„Mane iš čia turės išnešti“, – nusijuokia. Galvos linksėjimu Vaivai be žodžių pritaria ir jos kolegė Natalija Trofimova.
Pavojingi triukai baseine
Vandenyje plūduriuoja dvi merginos. Žiūrovai nuščiūva, sulaiko kvapą ir staiga... iš vandens iššoka du delfinai, pasipila purslai ir, nespėjus nė mirktelėti, vėl neria atgal į baseiną. Per delfinariumą nuvilnija vieningas „ooooo!!!“ ir sugriaudėja aplodismentai. Merginos vandenyje kuo ramiausiai šypsosi.
„O kodėl turėtų būti baisu? Viskas apskaičiuota“, – ramiu balsu kalba Vaiva.
Triukai vandenyje negąsdina ir Natalijos. Nors ji delfinariume dirba dar visai neseniai, vandenyje su delfinais jaučiasi saugiai.
„Kai reikėjo triuką atlikti pirmą kartą, buvo labai neramu, – pažinties su delfinais pradžią prisimena Vaiva ir priduria: – o Natalijai, kiek prisimenu, buvo labai juokinga. Ji visą laiką juokdavosi.“
Krečia išdaigas
Delfinai – labai draugiški ir norintys bendrauti gyvūnai, todėl pamatę žmogų stengiasi atkreipti jo dėmesį. Natalija puikiai atsimena pirmąjį susitikimą.
„Kai pirmą kartą atėjau į delfinariumą, prie manęs priplaukė delfino patelė Gabija ir aptaškė“, – nusišypso mergina.
Taip delfinų buvo sutikta ir Vaiva. Šlapias pasisveikinimas jau yra tapęs jų maža tradicija.
„Delfinai – labai socialūs, norintys bendrauti gyvūnai. Žmogus jiems yra kaip žaidimo objektas, kai jis yra, kitų žaislų net ir nereikia“, – pasakoja Vaiva.
Delfinariume jau kuris laikas rengiami delfinų terapijos seansai, kurių metu sergantys vaikai turi galimybę pabendrauti su šiais jūrų žinduoliais. Treneriai pastebėjo, kad su kiekvienu vaiku delfinai elgiasi skirtingai. Jeigu kuris stipriau sviedžia kamuoliuką, atgal gauna tokį pat smūgį, jeigu švelniai paglosto, delfinas irgi elgiasi labai atsargiai.
„Kaip tu man – taip aš tau. Jie dažnai laikosi tokio elgesio su žmogumi principo“, – paaiškina Vaiva.
Mokosi vienas iš kito
Kiekvienas treneris turi gyvūnus, kuriuos treniruoja ir rengia pasirodymams. Vaiva pasakoja, kad parengti triukus nėra labai sudėtinga, reikia tik laiko ir kantrybės. Būna, kad delfinas užsiožiuoja arba blogai jaučiasi, todėl daro tai, ką nori, o ne tai, ką nurodo treneris.
„Ką tokiais atvejais darome? Nieko. Ką jau čia padarysi. Mažesni labiau nori žaisti, su vyresniais sunkiau. Šiuo metu yra vienas mažas delfinas, kuris moka tik ėsti žuvį ir kuo puikiausiai tai daro“, – šypteli ji.
Triukų delfinai mokosi ne tik iš komandas duodančių trenerių, bet ir vienas iš kito. Vaiva prisimena, kaip didžiulis ir tingus delfinas Argas nemokėjo žaisti kamuoliuku. Tai padaryti jį išmokė dukra Gilė.
„Dabar tai mėgstamiausias jo žaidimas. Kai išmoko, su kamuoliuku ir težaidžia“, – pasakoja Vaiva.
Augina kaip kūdikį
Šiuo metu delfinariume gyvena ne tik 8 delfinai, bet ir 5 Kalifornijos jūrų liūtai. Treneriai su globojamais gyvūnais praleidžia didžiąją savo laiko dalį, todėl delfinariumas jiems yra tapęs antraisiais namais. Jame delfinai ir jūrų liūtai niekada nelieka vieni, net naktį.
Neseniai dvi jūrų liūtės atsivedė po jauniklį, kuriems reikia ne tik mamų, bet ir trenerių priežiūros. Mažylės Matildos mama nežindo ir nepripažįsta jos, todėl jeigu ne rūpestingi treneriai, mažoji jūrų liūtė būtų nugaišusi.
„Matildą iš buteliuko maitiname kas 3–4 valandas. Mišinuką ruošiame iš silkių, žuvų taukų, vitaminų, specialių tirpalų. Naudojame vaikams skirtą buteliuką ir žinduką, tik skylę didesnę padarome, kad ta tiršta masė galėtų tekėti“, – pasakoja jūrų liūtukės „mama“ tapusi Natalija.
Kad mažylei nebūtų liūdna ir šalta be tikrosios mamos, treneriai ne tik su ja leidžia laiką, žaidžia, bet ir pasitiesę ant žemės paklodes kartu miega, prireikus keičia vystyklus.
„Ji kaip kūdikis, tik iš tų laikų, kai dar nebuvo sauskelnių. Vystyklai greitai šlampa, todėl skalbyklė nuolat įjungta, paklodės džiūsta. Bandėme ir sauskelnes uždėti, bet netinka, smunka“, – rūpesčiais dalinasi Vaiva.
Dabar mažajai Matildai mamos net nereikia. Jai puikiausiai užtenka ir trenerių dėmesio.
„Į jūrų liūtus ji beveik nereaguoja, tik į žmogų. Šiuo metu mes esame Matildos mamos“, – šypteli Natalija ir nekantriai žvilgteli į laikrodį.
Po 7 minučių – pasirodymas. Žiūrovai, įsitaisę pirmose eilėse, šurmuliuodami laukia pasirodymo. Treneriai rengiasi kostiumus ir skuba į areną kurti mažytės šventės. Čia pat, už durų, lieka jų kasdienybė – šlapia, pripildyta įvairiausių keistų garsų (nuo cypimo iki riaumojimo) ir nosį riečiančio žuvų kvapo, tačiau tokia, kokios jie nekeistų į nieką kitą.