Ką turėtų daryti būsimos mamos, kad kūdikio maitinimas taptų palaima
ir nevirstų varginančia bei skausminga procedūra?
Karoliniškių poliklinikos akušerė—ginekologė Daiva Keršulytė: „Jei tik yra galimybė, paskutinį nėštumo trimestrą būsimoms mamytėms rekomenduojama pasimėgauti saulės ir oro voniomis, atlikti masažą
šiurkštaus audinio, pavyzdžiui, lino rankšluostėliu.
Kiekvieną rytą nusiprausus duše spenelius reikėtų pamasažuoti. Žindant
kūdikį svarbu, kad jis apžiotų ne tik spenelį, bet ir pigmentinį laukelį
aplink jį. Jei to nepaisoma, spenelis pažeidžiamas, traumuojamas, jį
skauda.
Atsiradus problemų, kai speneliai pasidaro jautrūs ar netgi įtrūksta,
moteris vengia kūdikį maitinti, jis verkia. Todėl moterys dažnai prašo
vaistų, stabdančių pieno gamybą. Taip ir baigia maitinimą, nors tai —
labai negerai.
Šiais laikais mamos kūdikius maitina visada, kai tik jie užsimano.
Tačiau žįsti krūtį kūdikiui — nelengvas darbas, todėl valgydamas jis
pavargsta, užmiega, o spenelis jo burnytėje visą tą laiką traumuojamas,
išlieka drėgnas. Dėl to maitinimo nereikėtų užtęsti. Užmigusį kūdikį
reikia pažadinti ir skatinti greičiau pavalgyti.
Jeigu vis dėlto pajutote, kad po maitinimų speneliai pasidarė skaudūs,
juose pastebėjote įtrūkimų, juos rekomenduojama patepti „Garmastan“
tepalu. Plonu jo sluoksneliu spenelį galima tepti valandą prieš žindymą
ir po kiekvieno žindymo.
Tepaliuko prieš žindymą nuplauti nereikia, nes nei jo kvapas, nei skonis
kūdikio netrikdo ir jam nekenkia.
Vienas pagrindinių tepaliuko komponentų — gvajazulenas — eterinis
aliejus, išgaunamas iš gvajavos medžio, kuris auga Šiaurės ir Pietų
Amerikoje.
Tai natūralus uždegimą slopinantis aliejus, naudojamas odos žaizdoms
gydyti. Jame nėra cukraus, todėl jis nekenkia būsimiems kūdikio
dantims.
Jei speneliuose atsiranda mikroįtrūkimų arba spenelis netgi kraujuoja,
galima uždėti „Garmastan“ kompresiuką, juo ištepus visą krūtį. Ant
krūtinės tuomet reikia uždėti šiltą rankšluostuką ir palaikyti iki kito
žindymo. Tepalas per odą įsiskverbia į gilesnius krūties audinius ir
prasideda gijimo procesas.
„Garmastan“ tepalą galima naudoti ne tik gydymui, bet ir profilaktiškai.
Tol, kol kūdikį maitinsite. Kartais speneliai pradeda kraujuoti po 4—6
mėnesių žindymo, kai žindymo patirties mamai pakanka. Naudodamos
„Garmastan“ tepaliuką tokių nemalonių staigmenų išvengsite.
Jei vis dėlto per spenelio įtrūkimus infekcija nuo mamytės odos ar
kūdikio burnytės patenka į pieno lataką, kyla krūties uždegimas,
vadinamas mastitu. Taip nenutiks, jeigu krūtį nuo infekcijos saugos
natūralus barjeras — „Garmastan“ tepalas.
Deja, gydant šį uždegimą daroma labai daug klaidų. Stengiantis iki
lašelio išspausti pieną, krūtis spaudoma, traumuojama. To daryti
negalima, nes taip sutraiškomas jos audinys, pieno latakai, prasideda
kraujavimas. Tokiu atveju gelbsti švelnus vibracinis masažas, o tarp
maitinimų — šaldomieji kompresai. Uždegimo paliestą krūtį pašildyti
galima tik prieš maitinimą, o tarp maitinimų ant jos reikia dėti ledą.
Šaltis atpalaiduoja spazmuojamą pieno lataką, ir pienas išteka.
Prasidėjus rimtam krūties uždegimui neretai skiriamas gydymas
antibiotikais, kuriuos moteris gali vartoti net maitindama. Beje,
pajutus pirmuosius mastito požymius reikia pasistengti kūdikį žindyti
dažniau — kad pieną jis ištrauktų iš giliausių pieno latakų.
Negalima žindyti, jei piene pastebima pūlių ar kraujo priemaišų.
Neretai iš gimdymo namų moterys parsiveža auksinį stafilokoką,
sukeliantį minėtą uždegimą. Tuomet maitinimą gydymo laikotarpiu būtinai
tenka nutraukti.
Daugelis moterų vaikelius maitina iki metų, kitos — vos mėnesį kitą,
nes nenori savęs apsunkinti. Vis dėlto ilgiau nei metus kūdikio
maitinti nereikėtų. Vėliau motinos pienas netenka daugelio vertingų
medžiagų, o maitinimai virsta tik maloniu bendravimu su kūdikiu.“
Kalbino Snieguolė Dovidavičienė