talijos?

„Nesu tiek išprotėjusi, kad laikydamasi dietų savo figūra siekčiau sužavėti visą pasaulį arba konkretų vyriškį. Todėl ir dietos, kurios laikiausi prieš kelerius metus, ėmiausi tikrai ne dėl kūno“, — pokalbį apie dietas pradeda aktorė, Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė, prieš kurį laiką be maisto ištvėrusi net 24 paras.

Kodėl ryžosi šiam drastiškam žingsniui? „Atėjo laikas, kai susimąsčiau apie gyvenimo prasmę. Užsimaniau įrodymų, kurie leistų pajusti savo, banaliai tariant, sielą. Ar tikrai ji gali egzistuoti atskirai nuo kūno? Vienintelis tinkamas būdas man pasirodė badavimas“, — pasakoja smalsuolė.

Šiam procesui gerai pasiruošė — metus prieš didįjį išbandymą badaudavo po savaitę, dešimtį dienų, į jį paniro turėdama 2,5 mėnesio badavimo patirtį. „Buvau prisiskaičiusi rytiečių teorijų, rėmiausi ir vakariečių dietologo Paulo Braggo, ruso Genadijaus Malachovo mokymais. Po 7 badavimo dienų nustoja funkcionuoti žmogaus virškinimo sistema, organizmas pradeda valytis, todėl nemokšiškai badaujant galima atsisveikinti su šiuo pasauliu“, — pažymi N.Oželytė.

Ir perspėja jos dietos, nepasitarus su gydytoju, nesilaikyti. „Tai, galiu pasakyti tiesiai šviesiai, pavojinga gyvybei. Nebent susirgtumėte labai sunkia liga ir gydytojai atsisakytų padėti“, — žodžių į vatą, kaip visada, nevynioja nemenkus išmėginimus ištvėrusi žinoma moteris. Sunkiausios buvo trečia, septinta ir keturiolikta badavimo dienos — pirmos dvi savaitės, kai, rodės, žemė slysta iš po kojų, o tu tuoj mirsi.

„Po dviejų savaičių pajutau neįtikėtiną lengvumą, į savo kūną ėmiau žvelgti tarsi iš šalies. Tarsi tu būtum liana, o kūnas — palmė, kurią jis apsivijęs“, — naujus pojūčius vardija moteris. Nuo nemalonumų išgelbėjo žinojimas, kad galima gerti vien vandenį, nes kiti skysčiai, net arbata, gali paskatinti virškinimo sistemos veiklą, o ji — mirtį.

„Padariau atradimą, kad žmogaus kūnas yra amžinasis variklis: kai guli — netenki jėgų, kai judi — jų daugėja. Dviračiu per dieną nuvažiuodavau 20 km. Mintys skaidrėjo, raukšlės išsilygino, regėjimas sugrįžo“, — teigiamus pokyčius vardija N.Oželytė.

Juokingiausia, kad pažiūrėjusi kulinarinę televizijos laidą jautėsi pavalgiusi. „Pagal rytiečių filosofiją mūsų kūnas toks gudrus, kad gali pasisotinti matydamas televizijos vaizdą, natiurmortą, uostydamas maistą. Badaujant reikia to vengti“, — sudėtingo proceso niuansus vardija moteris.

Šitaip gyvendama ji atsikratė 12—13 kilogramų. Po 24 badavimo dienų jautėsi sterili, švari, orinė. Nemalonu ir baisoka buvo vėl pradėti valgyti. Sugrįžti prie įprasto gyvenimo būdo prireikė nemenko užsispyrimo ir tiek pat dienų, kiek atsisakant maisto. Visas badavimo procesas truko apie 50 dienų. Pirmoji maisto dozė tebuvo 10 morkų sulčių lašų, sumaišytų su stikline vandens.

Kas pasikeitė? „Viskas: dabar esu tikra dėl savo ir vaikų gyvenimo, darbo. Tapo visiškai aišku, kad žmogus nėra vien tik kūnas, kad dvasia egzistuoja. Tai, ką norėjau sužinoti, sužinojau. Todėl jau imu galvoti apie visuomenei naudingą veiklą. Esu toje stadijoje, kai išsivaliusi kūną ir sielą jau kylu iš savo pesimizmo. Tuoj ko nors imsiuosi“, — šypsosi ateities planus jau dėliojanti N.Oželytė.

Nemaišyti angliavandenių su baltymais — mėsos su bulvėmis. Bulvių košės negardinti sviestu. Rinktis valgiaraštį, kurio didžiausią dalį — apie tris ketvirtadalius — sudarytų daržovės ir vaisiai. Šių maisto suderinamumo ir sveiko maitinimosi principų paisanti dainininkė, dviejų dukrų mama Violeta Tarasovienė gali didžiuotis dailia figūra ir puikia savijauta.

Prisipažįsta nesanti didelė dietų gerbėja, bet kaip kiekviena moteris vieną kitą išbandanti. „Prieš keletą metų nusprendžiau laikytis maisto suderinamumo principo, ir tai buvo gana veiksminga — per porą mėnesių pavyko atsikratyti dešimties kilogramų. Tiesa, vien paisyti šio principo nepakanka — būtina ir sportuoti, ir tai neturi būti trumpalaikis dalykas, o tapti gyvenimo būdu.“

V.Tarasovienė neslepia — valios laikytis maisto derinimo principo užteko vos porai metų. Vėliau pasiryžimas blėso. „Po truputėlį susigundžiau žemiškais dalykais, saldumynais — ir pasidaviau“, — šiek tiek apgailestauja retkarčiais svorio priauganti moteris.

Vis dėlto madingos dietos, pasak jos, ne visada veiksmingos, ji jų nesivaiko. Violeta prisipažįsta: šiuo metu dietos laikytis jai būtų ypač sunku, nes reikia derintis prie pagausėjusios šeimos norų. Užsidaryti gretimame kambaryje, kai vyras Vilius virtuvėje kerta kepsnį, dukros Elinga ir Gabrielė — saldumynus, dainininkė neketina.

Pastaruoju metu labai pamėgo sušius. Prisipirko kulinarijos knygų, įsigijo jiems gaminti reikalingus indus, įrankius, ruošia namuose ir skanauja. „Maistą ruošiu naudodama kuo mažiau riebalų, svarbu, kad jis būtų šviežias, estetiškai atrodytų“, — įsitikinusi. Sušiai, jos manymu, puikiai tinka vengiantiems priaugti svorio. „Kad ir kiek valgai, skrandis neapsunksta. Maistas turi teikti energijos — tokie ir yra sušiai. Ne taip, kaip lietuviškas maistas, kurio užvalgius norisi pagulėti“, — pabrėžia Violeta. Vienintelis lietuviškas patiekalas, kurį, pasak jos, būtų galima pavadinti dietiniu, — šaltibarščiai, bet jis turi vieną blogą savybę — labai pučia pilvą.

Per vasarą nepriaugti svorio net ir nesilaikant dietų — visos galimybės. Jau atsirado lietuviškų daržovių, uogų, greitai bus ir vaisių. Valgyti juos per karščius — gera išeitis dietų mėgėjoms. pavyzdį pateikia V.Tarasovienė.

„Kiekvienas renkamės tai, kas naudinga organizmui. Tačiau manau, kad drastiškos dietos nėra labai naudinga. Retkarčiais pasiskirti iškrovos dieną, vartoti daugiau skysčių niekam nepakenks“, — įsitikinusi sportinių šokių šokėja, šokių Eurovizijos konkurso dalyvė Gabrielė Valiukaitė.

Ji prisipažįsta išbandžiusi ne vieną lieknėjimo ir geros savijautos palaikymo būdą — vandens dieną, sulčių dietą, kai penkias dienas geriamos tik sultys. „Kelias dienas pabadauju, bet nenualinu organizmo. Laikausi reikalavimo valgyti kuo daugiau daržovių, mažiau — bulvių.“

Kaip ištverti vadinamąsias dietos kančias? „Nereikia galvoti, kad štai laikausi dietos, nevalgau ir save kankinu. Atvirkščiai — reikia džiaugtis pagerėjusia savijauta, ir psichologiškai bus lengviau“, — atskleidžia savąją metodiką.

Iškrovos, arba vandens, dienai ryžtasi po savaitgalio, kai daugiausia veiklos ir galvoti apie maistą nelieka laiko. Savaitgalį tai daryti labai sunku. Ypač negailestingi būna artimieji, besistebintys: „Kodėl tu geri tą vandenį? Išprotėjai, kam to reikia?“ „Atsakau, kad kiekvienas renkamės tai, kas geriausia“, — ramiai atsako Gabrielė.

Sulčių dietos griebiasi prieš varžybas. Pasirodymo dieną nevalgo ir geria tik vandenį. Tai leidžia jaustis lengvesnei. „Nors kolegos, ypač vyrai, per varžybų pertrauką nubėga į kavinę, suvalgo kepsnį ir gerai jaučiasi. Tikriausiai tai priklauso nuo organizmo“, — pasvarsto.

Gabrielė neneigia — aprašomas dietas perskaito, bet renkasi, kas tinka. „Laikantis kai kurių dietų reikia valgyti penkis kartus per dieną, o tai jau — jokia dieta“, — keistomis dietologų rekomendacijomis stebisi Gabrielė. Lieknutė šokėja prisipažįsta: nuo vaikystės prie didelių fizinių krūvių pripratęs organizmas, vos juos sumažinus, ima pilnėti. „Vienas kitas kilogramas — tikrai ne mirtis, bet mane ir tai erzina. Ne todėl, kad esu išprotėjusi dėl lieknos figūros — tiesiog pablogėja savijauta. O gera fizinė forma mano profesijoje leidžia pasiekti geresnių rezultatų“, — neslepia G.Valiukaitė.

Kalbino Snieguolė Dovidavičienė