Pirmadienį išplaukęs į Baltiją vienintelis Lietuvos mokomasis burlaivis „Brabander“ jau artėja prie Suomijos krantų. Turku uoste jis prisidės prie pasaulinės regatos „The Tall Ships' Races 2009“ dalyvių, o liepos 31 dieną su spalvinga burlaivių flotile vėl pasirodys Klaipėdoje.
„Lietuviai įpratę žvelgti į jūrą nuo kranto, jiems sunku suvokti, kuo virs uostamiestis, kai čia atplauks daugiau kaip šimtas didelių ir mažų burlaivių. Žmonės pamatys tai, ko dar niekada neregėjo“, - prieš kelionę kalbėjo „Brabander“ 54 metų kapitonas V.Vizbaras.
Dvidešimt metų buriuojantis V.Vizbaras džiaugiasi, kad viso pasaulio uostuose laukiamos regatos „The Tall Ships' Races 2009“ maršrutas šįkart nusidrieks ir į Klaipėdos uostą. Burlaivių sutiktuvės per Jūros šventę įtrauktos į Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginių programą.
Dvistiebė 37 metrų ilgio ir 7 metrų pločio škuna „Brabander“ priklauso Klaipėdos universitetui. Šio burlaivio korpusas - metalinis, o stiebų aukštis virš vandens siekia 28 metrus. Iškėlęs 547 kvadratinių metrų ploto bures šis gražuolis burlaivis gali skrosti bangas 14 mazgų (maždaug 27 kilometrų per valandą) greičiu.
„Vien tik vėjo neužtenka. Toks burlaivis eikliai skrieja jūra tada, kai jame išsijuosę darbuojasi 11-12 jaunų ir ištvermingų vyrų. „The Tall Ships' Races“ - jaunimo varžybos. Pagal šios regatos nuostatus visuose lenktynėse dalyvaujančiuose burlaiviuose pusę įgulų turi sudaryti 16-23 metų jaunuoliai“, - kalbėjo V.Vizbaras.
Per varžybas „Brabander“ denyje bures kelia Lietuvos jūreivystės kolegijos studentai, moksleiviai, kuriems vadovauja patyrę veteranai. Plaukioti burlaiviais nėra lengva. Kai šniokščia bangos, užkaukia vėjai, negirdėti net per garsiakalbius skambančių kapitono komandų.
„Burlaivis valdomas dviem vairais - vienas yra uždaroje patalpoje, kitas - atvirame denyje. Turime modernią navigacijos įrangą, bet visos burės kaip ir anksčiau keliamos rankomis. Kai vėjai nurimsta, galime plaukti įjungę variklius, tačiau lenktynėse tai daryti draudžiama.
Jūreivystės praeitį primenanti „Brabander“ išvaizda - apgaulinga. Iš tikrųjų įgula gyvena patogiose kajutėse, naudojasi dušais, tualetais. Valgis ruošiamas restorano virtuvę primenančiame kambuze, salone prie pietų stalo gali susėsti beveik visa komanda“, - pasakojo V.Vizbaras.
Prieš 30 metų Olandijoje pastatyto „Brabander“ takelažas atrodo kaip naujas. Gal todėl, kad ankstesnieji savininkai dažniausiai plaukiodavo nuo vėjų apsaugotais vidaus vandenimis. Tik kelis kartus išsiveržę iš Olandijos kanalų, jie buvo nusigavę iki Anglijos, Maroko pakrančių.
Jau kelerius metus šiuo burlaiviu Baltiją raižantis buvęs inžinierius radiofizikas V.Vizbaras negaili jam komplimentų: „Tai greitas, tvirtas, itin patogus laivas - tobulas žmogaus minties kūrinys. Su juo man ir įgulai nebūtų baisu išplaukti ir į vandenynų platumas“.
Vos pasirodęs Klaipėdos uoste „Brabander“ sukėlė sumaištį - daugelis stebėjosi, kam universitetui prireikė šio 2 mln. litų kainavusio burlaivio.
Būsimiesiems laivavedžiams apmaudu, kad „Brabander“ denyje praleistas laikas neįskaitomas į būtinąją navigacijos praktiką.
Pasirodo, lietuviai studentai gali tobulintis tik komerciniuose motorlaiviuose, nors tikroji jūreivystės mokykla - audrų blaškomi buriniai laivai.
„Valstybėms, kurių krantus skalauja jūra, mokomieji burlaiviai - garbės reikalas, - įsitikinęs V.Vizbaras. - Amerikiečiai juos stato, susitaikę su stulbinamomis kainomis. Klaipėdos universitetui tinkamo burlaivio ieškojome kelerius metus. Kaip atrodytume pasikvietę į svečius burinius laivus iš viso pasaulio, bet neturėdami savojo?“
Universiteto burlaivyje plaikstosi Lietuvos vėliava, tačiau pavadinimas vis dar primena Olandijos vietovę Brabandą. Kapitonui V.Vizbarui tai - dar vienas galvos skausmas: „Paprastai laivų pavadinimai nekeičiami. Suprantu, kad reikia lietuviško vardo, bet jį sugalvoti nėra lengva“.
Paklaustas, ar tiesa, jog „Brabander“ rengiasi kelionei aplink Žemės rutulį, V.Vizbaras mįslingai šypsojosi. Tačiau burlaivio salone gairėmis nusmaigstytas pasaulio žemėlapis išdavė, jog įgula trokšta pakartoti pasaulį apiplaukusios lietuvių jachtos „Ambersail“ žygį.
„Paprašiau studentų nurodyti jūras, salas, uostus, kuriuos jie norėtų pamatyti, jei plauktume. Burlaivyje telpančių degalų, gėlo vandens, maisto atsargų užtektų 2000 kilometrų ekspedicijai ir per vandenynus“, - planų iki galo neatskleidė V.Vizbaras.
Kai ratą aplink Baltiją apsukusi regata „The Tall Ships' Races 2009“ finišuos Klaipėdoje, čia pamatysime ir didžiausią pasaulyje 123 metrų ilgio keturstiebį rusų barką „Sedov“, legendinį 1906 m. pastatytą vokiečių burlaivį „Alexander von Humboldt“, įspūdingą britų barką „Lord Nelson“, kuriuo gali buriuoti ir neįgalūs žmonės.
Klaipėdos uoste susitelks 111 įvairių mokomųjų burlaivių. Tarp jų bus net 20 didžiųjų A klasės laivų, kurių ilgis viršija 40 metrų. Be burlaivio „Brabander“, mūsų šaliai dar atstovaus pasaulį apiplaukusi sportinė jachta „Lietuva“, Jūreivystės kolegijai ir privatiems asmenims priklausančios jachtos „Litas“, „Lady L.“, „Pegasas“.
Jei kupiškėnui V.Vizbarui anksčiau kas nors būtų pasakęs, kad jis taps mokomojo burlaivio kapitonu, jis tikriausiai būtų tik nusijuokęs: „Aš esu grynas aukštaitis iš Noriūnų kaimo. Vasaras leisdavau pas senelius, kurie gyveno prie Salų ežero. Kaip ir visi kaimo vaikai plaukiojau susilopęs kiaurą valtį, burę pakeisdavo paklodė“.
Tuo metu vaikiną labiau viliojo ne buriniai laivai, o lėktuvai - jis domėjosi aviamodeliavimu, radiotechnika. Neįstojęs į aviacijos mokyklą V.Vizbaras Vilniaus universitete studijavo fiziką. Baigęs mokslus grįžo arčiau namų - į Panevėžį. Dirbo inžinieriumi įvairiose miesto įmonėse.
Panevėžio aeroklube ir toliau konstruodamas lėktuvų modelius, V.Vizbaras susižavėjo čekiškais sklandytuvais „Planik“. Greitai išmokęs skraidyti ne tik jais, bet ir sportiniais buksyravimo lėktuvais „Vilga“, Valdemaras per septynerius metus ore praleido daugiau kaip 1200 valandų.
Panevėžio aeroklube statant Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lėktuvo „Lituanica“ kopiją garsiam kino filmui, V.Vizbaras buvo pakviestas čia dirbti. „Tuomet ne tik džiaugiausi, bet ir stebėjausi, kad už tokį mano širdžiai mielą darbą dar ir pinigai mokami“, - prisimena V.Vizbaras.
Jis prisipažino ore patyręs ir nemalonių akimirkų: „Kartą mano sklandytuvas vos nesirėžė į vaikų darželio sieną. Iki šiol sapnuoju košmarą - sparčiai artėjančią veją. Per savo sportinę karjerą esu netekęs daug draugų lakūnų, su kuriais skraidžiau“.
Kalbas, kad ore žmogus pasijunta laisvas tarytum paukštis, V.Vizbaras vadina gražia pasaka: „Iš tikrųjų sklandytuvų pilotai - orų įkaitai. Kai terminės srovės jų nebekelia, baigiasi skrydis, o kartais ir lakūno gyvenimas. Padaręs klaidą, krinti žemėn kaip plaktukas“.
Valdemaras tikino, kad aviacija jį priartino prie vandens: „Rudenį ir žiemą, kai gyvenimas aeroklubuose nurimsta, lakūnai visko prisigalvoja. Pasigaminome katamaraną ir išbandėme jį klubo kūdroje. Vėliau pasistačiau 4,5 metro ilgio burinį laivelį „Dika“. Šis žodis sudėtas iš trijų mano sūnų ir dukters inicialų“.
Oreivis šiuo laiveliu buriuodavo Rubikių ežere. Po to įsigijęs naudotą 11 metrų ilgio raudonmedžio jachtą „Rėja“ ir ją sutvarkęs, 1993 metais pirmąkart išplaukė į Baltiją. Buriavimo aistra jis užkrėtė ir tris savo sūnus - dvynius Augustiną ir Kristijoną bei Dominyką.
Išrinktas Panevėžio meru jis irgi rasdavo laiko išvykoms į jūrą. Pustrečių metų politiko duoną krimtęs vyras šiuo darbu nesižavėjo: „Jeigu jūroje buriuotojai elgtųsi kaip politikai, dažnas jų kažin ar grįžtų į krantą“.
Kai „Rėja“ leidosi į savo tolimiausią kelionę Atlanto link, prie V.Vizbaro prisidėjo ir jo sūnūs. Per du mėnesius atšiauriomis platumomis Vizbarai nuplaukė 2000 jūrmylių, genami šiltosios Golfo srovės pirmieji aplankė Šetlando, Farerų salas, Islandiją.
Klaipėdoje uostų valdymo vadybininko diplomą įgijęs vyresnysis V.Vizbaro sūnus 29 metų Dominykas dalyvavo jachtos „Ambersail“ žygyje - apiplaukė Horno kyšulį. Ketveriais metais jaunesni broliai, Stokholmo karališkojo technologijų universiteto studentai, irgi negali gyventi be jūros.
Dviejų gamtos stichijų rūstybę patyręs V.Vizbaras nesiima spręsti, kur daugiau pavojų - ore ar jūroje: „Jei lėktuvas krinta, gali išsigelbėti išskleidęs parašiutą. Buriuotojai iš skęstančių laivų šoka į gelbėjimosi plaustus, tačiau ne visada sulaukia pagalbos. Nelaimių jūroje išvengi, kai laikaisi per šimtmečius patikrintų taisyklių“.
Per pirmąją tarpukariu surengtą Jūros šventę visi lietuviai buvo raginami važiuoti į Klaipėdą. Tuomet netgi pats prezidentas Antanas Smetona, Baltijos jūros niekada nemačiusių kaimo moterų akivaizdoje pasiraitojęs kelnes demonstratyviai braidžiojo po Smiltynės paplūdimį.
V.Vizbarą juokina kalbos, esą iš kiekvieno lietuvio kišenės kyšo norago rankena: „Taip galima šaipytis ir visų tautų. „Nereikia bijoti jūros. Savo kajutėje pasikabinau humoristinį švedų plakatą, kuriame artojas vagoja dirvą plūgu, o jį traukia ne arklys, bet vėjo išpūsta burė“.
Burlaiviu „Brabander“ po jūrą plaukioja ne tik studentai, mokslinių ekspedicijų dalyviai. Vasarą tokie laivai visame pasaulyje ir patys užsidirba pinigų, plukdydami žmones į pažintines keliones. Klaipėdos universiteto burlaivyje kasmet apsilanko apie tris šimtus svečių.
„Kai „Tall Ships' Races 2009“ burlaiviai viešės Klaipėdoje, galimybė paplaukioti po Baltiją atsivers daugeliui. Vienas pagrindinių pačios garsiausios pasaulyje regatos tikslų - artinti žmones prie jūros“, - kalbėjo lėktuvus į burlaivius išmainęs „Brabander“ kapitonas.
Burlaiviai - jūrų paveldo vertybė
* Didieji burlaiviai iki pat Antrojo pasaulinio karo plukdydavo kviečius iš Australijos lenktyniaudami tarpusavyje. Paskutinės lenktynės dėl garbingos jūrininkų regalijos (Mėlynojo kaspino) įvyko 1939 metais. Greičiausias suomių burlaivis „Moshulu“ nuo Australijos iki Anglijos nuplaukė per 91 parą. Tuomet beveik visi išlikę burlaiviai telkėsi Alandų salose (Suomija). Jų epocha baigėsi 1958 metais, kai Ramiajame vandenyne nuskendo paskutinis dar galėjęs plaukiotis burlaivis „Omega“.
* 1925-1939 metais suomių burlaiviuose „Archibald Russel“, „Olivebank“, „Herzogin Cecilie“, „Moshulu“, „Viking“ 17 Kauno aukštesniosios technikos mokyklos kadetų atliko praktiką. Jie tapo pirmaisiais lietuviais prekybos laivų kapitonais. Ne visi jūrininkai grįždavo namo - 1925 metais „Olivebank“ įgulos narį anykštėną Antaną Milinį ties Horno kyšuliu pasiglemžė vandenynas - nuo rėjos nuslydęs jaunuolis žuvo.
* Niekam nereikalingi burlaiviai buvo naikinami, paverčiami sandėliais. Tik vėliau susigriebta juos saugoti kaip jūrų paveldo vertybę. Danės krantinėje stovintis „Meridianas“ tapo Klaipėdos simboliu. Tarptautinė tradicinių ir mokomųjų burlaivių asociacija, propaguodama jūreivystę, įspūdingas regatas „The Tall Ships' Races“ organizuoja kasmet.
Lietuviai apskriejo visus vandenynus
Sovietmečiu Lietuvos buriuotojams kelias į platesnius vandenis buvo užkirstas, tačiau atkakliausieji įveikdavo geležinę uždangą. Trakiškis Bronius Rožinskas, išvykęs į Lenkiją, 1963-1964 metais nedidele jachta „Hermes II“ pirmasis kirto Atlantą. 1989 metais trys Sąjūdžio bangos pakylėtos lietuvių jachtos („Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“) irgi perplaukė vandenyną maršrutu Klaipėda-Niujorkas.
Klaipėdiečio kapitono Stepono Kudzevičiaus vadovaujama jachta „Lietuva“ 1992-1993 metais pirmoji apiplaukė Žemės rutulį - per 13 mėnesių nuplaukta apie 37 tūkst. kilometrų. Vėliau tokį pat žygį pakartojo jachta „Laisvė“ (kapitonas Ignas Miniotas). Ji pirmoji apiplaukė ir buriuotojų Everestu vadinamą Horno kyšulį. Neseniai jachta „Ambersail“ šauniai paminėjo Lietuvos tūkstantmetį - visus pasaulio vandenynus įveikė per 9 mėnesius. Šioje odisėjoje dalyvavo 120 buriuotojų.
Drąsus kaunietis Artūras Svaldenis, 8,5 metro ilgio burlaiviu „Arion“ perplaukęs Atlantą, pirmasis tai padarė be jokių pagalbininkų. Valdyti jachtą jis mokėsi vandenyne. Kitas jūrų vienišius šilutiškis Andrius Varnas šiuo metu skrieja aplink pasaulį jachta „Ragainė2“. Prie jo prisidėjo duktė Rasa Varnaitė su draugu basku Egoi Urguiza.