Lietuvoje viešinčiai olimpinei ir pasaulio krepšinio čempionei Vidai Šulskytei-Beselienei suskaudo širdį apsilankius prie sostinėje prieš dvejus metus iškilusio beveik šešių metrų aukščio paminklo krepšiniui.
Tado Gutausko skulptūroje įsivėlusi klaida jos pavardėje įžeidė daug pasiekusią krepšinio žvaigždę, šiuo metu gyvenančią JAV.
Ant skulptūros iškaltos 37 iškiliausių mūsų šalies krepšininkų ir trenerių pavardės, bet Vidos – klaidinga. V.Šulskytė-Beselienė tapo Dulskyte.
Nors olimpinė ir pasaulio čempionė ne kartą Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovams buvo užsiminusi apie šią nemalonią situaciją, klaida iki šiol neištaisyta.
Vida Šulskytė dukart keitė pavardę, nes dukart tekėjo. Lietuvos krepšinio aistruolių širdyje ji visuomet išliks Vida Šulskytė-Beselienė, nors po dvidešimt bendro gyvenimo metų subyrėjo jos santuoka su žydų tautybės verslininku Romu Beseliu.
Prieš vienuolika metų Vida Izraelyje ištekėjo antrąkart – už kito žydų tautybės verslininko Itzhako Razo.
***
Šįkart V.Šulskytės-Beselienės ir jos penkiametės dukters Nicole iš antros santuokos viešnagė Lietuvoje užtruko penkias savaites.
Per šias ilgas atostogas Vida ne tik aplankė tėvų kapus, savo gimines, buvusius krepšinio trenerius Šarūną ir Algimantą Gedminus, dalyvavo VIII pasaulio lietuvių žaidynių atidaryme, bet ir spėjo sustiprinti savo sveikatą Druskininkų gydyklose.
Olimpinė, pasaulio, triskart Europos ir šešiskart Lietuvos krepšinio čempionė dėl auksinių pergalių paaukojo gražiausius savo jaunystės metus ir sveikatą. Buvusiai krepšininkei pastaruoju metu sutriko širdies ritmas, paskausta pečius ir kelius.
„Bet negaliu sakyti, kad sportas sugadino mano sveikatą, nes nežinau, kas būtų buvę, jei nebūčiau sportavusi. Mano sportinę karjerą lydėjo traumos, nusivylimai ir džiaugsmai. Bet vėl visa tai norėčiau patirti iš naujo“, – neslėpė moteris.
Sunkumai užsimiršta, lieka gražūs prisiminimai. „Jeigu Dievas davė tokį ūgį ir pridėjo talento, man reikėjo ieškoti, kur atsiskleisti“, – kvatodama tikino Vida, savo sportinį kelią pradėjusi Vilniaus krepšinio mokykloje.
***
Būdama šešiolikos šiaulietė V.Šulskytė metė plaukimą ir dėl pomėgio žaisti krepšinį atvyko į sostinę. Tuomet Vida krepšinio mokykloje treniruotes lankė su dabartine prezidente Dalia Grybauskaite.
„Kas galėjo pagalvoti, kuo tapsime suaugusios. Kadangi aš šešiolikametė buvau 1,86 metro ūgio, treneriai įžvelgė, kad tapsiu krepšininke. Bet niekas negalėjo žinoti, kas išaugs iš vidutinio ūgio merginų.
Tačiau džiaugiuosi, kad Dalia iškovojo stulbinamą politinę pergalę. Jai linkiu į Lietuvos gyvenimą įnešti gerų permainų“, – buvusiai treniruočių bičiulei linkėjo V.Šulskytė-Beselienė.
Kol D.Grybauskaitė siekė politinės karjeros, vidurio puolėja V.Šulskytė-Beselienė su tuomete Vilniaus moterų krepšinio komanda „Kibirkštis“ šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1974-1987 metais Vida gynė ir Lietuvos, ir buvusios Sovietų Sąjungos moterų krepšinio rinktinių garbę.
Bet 1990-aisiais krepšininkė su šeima paliko Lietuvą ir persikėlė gyventi į Izraelį. „Mums buvo nemalonu žinoti, kad mokykloje vaikai įžeidinėdavo mano dukterį Liną, vadindami ją „žydelka“. Tad nutarėme keisti gyvenimą iš esmės.
Tuo metu nemažai vilniečių emigravo į Izraelį. Įsikūrę Rišon le Cijone netoli Tel Avivo girdėdavome savo tautiečius kalbant lietuviškai, todėl pritapti naujoje aplinkoje nebuvo sunku. Lietuviai tarpusavyje bendraudavo, švęsdavo kartu šventes. Svetimoje žemėje tikrai nesijautėme lyg ateiviai iš kosmoso“, – pasakojo V.Šulskytė-Beselienė.
Vidai pritapti svetur padėjo jos lankstus požiūris, kurį įskiepijo krepšinis. Juk ji buvo įpratusi nuolat keliauti iš varžybų į varžybas, iš vienos šalies – į kitą. Keisdavosi komandos, žmonės. „Moku prisitaikyti prie bet kokios situacijos“, – patikino ji.
***
Lietuvė Rišon le Cijone įsidarbino mokykloje fizinio lavinimo mokytoja, tačiau šį darbą derino su sportine karjera. Rytais ji dirbdavo mokytoja, o vakarais treniruodavosi ir žaisdavo Izraelio komandose „Rishon Lezion“ ir „Hapoel“. Bet prieš keturiasdešimtąjį gimtadienį Vida pasijuto išsikvėpusi.
1996 metais lietuvė visam laikui nusivilko krepšininko marškinėlius, nes jautėsi persisotinusi sportu.
„Kai visa tai baigėsi, širdyje palengvėjo. Dvasinė krizė manęs dėl to neištiko, nes turėjau mėgstamą mokytojos darbą. Kai girdžiu, kad žaidžia krepšinio veteranės, manęs jų entuziazmas nežavi.
Nebeturiu ne tik noro žaisti krepšinį, bet ir fiziškai nebegaliu, nes šis sportas iš manęs atėmė visas jėgas, kurias turėjau. Nebegaliu dirbti fizinio darbo – nei lakstyti, nei mėtyti į krepšį, nei stumti“, – atvirai pasakojo legendinė sportininkė.
Kai lietuvė Izraelyje baigė krepšinio karjerą, netrukus išsiskyrė ir su sutuoktiniu.
„Kodėl 1998-aisiais išsiskyrėme, tegul istorija nutyli. Tačiau iki šiol su Romu palaikome draugiškus ryšius, nes jis su dukterimi grįžo gyventi į Lietuvą, ja rūpinasi. Lina Vilniuje baigė vidurinę mokyklą. Ji ir dabar sakosi esanti patriotė, todėl nenorėtų gyventi svetur“, – pasakojo Vida.
Krepšinio legendos vyresnioji duktė Lina Beselytė iš motinos paveldėjo ūgį. Atžala užaugo iki 1,9 metro.
Kai Lina su tėvais gyveno Izraelyje, lankė krepšinio treniruotes, atstovavo vietos merginų krepšinio rinktinei.
Šią sporto šaką ji buvo pasirinkusi įkalbėta motinos, nors krepšiniu nesižavėjo.
„Mačiau, kad Linai nepatinka krepšinis. Juk ne visi, kurie yra aukšti, gali būti krepšininkais. Ne visiems tai duota“, – žvelgdama į aukštą ir liekną lyg smilga dukterį atlaidžiai šyptelėjo motina.
Krepšininke netapusi duktė džiaugiasi kita jai patinkančia veikla. Prekių konsultantė L.Beselytė kasdien bendrauja su pirkėjais ir padeda jiems išsirinkti pirkinius Vilniaus tarptautinio oro uosto parduotuvėje.
Garsi sportininkė iširus santuokai su R.Beseliu nebuvo ilgai vieniša. Netrukus ji sutiko verslininką I.Razą.
Jųdviejų pažintis užsimezgė prieš 11 metų. Tąkart Vidos draugė lietuvė jos paprašė vertėjauti verslininkų susitikime iš hebrajų kalbos į lietuvių. Bet prieš pat susitikimą paaiškėjo, kad Vidai nebereikės talkinti.
Tad ji kelias minutes pasisukiojo ir išėjo. Bet tą akimirką aukštaūgė krito į akį Itzhakui.
Šis po kelių dienų iš Vidos draugės sužinojo jos telefono numerį ir pakvietė į pasimatymą.
„Itzhakui patikau dėl savo ūgio. Jo pirmoji žmona taip pat buvo aukštaūgė – 1,88 metro. Tačiau žmonių bendravime svarbiausia – ne ūgis, o tai, kaip jie vienas šalia kito jaučiasi.
Ūgis – privalumas žaidžiant krepšinį, o gyvenime norėčiau būti ne aukštesnė kaip 1,8 metro. Juk man sunku nusipirkti dailių rūbų, nes rankos ir kojos ilgos“, – patikino Vida, esanti trylika centimetrų aukštesnė už sutuoktinį.
***
Sukūrusi antrą šeimą V.Šulskytė-Beselienė vėl patyrė motinystės džiaugsmus ir rūpesčius. Būdama 47-erių ji pagimdė dukterį Nicole.
Ji daug metų labai troško susilaukti antro vaiko, todėl nepabūgo gimdyti ir sulaukusi brandaus amžiaus.
Vėlyva motinystė Vidą tarsi bloškė į jaunystę, nes jai teko prisiminti, kaip augino vyresnėlę Liną. O Itzhakas pirmąkart patyrė tėvystės jausmą, nes Nicole jam – vienintelė atžala.
Bet tėvas neturėdavo galimybės kasdien matyti savo dukters, nes verslo reikalais daugiau laiko praleisdavo JAV, o ne Izraelyje.
I.Razas pas žmoną ir dukterį grįždavo keturis kartus per metus, jos pas jį nuvykdavo porą kartų.
Vida buvo giliai įleidusi šaknis Izraelyje, todėl nenorėjo skirtis su ta šalimi.
„Vyrui vis sakydavau, kad dar po metų kelsiuosi į Majamį. Ir taip žadėjau dešimtmetį. Vis atidėliodavau persikraustymą, nes man patiko dirbti mokykloje. Gerai sutariau su kolegomis ir mokiniais.
Merginos ne tėvams, o man patikėdavo savo meilės paslaptis. Aš joms buvau draugė, negailinti gyvenimiškų patarimų.
Norėjau dirbti ir dėl to, kad turėčiau didelį mokytojos darbo stažą, kuris ateityje užtikrintų sočią senatvę.
Itzhakas kuo toliau, tuo labiau įkalbinėjo mane kelti sparnus pas jį. Dabar vis pamąstau, jog būtų buvę idealu, jei būčiau galėjusi į Majamį perkelti ir mokyklą, kurioje dirbau“, – pasakojo V.Šulskytė-Beselienė, Izraelį palikusi tik prieš metus.
Majamyje įsikūrusiai fizinio lavinimo mokytojai teko pamiršti mokinius. Vida šiuo metu talkina savo vyrui jo nekilnojamojo turto agentūroje. Praeityje garsi sportininkė tapo sekretore – verda kavą, atsakinėja į telefonų skambučius, išsiunčia raštus įmonėms.
„Veiklos man pakanka“, – tvirtino moteris, kurios gyvenimo ritmas, persikėlus į Floridos valstiją prie Atlanto vandenyno, pasikeitė.
Vida darbe užtrunka pusdienį, nes apie pusę trijų reikia iš vaikų darželio pasiimti atžalą. Grįžus namo motina dukrai ruošia valgį, po to veda į tinklinio treniruotes ar baseiną. O vakarai skiriami pokalbiams su vyru, išvykoms pas draugus ar tingiam poilsiui prie baseino.
Majamyje lietuvė susirado draugių, kurios turi mažų vaikų. Todėl jų auklėjimo paslaptimis turi su kuo pasidalyti.
„Nicole augo tarp suaugusiųjų, todėl ji ir mąsto kaip suaugęs žmogus. Neturiu dėl jos vargo, nes mudvi mokame susitarti“, – tikino Vida, žvelgdama su šypsena į savo jaunėlę.
***
Gyvendama Majamyje, legendinė krepšininkė galėtų kasdien nerūpestingai vartytis saulėtame paplūdimyje, bet jai toks gyvenimo būdas – ne prie širdies.
Ji mėgsta aktyvų laisvalaikį – rytais valandą vaikšto Atlanto pakrante, kad išjudintų visus savo kūno raumenis. Buvusi krepšininkė tai daro dėl sveikatos, nes vaikščiojimas gerina organizmo kraujotaka, stiprina širdies raumenį.
V.Šulskytė-Beselienė neįsivaizduoja savo laisvalaikio ir be treniruoklių, baseino: „Labai mėgstu plaukioti, kadangi vaikystėje buvau plaukikė. Nicole iš manęs paveldėjo potraukį prie šio sporto. Ji nebijo vandens: gerai plaukia, nardo, šokinėja“.
JAV moteris dažnai atsiduria dėmesio centre dėl savo ūgio – praeiviai neretai atsigręžia, o nauji pažįstami teiraujasi, kuo ji gyvenime užsiėmė.
„Visiems sakau, kad išnaudojau savo ūgį krepšiniui. Dangoraižyje, kuriame gyvenu su šeima, kaimynai per susibūrimus savo svečiams mane pristato: Vida – mūsų draugė iš Lietuvos, olimpinė krepšinio čempionė. Visi aikčioja iš susižavėjimo, pagarbiai bendrauja“, – su šypsena pasakojo lietuvė.
Bet kukli moteris niekada nesimaudė prabangoje. 1980 metais Maskvoje vykusių olimpinių žaidynių čempionė iš sporto nesusikrovė turtų.
„Sovietmečiu niekas neturėjo jokios materialinės naudos iš sporto. Mes buvome patriotės, atstovaujančios savo komandai, šaliai. Anuomet niekas nebėgiojo iš komandos į komandą.
Gal materialiai lengviau negu paprastam žmogui buvo tik tuo atžvilgiu, kad gaudavome maitinimosi talonų. Galėjome juos pateikę valgyti restoranuose“, – prisiminė moteris.
Kokių dar svajonių turi daugybę sportinių titulų iškovojusi ir svetur laimingą gyvenimą susikūrusi V.Šulskytė-Beselienė?
Moteris nesiskundė likimu, bet Amerikoje jai labiausiai trūksta 27 metų dukters Linos, likusios gyventi Lietuvoje.
„Aš noriu, kad į Ameriką atvyktų mano duktė, bet ji nelabai nori, nes bijo skristi per Atlantą. Tačiau baigiu ją įkalbėti! Man atrodo, kad ji atvyks manęs aplankyti, bet abejoju, ar pasiliks visam laikui. Lina taip įsimylėjusi Lietuvą, kad man nebus lengva ją iš tėvynės ištraukti“, – abejonėmis dalijosi motina.
* * *
Tektų keisti granito plokštę
Tadas Gutauskas, Skulptūros krepšiniui autorius
„Kaip ir daugelis lietuvių, domiuosi krepšiniu. Todėl ir sukūriau skulptūrą krepšiniui prie „Siemens“ arenos. Vida Beselienė – puiki krepšininkė, buvusi Sovietų Sąjungos rinktinės narė. Pirmąkart girdžiu, kad mano kurtame paminkle galėjo įsivelti klaida.
Rėmiausi Lietuvos krepšinio federacijos duotu krepšininkų ir trenerių sąrašu. Aš jos mergautinės Šulskytės pavardės nežinojau. Kokia buvo pavardė sąraše, tokia ir iškalta granite. Ištaisyti klaidą būtų titaniškas darbas, nes tektų išlupti ne raidę, o plokštę. Ji priklijuota tokiais stipriais klijais, kurie laiko granito plokštę daugybę metų ant pastatų fasadų. Skulptūra priklauso bendrovei „Rubicon Group“, tad reikėtų gauti jų sutikimą klaidai atitaisyti.“
Vladas Garastas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas
„Ačiū, kad pranešėte. Apmaudu, kad taip nutiko. Esu tikras, kad skulptoriui Tadui Gutauskui pateiktame sąraše klaidų nebuvo, nes pavardes tikrino daug žmonių. Klaida įsivėlė atliekant darbus.
Aš menininko darbo nekontroliavau. Visą skulptūrą pamačiau, kai ji jau buvo atidengta.
Artimiausiu metu kreipsimės į skulptorių dėl klaidos ištaisymo.“
* * *
Krepšininkės V.Šulskytės-Beselienės laimėjimai
* 1973 m. tapo Sovietų Sąjungos jaunių krepšinio čempione.
* 1984 m. Sovietų Sąjungos krepšinio čempionate su Vilniaus „Kibirkšties“ komanda laimėjo bronzos medalį.
* 1976 m., 1978 m., 1980 m. atstovaudama SSRS rinktinei iškovojo Europos krepšinio čempionato aukso medalius.
* 1980 m. kaip SSRS rinktinės narė Maskvos olimpinėse žaidynėse apdovanota aukso medaliu.
* 1983 m. su SSRS rinktine tapo pasaulio krepšinio čempione.