Vargas dėl (ne)grožio (nuotraukos)

„Niekaip nesuprantu, kodėl man taip prilipo blogiukės etiketė?“ – trauko pečiais Justina.

O viskas prasidėjo nuo, atrodytų, visai nekaltų projekto naujokės žodžių: „Aš žinau, ko siekiu ir ko esu verta.“ Prisistatydama Justina paminėjo, kad mergina, kuri eina į grožio konkursą, turi savimi pasitikėti, būti drąsi, ryžtinga ir – svarbiausia – protinga. „Esu verta karūnos būtent todėl, kad visa tai turiu“, – savo interneto dienoraštyje rašė ji.

Po šio įrašo ir pradėjo skrieti komentatorių strėlės, kad ji – pasipūtėlė, per daug savimi patenkinta, susireikšminusi narcizė. Iki šiol nė vienos projekte dalyvaujančios merginos kuriamas interneto dienoraštis nesulaukė tiek komentatorių dėmesio, kiek Justinos.

„Neįsivaizduoju, kodėl taip atsitiko... Per pirmąjį interviu, kai manęs paklausė, kodėl atėjau į šį projektą, pasakiau, kad žinau, ko noriu ir ko esu verta. Matyt, šie žodžiai ir buvo didžiausias akmuo į mano daržą. Bet nemanau, kad žinojimas, ko noriu ir kas esu, yra toks smerktinas“, – sako Justina.

Mergina prisipažįsta, kad iš pradžių į komentatorių puolimą reagavo labai jautriai, tačiau dabar stengiasi nebekreipti dėmesio į piktus žodžius.

„Aš tikrai nemanau, kad esu kvaila, išsišokėlė ar kažkokia nereali gražuolė. Paprasčiausiai turiu savo nuomonę ir nebijau jos pasakyti. Aš tik nesuprantu, kodėl žmonės tokie pikti. Jeigu kam nors nepatinku, tegul palaiko kitą merginą, ir viskas, kam taip mane pulti?“ – svarsto Justina.

Gražuolės karūnos siekianti mergina neslepia, kad vaikystėje turėjo begalę kompleksų ir išgyveno dėl vaikų pašaipų.

„Vaikystėje buvau labai negražus vaikas. Pradinėje mokykloje nuolat sulaukdavau daug komentarų, kad atlėpusios ausys, dantys dideli, kreivos kojos... Turėjau tiek kompleksų, kad net į mokyklą nenorėjau eiti. Esu tamsaus gymio, jį paveldėjau iš tėvelio, visi juokdavosi, kad aš kaip čigoniukė. Nemažai buvo ašarų“, – prisimena mergina.

Pradėjusi bręsti Justina pasikeitė. Užsiaugino ilgus plaukus, sumoteriškėjo figūra. Pasitikėjimo savimi merginai pridėjo ir vaikystėje įgytus kompleksus padėjo įveikti gražiausios mokyklos moksleivės rinkimai.

„Kai mokiausi dešimtoje klasėje, per Valentino dieną buvo surengti gražiausios merginos ir gražiausio vaikino rinkimai. Organizatoriai ėjo per klases, visi ant lapelių rašė vardus, o juos suskaičiavus paaiškėjo, kad aš surinkau daugiausia balsų. Taip buvau tituluota gražiausia mokyklos mergina, nors pati niekada nemaniau, kad esu graži“, – prisimena ji.

Įdomu tai, kad gražiausio moksleivio konkurse puikiai pasirodė ir Justinos draugas, kuris tuo metu mokėsi dvyliktoje klasėje. Poros draugystė, kuri prasidėjo, kai Justina mokėsi 8 klasėje, tęsiasi iki šiol.

– Ar vaikinas nekelia pavydo scenų? – pasmalsaujame.

– Ne. Jis labai supratingas. Jeigu pavydėtų, nenorėtų su manimi draugauti. Tik jis, kaip ir mama, nesupranta, kodėl laidoje susiformavo toks blogas mano įvaizdis.

Dalyvavimas grožio konkurse Justinai – ne pirmas iššūkis. Ji, kaip ir daugelis mergaičių, troško būti modeliu, tačiau siekti šios svajonės trukdė... centimetrai.

„Dešimtoje klasėje mano ūgis buvo tik 168 cm, žinojau, kad norint būti modeliu jis yra per mažas, tačiau vis tiek užpildžiau agentūros anketą. Tik po kurio laiko sulaukiau skambučio ir nuėjau su draugu į pokalbį. Labai bijojau, todėl paprašiau, kad jis mane palydėtų. Mano matmenys agentūrai tiko, tačiau ūgis, kad ir kaip matavo, – ne“, – prisimena Justina.

Mergina dalyvavo fotosesijoje, pasidarė bandomąsias nuotraukas, tačiau užsakovai ja nesidomėjo. Justina ėmė sukti galvą, kaip nors truputį paaugus.

„Pradėjau ant skersinio kabėti. Tai darau iki šiol. Stengdavausi eiti miegoti 9 valandą, gerti kuo daugiau pieno, valgyti morkų. Taip paaugau dviem centimetrais – iki 170“, – pasakoja ji.

Sutapimas ar ne, tačiau prieš metus pasipylė užsakymai, Justinai teko dalyvauti ne vieno žurnalo fotosesijoje, ji gavo darbo pasiūlymų ir užsienyje, tačiau jų atsisakė.

„Mokiausi 12 klasėje, todėl man mokslai buvo svarbiau. Pirmiausia norėčiau skirti dėmesį studijoms, nes ką veikti be jokio išsilavinimo? Nuo rudens studijuosiu Mykolo Romerio universitete viešąjį administravimą. Džiaugiuosi, kad įstojau, šias studijas ir buvau parašiusi pirmoje vietoje, tačiau mano svajonė buvo ne ta“, – prasitaria ji.

Justina mėgsta kurti papuošalus, batus, todėl svajojo studijuoti dizainą, tačiau tam sutrukdė padidėjęs mokestis už studijas.

„Aišku, man tėveliai būtų leidę, bet aš pati nenorėjau, nes jie dėl manęs ir taip daug stengiasi. Nusprendžiau, kad šiuos mokslus kada nors, kai galėsiu, vis tiek baigsiu. Aš tuo tikiu“, – sako ji.

„Karūnos aš tikrai nelaimėsiu“, – be jokio kartėlio balse tarsteli Justina, kai kalba pasisuka apie konkursą.

Prie realybės šou „Iššūkis – „Mis Lietuva“ dalyvių ji prisidėjo vėliau, po papildomos atrankos. Ir nors merginų buvo sutikta labai šiltai, aktyviausi projekto gerbėjai jai užkūrė tikrą pirtį.

„Dėl kelių atvirų žodžių daugelio akyse tapau kažkokia piktybinė. Bet aš tikrai tokia nesu. Esu paprasta ir labai jautri. Nenoriu apsimetinėti ar vaidinti, nes po kurio laiko vis tiek viskas išlenda. Iš pradžių labai išgyvenau, kad susiformavo neigiama nuomonė apie mane, o dabar tiesiog mėgaujuosi tuo, ką darau, džiausiuosi pamokomis, kurias gaunu“, – sako kandidatė į gražuolės karūną.

Nors merginai jau spėjo prilipti „pasikėlusios narcizės“ etiketė, ji tikina, kad nesijaučia nei gražesnė, nei geresnė už kitas projekto dalyves. Neturi ji nei pergalės strategijos, nei ypatingos grožio formulės.

„Buvo laikas, kai mama patardavo: „Nesidažyk tiek daug!“, o prisidažydavau ryškiai ryškiai ir tokia graži sau atrodydavau!“ – juokiasi Justina.

Dabar mergina stengiasi kosmetikos naudoti kuo mažiau, visiškai nedažo plaukų, nesiklijuoja dirbtinių nagų ir nevaikšto į soliariumus.

„Jokių grožio receptų neturiu, paprasčiausiai esu už natūralumą – kuo viskas natūraliau, tuo geriau“, – taria Justina ir išskuba į laidos filmavimą.