Kad ir žodžiai, kuriuos užrašė filosofas ir
eseistas George'as Santayana: „Grožio neįmanoma apibūdinti: niekas
nepasakys, kas tai yra ar ką tai reiškia.“ Arba — „Grožis — tai
moralinio gėrio simbolis“ (lietuvių kilmės Prūsijos filosofas Immanuelis
Kantas).
Arba — „Tikrasis grožis nematomas“ (rašytojas Antoine'as de
Saint—Exupery). Arba — sparnuotu posakiu tapusi rašytojo Fiodoro
Dostojevskio frazė „Grožis išgelbės pasaulį“... Pats metas apie grožį
pakalbėti su dailiosios lyties atstovėmis. Ar gražiai moteriai lengviau
gyventi? Ar viską lemia tik įspūdinga išvaizda? Pašnekovių mintys —
vertos dėmesio.
Laima Lavaste, žurnalistė, rašytoja: „Jei kuri moteris pasakys, kad grožis jai yra kliūtis, o ne pliusas, — ji meluos.
Nelabai galiu kalbėti asmeniškai, nes jaunystė ir grožis jau likę
truputį praeityje. Bet žurnalistinis darbas leidžia patirti įvairių
situacijų.
Niekada nepamiršiu, kaip sykį rašydama straipsnį apie prostitutes pati
apsimečiau „truputį“ prostitute. Ant suolelio šalia prisėdęs
potencialus klientas, nors ir užsipylęs akis, garsiai nusistebėjo:
„Klausyk, bet tu kainuoji daugiau kaip 10 litų.“
Ar ne puikus išvaizdos įvertinimas, pagaliau ir atvėręs vyriškio burną
gana turiningam mūsų pokalbiui apie prostituciją?
Jei rimčiau — išties yra tekę pajusti, kad telefonu sutarusi susitikti
su būsimo straipsnio herojumi pajuntu jo nuostabą. Ne todėl, kad prieš
save jis išvysdavo kažkurį ten pasaulio stebuklą.
Tiesiog daug žmonių žurnalistę įsivaizduoja kaip agresyvią „frau Helgą“
su auliniais batais, o geresniu atveju — pankę su žiedais liežuvyje.
„Bet jūs visai ne tokia kaip žurnalistė“, — esu ne kartą išgirdusi. Ir
tai, patikėkite, yra komplimentas, padedantis mūsų pokalbiui.
Neabejoju, kad grožis yra privalumas bet kurios profesijos moteriai.
Taip jau yra, kad į estetišką, gražų reiškinį visiems maloniau žiūrėti,
nors tu ką!
Bet pastebiu kitų dalykų. Nežinau, iš kokių davatkynų skrynių lietuvis
(o ypač lietuvė, mielosios moterys!) išsitraukė tokią nuostatą — „jei
graži, tai lengvabūdė plaštakė.“ O gal ir dar blogiau. Iš to išplaukia
— ir ką tu ten sugebi, viską nusipirkai paklapsėjusi akimis ir
pavizginusi uodegą!
Juokingiausia, kad net dabar aš sulaukiu tokių „įvertinimų“. Pateko į
televiziją, nes kažkam pamirksėjo; parašė straipsnį — koks ten
straipsnis, visi taip gali; žurnalas išspausdino nuotrauką — matyt, su
pažįstamais žurnalistais susitarė. Nes ką ji gali, jei iki šiol dar
neblogai atrodo! O tas atrodymas, suprantama, esąs tik chirurgų
nuopelnas. Ir taip toliau, ir dar gražiau.
Kodėl pas mus dažnai grožis yra blogybė? Ši nuostata verta tyrimų.
Gal tai vis dar iš sovietinių laikų, kai visos turėjo būti vienodos
pilkos pelės stachanovietės, o gražiau atrodanti moteris, pasidažiusi
lūpas, buvo laikoma vėjavaike, tik ir tykančia nugvelbti svetimą, gerą
vyrą. Ne darbas juk jai galvoje!
Šiandien galiu prisipažinti — jaunystėje esu prisiraudojusi dėl savo
išvaizdos. Ir svajojusi — greičiau sulaukčiau 50—mečio — pasensiu,
nieko mano išvaizda nebeerzins, galėsiu ramiai eiti gatve ir niekas
nedraskys man akių! Štai tokios buvo mano, jaunos moters, svajonės.
Todėl žaviuosi šiuolaikinėmis jaunomis moterimis, tausojančiomis savo
grožį ir juo besididžiuojančiomis. Taip ir reikia!
Manau, kad grožis neturi būti priemonė ką nors pasiekti. Jis yra
tiesiog Dievo dovana, kuria reikia džiaugtis.
O surūgėlėms ir burbeklėms, skaičiuojančioms kiekvieną svetimą
raukšlelę, siūlau išsitraukti savo jaunystės nuotrauką.
Pasižiūrėkite, juk galėjote iki brandžių metų išlikti tokios gražios,
jeigu jūsų grožio nebūtų sugraužęs pavydo ir nepakantumo kitam
kirminas.“
Rūta Mikelkevičiūtė (36 m.), televizijos laidų vedėja, žurnalistė: Šiai populiarių televizijos laidų vedėjai savo namų duris, rezidencijų ar senovinių pilių vartus atveria ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio turtingieji bei įtakingieji. Neretai jai leidžiama filmuoti tai, ko nepavyko įamžinti dar nė vienam žurnalistui, — privataus gyvenimo užkulisius, praskleisti klestinčio verslo paslaptis. Tačiau Rūta Mikelkevičiūtė nemano, kad tokių privilegijų iš įdomiausių pašnekovų ji sulaukia todėl, kad yra graži moteris.
„Nežinau, ar gražiai moteriai lengviau gyventi, nes niekada tokia
nebuvau“, — netikėtu prisipažinimu pokalbio pradžioje nustebina
šviesiaplaukė žurnalistė. Ir priduria: „Aš esu simpatiška, gana
seksuali. Bet viskas priklauso nuo to, kaip moteris mąsto.“
Todėl Rūta tvirtai užtikrinta dėl vieno: lengviausia gyventi protingai
moteriai. „Ko gero, su tuo sutiks reta dailiosios lyties atstovė.
Dauguma pasakys, kad vyrai nemėgsta protingų moterų“, — visuomenėje
susiformavusią nuomonę prisimena ji. Rūtos įsitikinimu, yra kitaip: su
protinga moterimi sudėtinga būti. „Bet manau, kad protingai moteriai ir
nereikia lepšio šalia savęs“, — gerą išeitį juokdamasi pasiūlo tokioms
moterims.
Galiausiai, svarsto Rūta, kas gi yra tas išorinis moters grožis? „Tai
— laikinas dalykas, praeinantis su jaunyste ir paskui nuvystantis. Ir
tada imama vertinti asmenybės žavesį, protą, ir tai šimtąkart
vertingesni dalykai“, — neabejoja pašnekovė.
„Nesakau, kad grožis nieko nereiškia, — tai iš tikrųjų yra galinga
jėga. Bet protas ir grožis — atominis ginklas. Aš vyro vietoje
bijočiau tokios moters. Ir teisingai jie daro, kad bijo!“ — kvatojasi
Rūta. Tokia moteris, pasak jos, žino, kaip naudotis savo išore, be to,
nėra kvaila, todėl gali būti įdomi pašnekovė įvairiomis temomis.
„Nieko nėra seksualiau ir patraukliau už protingą moterį — kiek teko
atvirai kalbėtis su vyrais, tai yra ginklas, kuriam jie nesugeba
atsispirti, — pasakoja žurnalistė. — Nereikia turėti duomenų
90—60—90, kad po kojomis tau gultų būriai kavalierių. Tas vidinis
atomas — energija, kuri materializuojasi, bet jos negali apčiuopti.“
Paklausta, ar pažįsta tokį užtaisą turinčių moterų mūsų šalyje ir
pasaulyje, Rūta nė nesvarsčiusi atsako: „Lietuvoje tai — žurnalistė
Edita Mildažytė. Galiu galvą guldyti — ji turi tai, kam vyrai (ir ne
tik jie!) sunkiai atsispiria. Kas su Edita bendravo, gerai žino, kad
nuo jos puikaus humoro pilvą skaudės kelias dienas... Iš pasaulinio
masto įžymybių? Manau, kad tai — JAV aktorė ir dainininkė Madonna.“
Rūta neslepia: dirbant žurnaliste jai padeda ne tik ir ne tiek
išvaizda, kiek sugebėjimas prakalbinti, kai prireikia — net
paflirtuoti, kartais — patraukti per dantį. „Vyrai ne tokie kvaili,
kad į moterį žiūrėtų tik kaip į Barbę. Jei reportažo daryti ateitų tik
graži mergina, jai neatsivertų jokie įžymybių namų vartai, nes gražių
merginų — labai daug. Vyrai, kuriems reikia šalia stovinčios lėlės,
man net neįdomūs — aš jų nė nepastebiu“, — tvirtina žurnalistė.
Rūta prisipažįsta esanti finansiškai savarankiška moteris, ir dėl to jos
sutuoktiniui su ja gyventi nelengva. „Visi vyrai mėgsta, kai jų
klauso“,— juokiasi pašnekovė, tad su savarankiška moterimi visada
sunku. Jai įsiminė vienos rusų aktorės pasakyti žodžiai: „Jeigu vedi
gražią ir savarankišką moterį, būk pasiruošęs skyryboms. Arba vesk tą,
kuri buvo daug kartų ištekėjusi, — tai reiškia, kad ji bent
jau nuoširdi: pamilo kitą, pasakė „sudie“ ir išėjo.“
Žurnalistė neabejoja, kad šiuose žodžiuose yra tiesos. „Juk jei moteris
finansiškai savarankiška, ji neieško turtingo, nors seno vyro, už kurio
galėtų ištekėti, — ji ieško lygiaverčio partnerio. Tokia moteris
leidžia sau tiesiog MYLĖTI. Bet jei šeimoje kas nors negerai, ji
nesilaikys įsikibusi santuokos, o būdama savarankiška galės rinktis
laisvę.“
Jos įsitikinimu, galima sakyti, kad grožis moteriai ir padeda, ir...
trukdo. „Daugiausia gyvenime pasiekia ne tokios dailios moterys. Joms,
kaip sakoma, aplinką reikia „imti“ kitais dalykais — protu, talentu,
darbu, dar velniai žino kuo. O labai gražios dėmesiu lepinamos nuo
mažumės, todėl neturi motyvacijos. Antra vertus, gražuolė kitai
moteriai — tikra konkurentė, o vyras į tokią dažnai žiūri kaip į
gražią, bet... vis tiek vištą“, — juokiasi Rūta.
Greta Vaitkutė (29 m.), verslininkė, greitojo maisto restorano „Wok to
Walk“ bendrasavininkė: „Grožis — labai subjektyvi sąvoka. Tačiau jei kalbame apie fizinį
moters grožį, manau, jis jai padeda, nes didesnę darbo rinkos dalį užima vyrai“, — įsitikinusi neseniai savarankiška verslininke tapusi ir sostinės Senamiestyje greitojo maisto restoraną atidariusi Greta Vaitkutė.
Jauna verslininkė neabejoja: jei išoriškai patraukli moteris patenka į
tą rinką, vyrai kartais galbūt linkę jai atleisti net nedidelius
profesinius trūkumus — kad tik turėtų tą moterį vyriškoje darbinėje
kompanijoje.
„Bet manau, kad ne tik grožis lemia karjeros sėkmę, o kompleksas
savybių. Vis dėlto be galo svarbu žinojimas, ką tu nori veikti,
siekimas, degimas troškimu, protas, sumanumas.
Taigi grožis, patrauklumas, moteriškos gudrybės lieka antrame plane.
Tokiu atveju daug pasieks net stereotipiškai pačiu negražiausiu laikomas
žmogus“, — tvirtina Greta.
Ji neslepia, kad moteriškas žavesys jai padėjo plėtojant savąjį verslą.
„Kai prasidėjus krizei pakliuvome į šiokią tokią bėdą dėl finansų, man
reikėjo tartis su tiekėjais dėl mokėjimų atidėjimo, — pasakoja Greta.
— Ir mano vyras, ir kolega, su kuriuo tą verslą pradėjome, sakė: „Jei
mes būtume ėję tartis, būtume taręsi labai dalykiškai ir dar neaišku, ar
būtų pavykę susitarti taip, kaip tau“.
„Gal iš tiesų moteris turi kokių nors kerų, kurie padeda bendraujant su
vyrais?“ — šypteli Greta, džiaugdamasi, kad teko sutikti labai daug
geranoriškai nusiteikusių partnerių rangovų vyrų, su kuriais pavyko
puikiai sutarti.
Trejus paauglystės metus G.Vaitkutė praleido Japonijoje, nes ten tuo
metu dirbo jos tėvas. Tad kas, jei ne Greta, gali žinoti, ar Japonijoje
gražioms moterims lengviau padaryti karjerą?
„Jei kalbėsime apie privatų verslą, — tos galimybės visame pasaulyje
daugmaž vienodos.
Bet kalbant apie valstybinį sektorių, apie žmones, gyvenančius nuo
algos iki algos, reikia pasakyti, kad Japonija — labai patriarchalinė
visuomenė, todėl ten grožis nelabai padeda“, — pasakoja Greta.
Pasak jos, ten nuo seno nusistovėjusios hierarchinės tradicijos ir
požiūris į lytį, ir moteris pirmiausia yra namų židinio sergėtoja, mama,
žmona. Ir tik paskui atsižvelgiama į jos pomėgius.
„Žinoma, tai stereotipinis japonės moters portretas, — pabrėžia Greta.
— Žmonės keičiasi, tai ypač pastebima tarp jaunimo. Galbūt moterims
nėra lengviau, bet pastaruoju metu jos mėgina tęsti savo tarnybą
valstybiniame sektoriuje.
Ilgiau mėgindamos išsilaikyti darbe, jos vėliau teka, vėliau gimdo
vaikus — taigi tradicinį moters gyvenimo būdą perima maždaug
septyneriais metais vėliau“.
Gretos teigimu, Azijos šalyse yra tam tikros sritys, kur išorinis grožis
labai svarbus, bet svarbu ir kiti dalykai. Tuo tarpu Europa yra grožio
kulto vieta, kur išorinis grožis kartais nepelnytai išaukštinamas.
Bet, jos manymu, nieko smerktina, kai grožis naudojamas kaip slaptas
ginklas.
„Manau, kiekvienas žmogus turi atrasti savo slaptą ginklą. Vieno tai
gal — išorinis grožis, kito — humoro jausmas, trečio — protas,
išsilavinimas. Svarbiausia — tai atrasti ir sėkmingai naudotis“, —
įsitikinusi verslininkė G.Vaitkutė.
Kalbino Loreta Čėsnienė