Pravėrusi jaukaus kambarėlio duris, Birutė pakviečia užeiti vidun. „Čia – mano kančių namai“, – nusiteikusi nelengvam atvirumo vakarui sako moteris.
Kitame buto kambaryje girdėti televizoriaus garsai. „Ten gyvena mano vyras, – paaiškina pusbalsiu. – Gyvename lyg ir atskirai, bet nesame išsituokę. Kai kartą buvau tam pasiryžusi, advokatas patarė: jei neturi kur išsikelti ir po skyrybų teks gyventi viename bute, geriau nesiskirk. Bus dar blogiau. Taip viskas ir liko“.
46 santuokos metus su pirmąja ir vienintele meile – aštuoneriais metais vyresniu vyru – ji vadina savo likimo kryžiumi. Susilaukė dviejų vaikų, tačiau nesijausdama saugi dėl nuolatinio vyro smurtavimo turėjo ryžtis keliems abortams.
Moteris sako, kad savo likimo kryžių vilko kartais maištaudama ir pasižadėdama skirtis, o dabar save tik guodžia, kad yra dar nelaimingesnių ir labiau kenčiančių moterų.
Birutė netikėtai krūpteli, kai jos kambarėlio tarpduryje pasirodo susivėlęs, tik trumpikes mūvintis vyras.
„Ko čia dabar sėdit? Koks reikalas? Prisišnekėsi tu man, na...“ – savo susierzinimą išlieja vyriškis ir, palikęs praviras žmonos kambario duris, nušlepsi į tualetą. Jo duris irgi palieka atviras. Moteris susigėsta ir nudelbia akis, kai sutuoktinis visais įmanomais garsais pademonstruoja, dėl ko jis tik ką pakilo nuo sofos.
Kai vyras vėl užsidaro savo kambaryje, tyliai saviškio duris užveria ir Birutė.
„Jis norėjo parodyti, kad aš ir tie, kurie bendrauja su manimi, jam – niekas, tuščia vieta“, – savo sutuoktinio elgesį iššifruoja moteris.
Telšiškė jau daug metų negirdėjo vyro į ją kreipiantis vardu. Jis jos vardą seniai pakeitė keiksmažodžiais ir gyvūnų pavadinimais. Tačiau ir su tuo Birutė jau apsiprato.
Sunkiausia jai klausyti vyro pasakojimų apie jo seksualinius nuotykius. 75 metų sutuoktinis, po išgertuvių grįžęs į namus, neretai žmonai įkyriai aiškina, kaip ir ką veikė su savo sugėrovėmis.
Tačiau ir tada Birutė stengiasi nerodyti pasibjaurėjimo ar nepakantumo. Jų bendroje virtuvėje ant stalo skubiai deda karštą valgį, kad po tikrų ar tariamų orgijų nuo sotaus maisto jis kuo greičiau apsunktų ir eitų miegoti.
Telšiškė tyliai išeina iš namų, kai vyras imasi sekso filmų peržiūros ir pradeda masturbuotis.
„Gal tai – ir kalėjimo pasekmė. Pirmaisiais mūsų santuokos metais jis du kartus buvo teistas už chuliganizmą. Jo paleistuvystės nesiliovė visą bendrą mūsų gyvenimą. Kol buvo jaunesnis, girtas mane mušdavo, prievartaudavo, grasindavo nužudyti, o išsiblaivęs atsiprašinėdavo“, – pusbalsiu skundėsi moteris.
Todėl ji stengiasi neprovokuoti vyro agresijos. Klubo sąnario keitimo operaciją neseniai patyrusi moteris nuo fizinio smurto gali likti luoša.
„Santuoka man – kalėjimas, kuriame likau savo noru. Būdama jaunesnė tikėjausi, kad vyras pasikeis, o dabar pradėti naujo gyvenimo nebegalėčiau. Vaikai turi savo šeimas. O kas manęs laukia?“ – moteris pakartoja klausimą, į kurį nežino atsakymo.
***
Nusiraminti ir susitaikyti su likimu Birutei padeda malda, o nuo praėjusio rudens – ir garsiosios Lukiškių kalinės A.Bružaitės laiškai.
„Bučiuoju jūsų rankeles už gerumą...“ – pacituoja vieno laiško pabaigą moteris. Jį A.Bružaitė parašė sužinojusi, kad gailestingoji telšiškė pervedė 100 litų į kalinės vardu atidarytą sąskaitą.
Birutė jau kelis kartus siuntė banderolę su kukliomis dovanėlėmis ir pinigų. Vienas siuntinys su dekoratyvinėmis žvakėmis ir dirbtinių gėlių vazonėliu buvo grąžintas atgal. Jame Birutė rado ir buteliuką, pripiltą į aliejų panašaus skysčio, su užrašu „Marijos ašarų aliejus“. Ji taip ir liko nesupratusi, kas ir kodėl įdėjo jį į grąžinamą siuntinį.
„Žinau, kad Almą remiu ne aš viena. Ją užjaučia ir daugiau nelaimingų moterų“, – tikino telšiškė.
Pirmąjį laišką ji Lukiškių kalinei parašė iš laikraščių ir televizijos sužinojusi apie jos vaikystę, tėvų elgesį.
„Aš negalėjau sulaikyti ašarų. Tai, ką ji išgyveno būdama mažametė, gali suprasti tik tie, kuriems teko skriaudžiamo ir nemylimo vaiko dalia.
O man tai iki skausmo žinoma“, – savojo gyvenimo atspindžių A.Bružaitės istorijoje suranda moteris.
Laiškai į kalėjimą moteriai suteikia jėgų ištverti nenuspėjamą despotiško vyro elgesį.
„Jaučiuosi reikalinga kalinčiai ir kenčiančiai moteriai. Ir tvirtesnė, nes dabar tikrai žinau, kad man tekusi našta nėra pati sunkiausia“, – taip savo ryšių su garsiąja kaline svarbą sau paaiškina moteris, beveik penkis dešimtmečius gyvenanti su smurtautoju po vienu stogu.
***
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybos vadovas Gintaras Bagužis nebesistebi tuo, kad moteris, kenčianti nuo sutuoktinio, ir toliau su juo gyvena – tokių istorijų jis girdėjo ne vieną.
Laisvu nuo darbo metu pareigūnas važinėja po Lietuvos miestus, skaito paskaitas apie smurtą šeimoje, supažindina moteris su įstatymais ir pataria, kaip jos galėtų pakeisti savo gyvenimą.
„Kai dar dirbdamas viename Vilniaus teritoriniame policijos komisariate ėmiau domėtis šia problema, nesuvokiau jos masto. Nors mano pareigos pasikeitė, ir toliau skaitau paskaitas, nes man tiesiog gaila moterų, gyvenančių su smurtaujančiais vyrais“, – sakė G.Bagužis.
Šia tema jis domėjosi ne vienoje užsienio šalyje. Smurto iš šeimos, pasak jo, nėra pajėgūs išguiti nei policijos pareigūnai, nei įvairios visuomeninės organizacijos.
„Kol gyvuos žmonija, tol bus aktuali ir ši problema. Tačiau bėda ta, kad Lietuvoje nėra normalios teisinės bazės. Nuo sutuoktinio kenčianti moteris, norėdama apsiginti, privalo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Manau, kad ši praktika – ydinga. Valstybė stoja ne į aukos, o į priešingą pusę“, – sakė pareigūnas.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – įvykiai Trakų rajone, kai Algis Aleksa nušovė buvusią sugyventinę, sužalojo jos dukterį ir motiną.
G.Bagužis įsitikinęs, kad šiai tragedijai buvo galima užbėgti už akių.
Pareigūnai buvo gavę žinių apie A.Aleksos agresyvų elgesį, tačiau į tai tinkamai nereagavo.
Patikimas ginklas kovojant su smurtu šeimose – viešumas. Smurtautojas paprastai bijo, kad apie jo elgesį sužinos bendradarbiai, verslo partneriai, kaimynai.
Kartą G.Bagužiui pavyko sutramdyti vieną taksi vairuotoją. Jis smurtavo prieš savo sutuoktinę, nors jiedu jau buvo išsiskyrę.
Pareigūnas paskambino taksi įmonės vadovui, paprašė vairuotojo elgesį apsvarstyti kolektyve ir informuoti apie rezultatus. Smurtas liovėsi.
Kitas žinomas verslininkas mušdavo savo žmoną, kuri jam atrodė per stora. Kai jam buvo pagrasinta, kad apie tai sužinos jo verslo partneriai, ėmė valdyti kumščius.
„Panašių atvejų yra daug. Tačiau galiu pasakyti: viena moteris šios problemos neišspręs. Reikia kitų pagalbos, palaikymo. Kitaip ji suksis uždarame rate, kuris turi tam tikras fazes.
Pirmoji – gėlės, antroji – ginčas, trečioji – smurtas, ketvirtoji – sunkus smurtas, o penktoji – vėl gėlės susitaikymui. Tačiau galiu užtikrinti: jei vyras ranką prieš moterį pakėlė vieną kartą, tai pasikartos“, – kalbėjo pašnekovas.
Mušamos moterys neretai pačios ima jausti sunkiai paaiškinamą kaltę: gal aš iš tiesų bloga? Gal ką nors padariau ne taip? Gal esu per stora?
Kaltę dažnai jaučia ir smurtaujančiose šeimose augantys vaikai – juos kamuoja kaltė dėl tariamai blogo savo elgesio.
„Todėl tada, kai vaikai tampa smurto liudytojais, jiems būtina įteigti, kad jie niekuo dėti“, – kalbėjo G.Bagužis.
Pasak pareigūno, mažamečiui kur kas geriau augti su vienu iš tėvų nei nuolatos matyti tėvo mušamą motiną. Vaikystėje susiformavusį tokį elgesio modelį jis vėliau gali perkelti ir į savo šeimą.
Neretai moteris vyro nepalieka, nes neturi kur gyventi ar bijo likti viena, nesusirasti kito vyro. Kita, nors ir turinti pragyvenimo šaltinį, apie tai gėdijasi kalbėti. Be to, dažna moteris viliasi, kad vyras liausis smurtauti.
„Priežastys, kodėl moterys gyvena su smurtaujančiais vyrais, – pačios įvairiausios. Tačiau viena esminių – moteriai sunku pakeisti savo gyvenimą ir dėl jai nepalankios teisinės sistemos“, – įsitikinęs G.Bagužis.
* * *
Kumščių neišvengia ir garsenybės
Nuo smūgių į veidą neapsaugo net ir popžvaigždės statusas. Milijonus gerbėjų turinčios 21 metų amerikietės dainininkės Rihannos ir jos draugužio Chriso Browno dramą šių metų pradžioje stebėjo visas pasaulis.
Iš Barbadoso kilusi Rihanna – populiarių diskotekose skambančių dainų atlikėja, daugybės muzikos apdovanojimų laureatė ir viliokė, kurios sugebėjimų scenoje raityti užpakalį pavydi daugybė konkurenčių. Ch.Brownas – dainininkas ir aktorius, dėl talento lyginamas su Michaelu Jacksonu. Tiesiog svajonių pora.
Tačiau šių metų vasarį idilė baigėsi. Ch.Brownas sužalojo mylimąją viename Los Andželo parkų. Kilus konfliktui, jis pabandė išstumti mylimąją iš mašinos, o tada prispaudė draugės galvą prie automobilio stiklo, kelis sykius smogė jai į veidą, mėgino smaugti.
Pagrasinusi kreiptis į policiją, dainininkė išgirdo Ch.Browno perspėjimą – švelnaus vaikino įvaizdį susikūręs mylimasis pažadėjo, kad ją tikrai užmuš.
Dainininkė nepabūgo grasinimų ir kreipėsi į pareigūnus.
Kai ši istorija iškilo viešumon, visuomenė suūžė. Ch.Brownas ėmė platinti pareiškimus, esą apgailestauja dėl incidento.
Tuo tarpu visuomenė spaudė Rihanną nesitaikyti su draugu.
Neprarasti savigarbos atlikėją ragino ir populiariausios JAV televizijos pokalbių laidos vedėja Oprah Winfrey.
„Jei vyras tau trenkė vieną kartą, jis tai padarys vėl“, – eteryje į dainininkę kreipėsi TV žvaigždė.
Netylėjo ir pati savo vyro smurtavimą kentėjusi dainininkė Whitney Houston. Scenos veteranė įspėjo Rihanną: „Jei leisi savo širdžiai nustelbti protą, pakliūsi į bėdą“.
Atrodo, širdžiai neįsakysi. Iki šiol viešumo vengiantys abu atlikėjai neseniai vėl pateko į žiniasklaidos akiratį. Praėjusį savaitgalį Niujorko laikraščiai skelbė, kad Rihanna ir Ch.Brownas kartu leido laiką viename šio didmiesčio viešbučių.