Pasiryžote laikyti katę?

Namuose būtinas basonas katei arba speciali gamtiniams reikalams atlikti skirta dėžė su šviežiu pakratu. Katės — labai švarūs gyvūnai, lengvai priprantantys prie savo tualeto vietos. Jį reikia reguliariai valyti, nes nešvara gali pradėti bjaurėtis net jūsų katinėlis, kuris netrukus ims ieškoti kitos vietos savo „darbams“.

Kai kurie kačių augintojai parūpina savo numylėtiniui draskymo medelį. Draskymo medeliai bus praktiški tuomet, jeigu jūs laiku įdiegsite savo katinėliui, kad jis savo nagus gali suleisti tik šioje vietoje. Tai reikia padaryti labai anksti, nes vyresnės katės sunkiai pakeičia savo įpročius.

Katės — kaip kompaniją mėgstantys gyvūnai — užmezga glaudžią draugystę su šeimininku. Jos mielai įsirango į jo lovą arba ima glaustytis, vos tik šis įžengia pro duris. Šeimininkui tai patinka, jis leidžia katei įsitaisyti ant kelių ir mielai paglosto ją. Tokio artimo kontakto su katinėliu privalumas: jis labiau prisiriša prie savo šeimininko. Jei apleisite katę, neskirsite jai dėmesio, nesistebėkite, kad vieną dieną ji pradings iš namų.

Naminės katės butą laiko savo teritorija, po kurią gali nevaržomai vaikštinėti. Idealu, kai katinėlis turi atvirą išėjimą į lauką — užtenka balkono, kurio šonus, jeigu jie iš lygaus betono, reikėtų apvynioti vielos tinkleliu ar padengti plastikine danga, kad katinėliui būtų saugiau. Katės mėgsta žaisti, bet joms galima nuo mažų dienų nustatyti ribas, kad nekiltų noras karstytis užuolaidomis ar krapštyti elektros laidus.

Kai norite ką nors svarbaus pasakyti katei, naudokitės jos kalba. Švelniu murkimu galite pranešti, kad viskas gerai ir esate patenkinti. Kai supykstate ant jos, sušvokškite jos balsu. Į tokius signalus katės lengvai išmoksta reaguoti, nes jie priklauso jų pačių „žodynui“. Kates sunkiau nei šunis išmokyti atskirti atskirus žodžius, nes jos reaguoja ne į žodžio garsą, o į jį emociją. Trumpai tariant, visai nesvarbu, ką jūs sakote, svarbu — kaip sakote.

Katės švarinasi mielai ir gana dažnai, tad joms nereikia jokios ypatingos kailio priežiūros kaip šunims — nei šukavimo, nei prausimo. Nebent dėl medicininių priežasčių. Po tokios medicininės vonios katinėlį reikia visada labai kruopščiai nušluostyti ir nusausinti — kitaip jūsų augintinis greitai persišaldys nuo skersvėjo ar pasigaus infekciją.

Nuo pavasario iki rudens kačių lauke tyko parazitai (blusos, erkės). Tokiu atveju gali padėti specialus dirželis ant kaklo arba skystas tirpalas. Nenaudokite jokių naminių priemonių (spirito, terpentino ar žibalo), nes gali pakenkti ne tik parazitams, bet ir jūsų katinėliui.

Dar viena blogybė, gresianti katinėliui, — tai žarnyno parazitai. Deja, jų dažnai pasitaiko, ypač jaunoms katėms. Veterinarijos vaistinėse parduodamos tabletės, kurių reikia įmaišyti į ėdalą. Abejotinu atveju kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Žmogus ir katė kartu seniai. Daugiau kaip du tūkstančiai metų katės gyvena su mumis po vienu stogu, dovanodamos mums šilumą ir jaukumą, švelnumą ir glamones. Europos gyventojai sako: jeigu jūsų namuose yra katė, jūs pareinate ne į namus, o namo. Tačiau net po tokios daugybės bendro gyvenimo amžių šie ūsuoti padarėliai mums tebėra mįslė.

Ne visi žino, kad katės niekas niekada neprisijaukino: ji — vienintelis naminis gyvūnas, savarankiškai atėjęs į žmogaus namus ir pasilikęs juose gyventi lygiomis teisėmis. Tik katės bendraudamos su žmogumi naudoja savitą kalbą — garsus, adaptuotus žmogaus ausiai, kurie joms visai nereikalingi bendraujant su savo gentainiais.

Ir tik katė gyvendama kartu su žmogumi išliko plėšrūnė. Tai nereiškia, kad vieną dieną ji urgzdama užpuls jūsų draugus, bet dėl teisybės reikia pripažinti, kad jūrų kiaulytė, kanarėlė ar žuvytė akvariume rizikuoja kada nors pažinti mažojo medžiotojo polinkius.

Kaip kiekvienam plėšrūnui, katei reikia ypatingo ėdalo. Katės organizmo poreikiai tokie, kad jos racione turi būti daug gyvulinių baltymų, kitaip tariant, — mėsos. Bet ne kiekviena mėsa jai tinka.

Kad suprastume, ko būtent reikia mūsų augintiniui, prisiminkime, kaip elgiasi katės natūraliomis sąlygomis, kai gali pačios susirasti sau ėdalo.

* Katės dievina medžioklę. Jų grobis — paukšteliai, pelės, driežai. Katė su malonumu išardys paukščio lizdą, tačiau niekada nepamatysite katės, medžiojančios karvę ar tykančios pasaloje avies.

* Alkana katė suryja visą grobį: jeigu tai pelytė — su kailiuku, jei paukštelis — su plunksnomis.

* Soti katė leidžia sau pasielgti kiauliškai — suėsti tik aukos kepenis ar skrandį.

* Katė niekada nepalies žuvusio balandžio ar automobilio partrenkto zuikio.

* Kartais katė su malonumu paskabo žolytės kaip koks žolėdis. Bet ne bet kokios — ji kruopščiai pasirenka konkretų augalėlį, kurio jai reikia.

* Katės retai kada paįvairina savo racioną. Pagrindinis rūsių gyventojų ėdalas bus pelės, gatvės medžiotojų — paukšteliai.

* Katės nemedžioja „pagal tvarkaraštį“. Jos išeina į medžioklę kelis kartus per parą, kai pajunta alkį.

* Katei reikia paukštienos arba smulkių gyvūnų baltymų.

* Jai skanu ir raumenys (mėsa), ir subproduktai (kepenys, skrandis, širdis ir pan.) Beje, pastaruosius ji laiko delikatesu.

* Jos neėda stambių gyvūnų ar galvijų mėsos. Šie gyvūnai neprieinami jai, kaip medžiotojai, be to, jų mėsa per kieta mažojo plėšrūno dantims.

* Katei reikia ne tik maistingųjų medžiagų, bet ir produktų, kurie nors ir nepasisavinami, tačiau puikiai stimuliuoja žarnyno darbą.

* Katės neėda gaišenos.

* Katei reikia kai kurių augalinės kilmės medžiagų.

* Katė nesiekia paįvairinti savo raciono, jai labiau patinka maitintis įprastu maistu.

* Maitinimas pagal grafiką nedžiugina katės. Jai smagu, kai bet kada gali prieiti prie ėdalo.

Visi vaikai (taip pat ir kačiukai) aktyviai auga, vystosi ir žaidžia. Jų medžiagų apykaita kur kas greitesnė nei suaugusių kačių — tai patvirtina kačiuko apsilankymų virtuvėje ir „nuošalioje vietelėje“ dažnis.

Apetitą sveikas kačiukas turi visada. Prisiminkime, kaip įdomiai atrodo kačiukas, užmigęs lėkštelėje, kad atsibudęs iškart galėtų imti ėsti. Kačiukai ėda labai daug. Pasisavinti didelį ėdalo kiekį kačiukui sunku, todėl jo ėdalas turi būti maistingas, subalansuotas, lengvai virškinamas. Baltymai ir riebalai turi būti gyvulinės kilmės, nes kačiukas, kaip ir jo mama, — plėšrūnas, o plėšrūnai negali pasisavinti sojų ir kitų augalinių baltymų.

Ar esu pasiruošęs pakeisti savo gyvenimą dėl katės ir toliau visą laiką derintis prie jos?

Katės vidutiniškai sulaukia 15—20 metų. Vyresnio amžiaus katės nėra išimtis. Prieš parsinešdami katinėlį namo, pasvarstykite, ar esate pasirengę prisiimti atsakomybę už jį tokiam ilgam laikui.

Dėl katės būsite pririšti prie namų. Kai važiuosite atostogauti, gali tekti pasirinkti vietoj dviejų savaičių prie Viduržemio jūros atostogas Lietuvos poilsiavietėje, kur galėsite nusivežti savo augintinį, arba dėl katinėlio visai atsisakyti kelionių. Žinoma, galima atiduoti katinėlį į gyvūnų viešbutį, bet ten jam bus labai sunku ištverti.

Kadangi katės šeriasi, teks dažniau siurbti butą. Katė gali susivemti ir palikti šviesias dėmes ant kilimo.

Kai parsinešate katę namo, turite nusiteikti, kad, nepaisant aiškaus „Ne!“, ji gali palikti savo nagų žymes ant jūsų mėgstamo fotelio ar odinės kušetės.

Katės ėdalas ir reikmenys kainuoja, kaip ir apsilankymai veterinarijos klinikoje bei privalomi skiepai.

Reikia įsisąmoninti, kad katei teks skirti daug laiko, nes tarp jos ir šeimininko užsimezga glaudus ryšys. Priešingai nei šuo, kuris žmogų laiko savo vedliu, katė laiko žmogų sau lygiaverčiu socialiniu partneriu.

Nusprendus įsigyti katiniuką, būtina išsiaiškinti, ar jūs ir visi kiti šeimos nariai tikrai nesate alergiški katėms. Nieko nėra blogiau, kaip prisirišti prie katinėlio, o paskui ieškoti būdo, kaip jo atsikratyti!

Jau turite šunį ir norite katinėlio? Tariama šuns ir katės draugystė yra pasaka.

Tačiau ir tarp katinų pasitaiko tokių, kurie gali pakęsti šunį. Mažiau problemų kyla, kai kartu nuo gimimo auginami šuniukas ir katinėlis — tada jie gali priprasti vienas prie kito.

Jei turite suaugusį šunį, nuo jo veislės ir charakterio priklauso, kaip jis pripažins katiniuką. Ramaus būdo ir gerai išauklėtam šuniui įmanoma įteigti, kad katė priklauso jo šeimai.

Parengė Gražina Vasiliauskienė