Epidemiologas T.Jeffersonas 15 metų priklauso organizacijai „Cochrane Collaboration“. Dirbdamas su tarptautine mokslininkų komanda jis įvertino visas studijas, atliktas gripo tema.
Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ korespondento pokalbis su 55 metų ekspertu T.Jeffersonu sukosi apie klaidingas gripo ekspertų pranašystes, pervertintą skiepų poveikį ir rankų plovimo svarbą.
- Pasaulis bijo pandeminio gripo. Ekspertai pranašauja, kad rudenį kas trečias pasaulio žmogus gali būti užsikrėtęs naujuoju A (H1N1) virusu. Kaip saugotės jūs ir jūsų šeima?
- Plaunu rankas kaip galima dažniau, nors negaliu pasakyti, kad jaudinuosi dėl naujojo gripo. Rankų plovimas - geriausia apsauga ne tik nuo gripo, bet ir nuo daugelio kitų kvėpavimo takų, skrandžio ar žarnyno užkrečiamųjų ligų.
- Vadinasi, pandeminis gripas nekelia išskirtinio nerimo?
- Būtina pripažinti, kad gripo virusai kartais yra neprognozuojami, todėl būtinas tam tikras atsargumas. Tačiau kasmetinės gripo ekspertų prognozės, esą žmoniją ištiks katastrofa, man atrodo kvailos.
Šios prognozės - vis baisesnės, tačiau iki šiol nė viena jų neišsipildė. Kas dabar liko iš gąsdinimų paukščių gripu, nuo kurio visi esą turėjo mirti? Nieko.
Tačiau mus bauginantys ekspertai ir toliau neatsisako savo pranašysčių. Kartais man atrodo, lyg jie trokštų pandemijos.
- Ką turite omenyje? Pasaulinę sveikatos organizaciją?
- Šią organizaciją, taip pat sveikatos apsaugos žinybas, užkrečiamųjų ligų specialistus, farmacijos pramonę. Kilus minčiai apie gresiančią gripo pandemiją buvo sukurtas ištisas mechanizmas, su kuriuo susiję dideli pinigai, įtaka, karjeros, didžiulės institucijos. Viskas, ko reikėjo šiam mechanizmui paleisti į darbą, buvo mažas virusas.
- Jūsų itališkame interneto tinklalapyje tiksi laikrodis, kuris esą skaičiuoja laiką iki pandemijos ir baigia tai daryti kiekvienų metų balandžio 1-ąją. Ar nemanote, kad padėtį reikėtų vertinti rimčiau?
- Taip tik šaipausi iš klaidingų įsitikinimų, kuriuos žmonėms stengiamasi įteigti.
Ar iš tikrųjų pandeminiu gripu netrukus užsikrės trečdalis pasaulio gyventojų? To niekas nežino. Tačiau šiuo metu nematau jokio esminio skirtumo tarp įprasto gripo ir to, kuris vadinamas pandeminiu gripu.
Galbūt pastarojo iki šios dienos net nebūtume pastebėję, jei visų dėmesys nebūtų sutelktas į gripą.
- Manote, kad Pasaulinė sveikatos organizacija pirma laiko paskelbė pandemiją?
- Ar jums neatrodo vertas dėmesio faktas, kad dėl to Pasaulinė sveikatos organizacija specialiai pakeitė pandemijos apibrėžimą?
Buvo paprasčiausiai išbrauktas kriterijus, kad pandemija skelbiama tuomet, kai plinta didelį mirštamumą lemianti liga. Išbraukus tai, naujasis gripas tapo pandemija.
- Bet kasmet vien Vokietijoje nuo gripo miršta 10-30 tūkstančių žmonių. Vakarų šalyse gripas yra pavojingiausia užkrečiamoji liga.
- Juk šie skaičiavimai tik apytiksliai. Antra, būtina atskirti tikrą gripą nuo kitų uždegimų. Juos sukelia daugiau nei 200 įvairių sukėlėjų. O gripo virusas vidutiniškai sukelia tik septynis procentus į gripą panašių infekcijų.
Bet prie mirusiųjų nuo gripo visuomet priskaičiuojami visi, kurie iškeliavo anapilin tuo metu, kai buvo suaktyvėjęs gripo virusas. Jei vyresnio amžiaus žmogus miršta nuo plaučių uždegimo, niekas nedaro ryklės tepinėlio, kad išsiaiškintų, ar uždegimas prasidėjo dėl gripo.
- Gal kitos virusų rūšys ne tokios pavojingos?
- Jomis tyrėjai per mažai domisi! Pavyzdžiui, slogą sukelia daugiau nei šimtas rinovirusų padermių. Dažniausiai šie virusai sukelia tik paprastą slogą, bet kartais gali lemti mirtį. Pavyzdžiui, vienas jų yra labai pavojingas žindomiems kūdikiams ir mažiems vaikams.
- Kodėl kitais virusais nesidomi tyrėjai?
- Priežastis labai paprasta: rinovirusų ar kitų sukėlėjų tyrinėjimas nėra toks pelningas ir vargu ar padeda kopti karjeros laiptais.
O su gripo virusais kovojama kuriant skiepus ir medikamentus. Į tai farmacijos pramonė investuoja daug pinigų.
Gripo virusų tyrimų rezultatai skelbiami solidžiuose mokslo žurnaluose, tyrėjai sulaukia daugiau dėmesio, ir dėl to šie tyrimai tampa įdomūs garbės trokštantiems mokslininkams.
- Vertinant moksliniu požiūriu, toks didelis susidomėjimas gripo virusais yra visiškai nepagrįstas?
- Apsiribojimas vien gripo virusais yra ne tik klaidingas, bet net ir pavojingas žmonijai.
Ar dar prisimenate SARS - ūmų kvėpavimo takų sindromą? Tai buvo tikrai pavojinga epidemija. Ji įsiveržė greitai tarsi meteoras ir nusinešė daugybės žmonių gyvybę. SARS mus užklupo netikėtai, nes šią ligą sukėlė visiškai nežinomas virusas.
Iš kur jis atsirado? Kur dingo? Ar jis vis dar klajoja po pasaulį? To mes iki šiol nežinome.
Kiekvienais metais atrandami nauji, dar neįprasti sukėlėjai. Pavyzdžiui, klastingas virusas, sutrumpintai vadinamas HBoV, kuris mažiems vaikams gali sukelti bronchitą ir plaučių uždegimą.
Arba kitas virusas, kuriam buvo suversta kaltė už daugiau nei penkis procentus į gripą panašių ligų. Mes turėtume būti budrūs, tačiau saugotis reikia ne tik gripo!
- Bet didžiąsias pandemijas, pavyzdžiui, 1918-1919 metų, sukėlė tikrieji gripo virusai. Jie nusinešė milijonų žmonių gyvybę. Ar nesutinkate ir su tuo?
- Galimas dalykas, kad taip ir buvo, bet visiškai tiksliai to nežinome. 1918-1919 metų pandemija vis dar kelia daug mįslių.
Pirmiausia lieka neaišku, kodėl po Antrojo pasaulinio karo mirštamumas nuo gripo taip smarkiai sumažėjo? Iki karo mirdavo vos ne visi užsikrėtusieji, o po karo - tiktai nedidelė dalis.
Kodėl, pavyzdžiui, vasarą nesergame gripu? Juk sukėlėjų būna visus metus! Mes dar daug ko nežinome.
- Nuo ko, jūsų nuomone, priklauso tai, ar virusas taps grėsmingas visam pasauliui?
- Gaila, bet ir to mes nežinome.
- Dabar žmogus yra geriau apsiginklavęs nei 1918-aisiais. Netrukus bus sukurta vakcina, sauganti nuo naujojo gripo viruso. Kaip manote, ar ji tikrai apsaugos?
- Tai paaiškės tik tuomet, jeigu mus užklups tikrai didelis ligos protrūkis.
Kol jo nėra, nežinia, ar vakcina padės apsisaugoti.
- Esate pesimistas?
- Pasakysiu taip: po metų žinosime daugiau.
- Jau daug metų tarptautinėje organizacijoje „Cochrane Collaboration“ vertinate visas studijas, atliktas su vakcinomis, saugančiomis nuo sezoninio gripo. Ar skiepai - patikima apsaugos priemonė?
- Vakcina saugo tik nuo gripo virusų, o nuo visų kitų užkrečiamųjų kvėpavimo takų ligų - ne.
Dėl jų taip pat gali kilti sunkių komplikacijų, lemiančių mirtį.
Nors medicinos ekspertas T.Jeffersonas skeptiškai vertina kai kurių ekspertų prognozes dėl naujo gripo viruso A (H1N1) galimos pandemijos, pavojaus varpai pasaulyje netyla.
Aukščiausias Didžiosios Britanijos sveikatos žinybos valdininkas Liamas Donaldsonas pranašauja: per artimiausius mėnesius kas trečias britas susirgs pandeminiu gripu.
Šalies vyriausybė pasirūpino, kad vakcinos prieš pandemiją sukėlusį virusą užtektų 60 milijonų gyventojų. Pirmieji skiepijimai turėtų prasidėti jau netrukus.
Vokiečiai taip pat nerimauja. Nors jų naujasis gripas kol kas stipriai neužkliudė, užsikrėtusiųjų skaičius sparčiai didėja, tvirtina Berlyne įsikūrusio R.Kocho instituto užkrečiamųjų ligų skyriaus vadovas Gerardas Krause.
„Kai žmonės sugrįš iš atostogų ir vėl bus atidarytos mokyklos bei vaikų darželiai, padėtis gali dar labiau pablogėti“, - sakė G.Krause.
Argentinoje jau prasideda lenktynės tarp sezoninio gripo viruso ir naujojo A (H1N1).
Pietinėje pusrutulio dalyje viešpatauja žiema - palankus metas sukėlėjams plisti.
Infekcijos banga ėmė plisti, kai birželio viduryje Buenos Airių miestą aplankė rytinės šalnos.
Nustatyta, kad 90 proc. visų laboratorijoje ištirtų gripo atvejų lėmė naujasis virusas.
Pandeminis gripas Argentinoje beveik išstūmė sezoninį.
Viltys sustabdyti pandemiją siejamos su vakcina. Jos gamyba vyksta didžiuliu tempu.
Vakcinas gaminančių kompanijų - šveicarų „Novartis“ ir JAV „Baxter International“ - mokslininkai dabar augina virusus remdamiesi nauja technologija, leidžiančia pusę metų trunkantį gamybos laiką sutrumpinti iki kelių savaičių.
Vieni pareiškė, kad vakcina vartotojus pasieks jau rugpjūtį, kiti - tik rugsėjį ar spalį.
„Mes šiuo metu deramės su 35 šalių vyriausybėmis“, - sakė šveicarų kompanijos „Novartis“ atstovas Ericas Althoffas.
Po didinamuoju stiklu - ir liaudiškos priemonės
„Cochrane Collaboration“ - tarptautinė organizacija, vertinanti įvairias atliktas studijas ir daranti išvadas apie tam tikrų medžiagų poveikį organizmui.
Ši organizacija suabejojo net ir seniai pripažintomis liaudiškomis priemonėmis, pavyzdžiui, česnakais ar žaliąja arbata.
„Cochrane Collaboration“ įvertino visus tyrimus, kuriais bandyta įrodyti, kad česnakai užkerta kelią peršalimo ligoms ir padeda sveikti. Mokslininkai paskelbė, kad įrodymų apie česnakų naudą nepakanka, užtat itin ryškus nepageidaujamas jų poveikis - kvapas.
Žalioji arbata taip pat nesulaukė šios organizacijos palaikymo. Pasak mokslininkų, kol kas nepakanka įrodymų, kad būtų galima rekomenduoti ją norintiems išvengti onkologinės ligos.
Kaip apsisaugoti nuo virusų
* Burnos kaukė nėra šimtaprocentė apsaugos priemonė. Virusai per rankas patenka į burnos, nosies ir akių gleivinę, todėl kruopščiai ir dažnai plaukite rankas.
* Stenkitės liesti mažiau paviršių bendro naudojimo patalpose.
* Venkite didelių spūsčių ir atsisakykite rankos paspaudimų sveikindamiesi. Geriau sveikinkitės per atstumą.
* Atostogauti nėra draudžiama. Pasaulinė sveikatos organizacija nepareiškė jokių perspėjimų dėl kelionių.
Skaičiai ir faktai
* Naujojo tipo virusu A (H1N1) užsikrėtė beveik 200 tūkst. gyventojų visame pasaulyje. Beveik 1400 mirė.
* Europoje virusas labiausiai paplitęs Didžiojoje Britanijoje - juo užsikrėtė 12 tūkst. žmonių, trys dešimtys mirė.
* Antroje vietoje - Vokietija, kur užsikrėtusiųjų - per 7 tūkst. Tačiau, epidemiologų teigimu, pastaruoju metu virusas šioje šalyje ėmė sparčiai plisti - per vieną dieną užfiksuota beveik 400 ligos atvejų.
* Lietuvoje ir Latvijoje - mažiausias sergamumas. Antradienio duomenimis, šiose šalyse užregistruota atitinkamai 22 ir 19 ligonių.
* Pasaulyje šiuo metu labiausiai virusas plinta Pietų pusrutulyje. Argentinoje per vieną dieną užfiksuota beveik 2 tūkst., Australijoje - 1,5 tūkst. ligonių.