Beveik visada mūsų konkurencinėje visuomenėje į rampos šviesą patenka
tik nugalėtojai. Tačiau dažnai pamirštama, kad net šauniausias
nugalėtojas savo kelyje į pergalę turėjo patirti nesėkmių. Ar meilėje,
ar darbe, ar sporte, ar kasdienybėje — pralaimėjimų neišvengia niekas.
Tokią patirtį turėjome įgyti dar vaikystėje...
Pavyzdžiui, kai per lenktynes tikėjomės užimti pirmąją vietą, o
atsidūrėme paskutinėje. Arba kai kelias savaites kruopščiai ruošėme
projektą dailės pamokai, bet kiti už savo darbus pelnė didesnį pagyrimą
ir pripažinimą. Kai vėliau kita mergaitė paveržė iš mūsų šauniausią
klasės berniuką. Arba kai pirmoji didelė meilė liko visai be atsako.
Kai darbe nemėgstama kolegė buvo perkelta į aukštesnes pareigas, dėl
kurių visos taip stengėmės.
Iš tikrųjų mes visi turėtume būti daug kartų patyrę pralaimėjimų ir
nesėkmių. Ir vis dėlto kiekvieną kartą, kai paliečiama mūsų savimeilė,
vėl būna skaudu.
Čia ir glūdi priežastis, kodėl mažai kas sugeba lengvai susitaikyti su
savo pralaimėjimu ir yra įvaldęs sunkų, bet vertingą savitvardos meną.
* Prisipažinkite pralaimėję!
Nesėkmės būna skaudžios. Neužgniaužkite savo emocijų ir nebijokite
nuliūsti. Bet nepulkite į kraštutinumus. Tokius sakinius kaip: „Man
amžinai nesiseka!“ visai išmeskite iš galvos.
Bet ir nesumenkinkite nesėkmės ar pralaimėjimo per daug, įtikinėdami
save: „Iš tikrųjų tai man visai nesvarbu.“
Įvertinkite situaciją realistiškai. Aišku, jūs norėjote gauti gerą
darbą ar būti išrinkta į tėvų tarybą — bet pergalės pasitaiko rečiau už
pralaimėjimus. Šį kartą jums nepavyko. Išanalizuokite savo nesėkmės
priežastis ir pasistenkite kitą kartą pasiekti daugiau.
* Kas pralaimi, tas dar nėra nevykėlis!
Jų yra politikoje, ekonomikoje, moksle, šou versle, sporte ir
kasdienybėje — mūsų rungtyniaujanti visuomenė visą savo dėmesį skiria
labiausiai šlovinamiems ir garbinamiems nugalėtojams. Tačiau viena
reikėtų įsisąmoninti: iš tikrųjų tai nėra nuosprendis tiems, kurie
nelaimėjo.
Pavyzdžiui, kas laimėjo pirmąją vietą bažnyčios parapijos bendruomenės
surengtame pyragų kepimo konkurse, to nebūtinai geriausias charakteris
— tik pyragas pavyko geriausiai. Ir tai dar tik skonio
reikalas.
O tie, kurie atsidūrė paskutinėse vietose, nėra pralaimėtojai arba
nevykėliai. Priešingai: net tas, kuris nieko nelaimėjo, gali
didžiuotis savimi. Didžiuotis, kad dalyvavo konkurse ir stengėsi.
Pagalvokite apie tai, kai pajusite, kad vėl dėl ko nors nuleidote nosį.
* Išryškinkite savo privalumus!
Jei nuolat patiriate pralaimėjimus, galbūt darbuojatės jums netinkamoje
srityje. Neįsikibkite į tai, kas nesiseka, o pabandykite
paeksperimentuoti ir surasti tas sritis, kuriose jūs galite būti stipri,
tuos darbus, kurie jums sekasi lengviau nei kitiems ir už kuriuos
dažniau pelnote pagyrimų.
Jeigu mėgstate muziką, bet dainuodama nepataikote į toną, pasimokykite
groti kokiu nors instrumentu. Galbūt jumyse slypi fleitininko,
gitaristo ar pianisto talentas? Ir jeigu čia nesulaukiate trokštamos
sėkmės, bandykite kitoje srityje.
Galbūt jūs mokate gražiai rašyti, tada galėtumėte siųsti straipsnius į
rajono laikraštį ar bendruomenės sienlaikraštį ir sulauktumėte
pripažinimo.
* Nesėkmės retai kada būna totalinės!
Iki pralaimėjimo dažniausiai būna dar dalinių pergalių. Ir kiekviena
sėkmė, kad ir kokia ji būtų maža, puikiai tinka sustiprinti pakirstam
pasitikėjimui savimi.
Tarkime, jūs nusprendėte dalyvauti gamtovaizdžio fotografijų konkurse.
Vaikštinėjate po apylinkes, stebite šviesos ir šešėlių santykius ir
fotografuojate be perstojo. Ir nors didžiuojatės galutiniu rezultatu,
už savo nuotrauką negaunate net paguodos prizo.
Suprantama, kad iš pradžių stipriai nusiviliate. Bet pergalių jūs vis
tiek patyrėte, nes dalyvaudama pažinote apylinkes, aptikote gražių
vaizdų, išgavote įdomių perspektyvų. Iš tikrųjų galite būti patenkinta
savimi.
* Laimėti — tai dar ne viskas!
Kiekvieną kartą, kai tenka susitaikyti su nesėkme, prisiminkite, kad
laimėjimas — tai dar ne viskas, kas vertinga gyvenime. Kas nori
laimėti visada, to neišvengiamai laukia nusivylimas. Net didieji
nugalėtojai laimėdavo ne kiekvieną kovą, ne kiekvienas varžybas.
Kaip gaila, kai žmogus savo pergales apkartina pavienėmis nesėkmėmis.
Ir net jei kam nors pavyksta ilgą laiką pirmauti, jis tai pasiekia
didele kaina. Dažnai per didele.
Prisiminkite visus tuos pagautus dopingą vartojusius dviratininkus,
atletus. Tik tam, kad laimėtų, jie rizikuoja savo sveikata ir
reputacija. Arba — sėkmės lydimą verslininką, kuris pakeliui į savo
verslo viršūnę prarado visus geriausius draugus. Arba — žinomas
Holivudo žvaigždes, kurios tiek daug laiko ir jėgų investuoja į savo
karjerą, aukodamos asmeninį gyvenimą.
Tokios privačios nesėkmės būna dar skausmingesnės, dažnai jų neatsveria
aukso medalis, „Oskaras“ ar didelė premija.
Parengė Gražina Vasiliauskienė