Sūpuodama ant rankų pusės metų sūnų Dominyką, buvusi pardavėja T.Černauskienė tvirtai jį priglaudžia prie krūtinės.
„Jaučiuosi kaip antrą kartą gimusi. Dar neseniai vaikščioti buvo tikra kančia - dusdavau, reikėdavo sustoti ir pailsėti. Dabar viskas gerai, nėra kosulio, netgi nepritrūksta oro, galiu kvėpuoti“, - kalbėjo 23 metų moteris.
Prieš kelias savaites iš Vilniaus universiteto Santariškių klinikų grįžusiai T.Černauskienei keista, kad vyras Nerijus nenuleidžia nuo jos akių ir imasi buities ruošos.
Tokios globos moteriai nebereikia. Ji nori būti savarankiška, todėl vis dažniau išsiruošia su vežimėliu, kuriame migdo sūnų, į kiemą.
Pusantro mėnesio praleidusi ligoninėje moteris pasiilgo žalumos ir lietaus kvapo.
Vilnietė T.Černauskienė, nuo vaikystės nesiskundusi sveikata, nėštumo metu sužinojo, kad jos kraujospūdis - padidėjęs. Tačiau į tai moteris nekreipė dėmesio, mat tuo skundžiasi ir abu jos tėvai.
Pernai Kūčių naktį prasidėjus sąrėmiams Tatjana suprato, kad pati nepagimdys. Jai buvo atliktas cezario pjūvis.
Žaizda ilgai negijo, moteris karščiavo, nes prasidėjo infekcija.
Tačiau Černauskų šeimos ramybės dar nedrumstė jokios didesnės bėdos, išskyrus tai, kad netrukus baigėsi pienas, ir moteris nebegalėjo maitinti krūtimi sūnaus Dominyko.
Vasarį Tatjaną užklupo kosulys. Ji įtarė smarkiai persišaldžiusi. Nors gydėsi, sveikata negerėjo. Tik tada, kai gydytojai padarė elektrokardiogramą ir patarė atlikti papildomus širdies tyrimus, ji suprato, kad kažkas negerai.
Padidėjęs raumuo, išsiplėtusi širdis - tokius paaiškinimus išgirdusi Tatjana save ramino sakydama, kad kiekvienos motinos širdis didėja iš meilės vaikams.
Tačiau vilnietės jėgos silpo. Kai vieną balandžio naktį moteriai pritrūko oro ir ji ėmė prašyti atidaryti visus buto langus, jos vyras Nerijus ne juokais išsigando ir iškvietė greitosios pagalbos medikus.
T.Černauskienė atsidūrė Vilniaus miesto universitetinės ligoninės reanimacijoje, o vėliau buvo perkelta į Santariškių klinikas.
Čia Tatjanai dienos slinko lėtai, ji nesusigaudydavo, kada ateina rytas, kada prasideda naktis.
Gydytojai atrodė sunerimę, todėl jų žodžiais, kad viskas bus gerai, ligonė nelabai tikėjo.
Tatjana ilgėjosi sūnaus ir vis prašė jį atvežti į ligoninę. Pasimatymas palatoje įvyko, bet persišaldęs Dominykas nebuvo linksmas. Neramia širdimi išlydėjusi iš palatos sūnų ir vyrą, Tatjana vėliau sužinojo, kad Dominykui nustatytas galvos smegenų dangalų uždegimas. Vaikas atsidūrė reanimacijoje.
Kai žmona ir sūnus pateko į medikų rankas, visi rūpesčiai užgulė Nerijaus pečius.
Būdavo dienų, kai N.Černauskas iš vienos ligoninės, kur buvo gydomas jo sūnus, vykdavo į kitą, kad galėtų aplankyti savo žmoną.
Naktį praleidęs jos palatoje, ryte vykdavo į autoservisą, kuriame dirba mechaniku.
Dominykas po dviejų savaičių pasveiko, bet vilčių, kad sustiprės ir jo motina, buvo vis mažiau.
Vieną dieną Tatjana susimąstė: vaistai nepadeda, dirbtinės širdies medikai prijungti negali, nes jos organizme pilna krešulių, kas bus toliau?
Moteris neturėjo jėgų verkti. Labiausiai ji krimtosi ne dėl savęs, bet dėl sūnaus Dominyko ateities.
Jeigu ji mirtų, sūnus net neprisimintų jos veido.
Gegužės 11-ąją ligonė sužinojo, kad jai bus persodinta avarijoje žuvusios 34 metų moters širdis.
Kad nėra kitos išeities, širdies ligų gydytojai jau buvo įspėję jos vyrą Nerijų ir tėvus. Jie delsė atskleisti tiesą tik ligonei.
Apie tai medikai prabilo tik likus trims valandoms iki operacijos.
„Labai išsigandau, iš pradžių nenorėjau gultis ant operacinės stalo. Bet gydytojai aiškino, kad kitos išeities nėra. Jie neslėpė ir to, kad operacija yra rizikinga“, - prisiminė pašnekovė.
Kai ji pagaliau sutiko, į ligoninę buvo pakviesti moters artimieji. Viskas vyko labai greitai, mat gydytojai nuogąstavo, kad gali nespėti išgelbėti jos gyvybės.
Širdies persodinimo operacija užtruko beveik šešias valandas ir baigėsi paryčiui. Visą laiką prie durų stovėjęs N.Černauskas lengviau atsiduso, kai pamatė iš operacinės išeinantį širdies chirurgą profesorių Giedrių Uždavinį.
„Jūsų žmonai labai pasisekė, ji sulaukė tinkamo donoro. O jos būklė buvo tokia, kad ilgiau atidėlioti operacijos buvo neįmanoma“, - vyrui paaiškino medikas.
Po operacijos gydytojai nepatarė pacientei vykti į sanatoriją, nes jai reikia saugotis infekcijos.
Kad nekiltų svetimo organo atmetimo reakcija, moteris kasdien išgeria 14 tablečių.
Ilgainiui vaistų dozę bus galima sumažinti, tačiau juos reikės vartoti visą gyvenimą.
Dusulys - blogas ženklas
Kęstutis Ručinskas
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų širdies chirurgas
„Nėštumo metu arba po gimdymo išsivystantis širdies raumens uždegimas - jaunų moterų liga, dėl kurios nusilpsta širdies raumuo. Šios ligos priežastys iki šiol nėra nustatytos. Ji diagnozuojama vienai iš 25-30 tūkstančių gimdyvių.
Jeigu nėštumo metu laiku pastebimi širdies raumens pakitimai ir skiriamas gydymas, įmanoma užbėgti už akių didelėms bėdoms. Tačiau kartais lieka vienintelė išeitis - persodinti širdį.
Nėščioji ilgai gali neįtarti šios ligos, kuri prasideda nuovargiu, silpnumu, dusuliu.
Iš pradžių dusulys užklumpa fizinio krūvio metu, vėliau - ir miegant naktį. Gali tinti kojos, nes organizme pradeda kauptis skysčiai.
Dėl sutrikusios širdies veiklos jos ertmėse susidaro krešulių, kurie gali atitrūkti ir kraujagyslėmis nukeliauti į įvairius organus. Todėl kardiomiopatija, kitaip - širdies raumens uždegimas kelia grėsmę gyvybei.“
Skaičiai ir faktai
* Pirmą kartą pasaulyje žmogaus širdis buvo persodinta 1967 metais Pietų Afrikos Respublikoje, Keiptaune.
* Šią operaciją chirurgas Christiaanas Barnardas atliko iš Lietuvos emigravusiam Louisui Washkansky. Iš Kauno pasitraukęs žydų tautybės odontologas širdies persodinimui ryžosi po trijų infarktų.
* Po transplantacijos 55 metų L.Washkansky krūtinėje pradėjo plakti automobilio avarijoje žuvusios 25 metų moters širdis. Vyras su svetima širdimi išgyveno 18 dienų, jį pakirto ūmus plaučių uždegimas.
* Lietuvoje donoro širdis pirmą kartą buvo persodinta 1987 metų rugsėjo 2-ąją. Operacijai vadovavo profesorius Algimantas Marcinkevičius.
* Pacientas - 46 metų ukmergiškis muzikos mokytojas - su donoro širdimi išgyveno du mėnesius. Jis mirė dėl prasidėjusios infekcijos.
* Iki šiol šalyje širdis persodinta 80 kartų. Pagal atliekamų širdies persodinimo operacijų skaičių milijonui gyventojų lietuviai širdies chirurgai pirmauja Vidurio Europoje.