Kita ne mažiau žavi asmenybė irgi
gyvena savo mažylio ritmu: „Kokia mano dienotvarkė? Ne dienotvarkė, o
darbotvarkė! Man, kaip ir visoms mažylius auginančioms mamoms, darbo
užtenka“. Buvusi manekenė, puoselėjusi ir taip tobulą savo kūną,
nebeturi noro žvilgčioti į veidrodį, juo labiau - mėgautis vasaros
malonumais. Vis dėlto abi sutinka: būti mama - nepaprastas malonumas.
* * *
Edilija Šliauderienė (26 m.), dainininkė: „Sunku man su Lela - ji ilsisi, o aš lakstau iš paskos.“
„Dabar man svarbiausia - dukra Lela. Praėjusį šeštadienį jai suėjo
dveji metukai. Gimtadienį atšventėme kukliai, tik dviese, nes mano
vyras ir Lelos tėtis gyvena tolimojoje Afrikos šalyje Gvinėjoje. Beje,
net iš ten paskambino ir dukrytę pasveikino su gimtadieniu“, - pasakoja
neseniai su pseudonimu Iš Stiklo į sceną sugrįžusi dainininkė Edilija
Šliauderienė.
Lela - nuostabi, tačiau labai išdykusi, pašėlusi, kaip sakoma, su
charakteriu ir savo mažais kapriziukais. „Maža asmenybė - ji ima tai,
ko jai reikia, eina ten, kur jai reikia, nesvarbu, kad aš einu į
priešingą pusę. Užtat ūgtelėjusią ją visur tempdavausi - į baseiną, į
muzikos pamokėles“, - pasakoja Edilija ir priduria, kad šito gyvo
sidabro su vyru „neplanavo“.
„Vis dėlto galvoju, kad vaikai ateina tada, kai jiems reikia. Jie
išsirenka geriausią laiką“, - įsitikinusi dainininkė.
Kas auginant dukrytę buvo sunkiausia? „Lelą labai ilgai - iki metų ir
trijų mėnesių - pati maitinau, todėl jaučiausi labai prie jos
prisirišusi, negalėjau planuoti jokios veiklos. Tik dabar pradėsiu
rimtesnius darbus, o rudenį savo mergelę pradėsiu leisti į darželį. Ji
labai lengvai bendraujanti, jai reikia veiklos“, - tolesnius planus
dėsto Edilija.
Kokie artimiausi vasaros planai? „Su dukryte esame varlės keliauninkės.
Mūsų dabartinis maršrutas Klaipėda-Vilnius arba iškylos gamtoje“, -
nusišypso Edilija, Vilniuje, kur gyvena jos mama, praleidžianti ne
mažiau laiko nei šeimos namuose Klaipėdoje.
Jeigu tik ilgiau užsibūna namie, dukrytė pasidaro irzli. Mama sodina ją
į automobilį ir abi lekia. „Lela sėdi vaikiškoje kėdutėje, bet tikrai
ne visada ramiai“, - atsidūsta nenuoramos mamytė.
Šią vasarą abidvi spėjo apsilankyti Juodkrantėje, Palangoje, Utenoje,
dažnai vaikštinėja Klaipėdoje prie jūros. „Bet prie jūros su ja ypač
sunku - ji bėga pas nepažįstamus žmones, sėdasi ant jų kilimėlio,
brenda į vandenį. „Turbo“ dukrytė. Sunku man su ja - ji ilsisi, o aš
lakstau jai iš paskos, - atsidūsta Edilija. - Bet šiaip viskas gerai.
Neįsivaizduoju kitokio vaiko, nors aš pati, kaip pasakoja mama, buvau
rami, išauklėta, niekur nosies nekišau.“
Dukrytė jau kalba ir, pasak mamos, kartais pasako tokių frazių, kad
griūk iš juoko. „Dabar yra įsikandusi žodį „kažkaip“. Dažnai sako:
„Aš norėčiau sulčių kažkaip“, arba „Aš norėčiau į lauką kažkaip.“ Moka
ne vieną eilėraštį, klausosi mamos skaitomų knygelių. Moka padainuoti
dainelę apie pupą ir, žinoma, yra labai muzikali.
Pavasarį viename sostinės prekybos centre Edilija su Lela dalyvavo
dizainerės Viktorijos Jakučinskaitės kolekcijos mamytėms ir dukrytėms
pristatyme. Prisimena, kad po parodymo nuo podiumo Lelos negalėjo
nuvesti - taip jai patiko. Užtat kitą kartą turėjo savų reikalų,
todėl lipti ant podiumo nenorėjo.
Edilija, neseniai į sceną grįžusi su pseudonimu Iš Stiklo, muzikinę
veiklą vėl sustabdė. Kol kas vienai viešajai įstaigai padeda
organizuoti vaikų vasaros stovyklą, o ateityje nori rimto, stabilaus
darbo. „Jei ateityje dainuosiu, tai tik savo malonumui. Gimus dukrytei
norisi konkretumo“, - sako savo jau atidainavusi Edilija.
* * *
Jurgita Tvarijonaitė (32 m.), modelis: „Nepasakyčiau, kad mamų gyvenimas lengvas, bet vaikelio šypsena viską
atperka.“
Sūnelio miegas, savijauta jai dabar - įdomiausia tema. Beveik
apie nieką daugiau su savo draugu Edgaru, draugėmis ir mama ji nekalba,
tik apie aštuonių mėnesių sūnelį Tomą Juozapą.
„Būti mama - labai geras jausmas. Vargelio yra, bet nepalyginti
daugiau - džiaugsmo“, - džiugiu balsu dėsto modelis, televizijos laidų
vedėja Jurgita Tvarijonaitė.
Griežto grafiko, pagal kurį sūnelis turėtų miegoti, valgyti, žaisti,
nėra. „Tam tikrų taisyklių laikysimės šiek tiek vėliau. Kol kas
gyvename pagal jo poreikius ir norus“, - tikina J.Tvarijonaitė.
Pati intuityviai žino, ką daryti, kai vaikelis neramus. Bet taip, pasak
Jurgitos, būna dėl kelių priežasčių, kurias galima suskaičiuoti ant
vienos rankos pirštų.
Užtat nebijo su sūnumi kur nors išvažiuoti, pasiimti į trumpas iškylas.
Į pirmą rimtesnę iškylą su sūneliu patraukė praėjus vos pusantro mėnesio
nuo jo gimimo.
„Draugų sodyboje netoli Vilniaus tada šventėme Naujuosius. Keturiese
ramiai pasėdėjome. Draugai suprato, kad mums nereikia šurmulio“, -
aplinkinių supratingumu džiaugiasi pirmąją sūnaus kelionę į užmiestį
prisiminusi Jurgita.
Mano, kad svarbiausias šios vasaros įvykis - Tomo Juozapo krikštynos. Į
jas sugužėjo daugiau nei dešimt svečių. Jaunoji mama vos spėjo suktis
- raikė tortą, visus vaišino šašlykais, įdarytais karpiais ir kitais
skanėstais.
Porai dienų su sūneliu buvo išvažiavusi į Druskininkus, keletą kartų su
šeimyna buvo nulėkusi prie jūros. Kol pagaliau visai vasarai
persikraustė į Palangą. „Labai ramiai mūsų Tomas Juozapas augo, bet
pradėjus girtis, kad iki šiol net slogytės neturėjo, Palangoje ėmė ir
suslogavo. Jai tai buvusi pamoka, kad negalima puikuotis savo, kaip
mamos, sugebėjimais ir girtis, kad vaikiukas auga sveikas.
Blogiausia, kad pirmą neramią naktį prie sūnelio jai teko praleisti
vienai - Edgaras su reikalais buvo išvažiavęs į Vilnių.
Rytą griebėsi mamyčių išbandyto ir labai padedančio metodo - sekretą iš
nosytės išsiurbė vamzdeliu. „Vaikelis nusičiaudėjo ir pralinksmėjo“, -
džiaugiasi pirmą nesėkmę jau spėjusi pamiršti Jurgita.
„Nepasakyčiau, kad mamų gyvenimas yra lengvas, bet vaikelio šypsena
viską atperka“, - patikina. Didžiausias džiaugsmas jai - žiūrėti,
kaip kiekvieną dieną vaikelis auga, šypsosi. Kaip atsisėda,
atsistoja, trypčioja lovytėje. Visus svarbiausius jo laimėjimus tėtis
ir mama stengiasi užfiksuoti, kad būtų ką paaugusiam prisiminti.
Nors Palangoje turėjo pas ką apsistoti, apsigyveno viešbutyje.
Pirmiausia pasistengė gerai apsidairyti, susipažinti su aplinka: kur
geriausia parduotuvė, ramiausias takas prie jūros, paskui su
masažuotoja susitarė dėl sūnelio masažų ir nusiteikė ramiai vasarai.
Vis dėlto įprasto šurmulio nepavyks išvengti. Vos atvažiavusi į Palangą
jau sulaukė pirmųjų svečių. „Kartu pabūti atvažiavo atostogaujanti mano
krikšto duktė, paskui - draugė su mažyliu. Vėliau vieni draugai atvažiuos,
kiti išvažiuos. Juk visus traukia jūra. Tikrai negyvensime
vienatvėje“, - atrodo, įtemptą susitikimų ir svečių priėmimo grafiką
dėsto Jurgita.
Kokia jaunos mamos dienotvarkė? „Ne dienotvarkė, o darbotvarkė. Man,
kaip ir visoms mažylius auginančioms mamoms, darbo užtenka“, -
prisipažįsta Jurgita, nebeturinti noro toli keliauti.
„Svarbiausia - kad nelytų, kad galėtume pabūti gryname ore. Oras
Palangoje - nuostabus ir iš tikrųjų labai skiriasi nuo Vilniaus. Nors
retkarčiais palynoja, bet dažniausiai saulė dangumi ritinėjasi, dangus
- be menkiausio debesėlio“, - džiūgauja Jurgita.
Tomukas kol kas sėdi vežimėlyje, ropoja, bet vienas nevaikšto. Taigi
apie jokias maudynes audringoje Baltijoje negali būti nė kalbos? „Kodėl
ne? Kojytes galime trumpam įkišti. Bet svarbiausia jam būti gamtoje,
susipažinti su aplinka. Būnant kopose jam jau leidau paragauti smėlio
- labai rūpėjo, kaip į jį reaguos“, - iš pirmųjų sūnaus bandymų
pažinti pasaulį juokiasi J.Tvarijonaitė.
Kalbino Snieguolė Dovidavičienė