„Kai kam atrodo, kad dabar turėčiau būti labai nervinga ir ypač jautri. Jokiu būdu! Man nepatinka toks požiūris. Noriu — juokiuosi, noriu — liūdžiu. Kas man neleis? Nejaučiu didelių gyvenimo pasikeitimų. Tik pilvukas auga lyg ant mielių“, — pirmuoju nėštumu džiaugiasi viena būsimųjų mamyčių. Kita priduria: „Pirmą kartą tapusi mama subrendau kaip atlikėja, menininkė. Kaip tik dėl to pagimdžiusi antrą vaikelį muzikos neatsisakysiu.“ Ir nereikia. Juk nėštumas ir motinystė — ne liga, o planuotas ir lauktas kūdikis — stebuklas!
Erica Jennings (29 m.), dainininkė: „Sužinojusi, kad vėl laukiuosi, pasijutau tokia laiminga! Nėštumas man buvo puiki proga švęsti“, — šypsosi septintą mėnesį besilaukianti dainininkė, grupės „Skamp“ narė Erica Jennings. — Kas gims — nežinau. To negaliu numatyti. Tikiuosi, kad gims sveikas vaikas. Nesvarbu, kas bus, berniukas ar mergaitė, jį labai mylėsiu.“
O kol kas Erica su vyru Jurgiu Didžiuliu džiaugiasi dvejų metų
pirmagimiu sūnumi Pranu. Koks jo charakteris? „Sūnus — pusiau airis,
ketvirtadaliu — kolumbietis ir ketvirtadaliu — lietuvis, — netikėtai
ima skaičiuoti Erica. — Kadangi gyvename Lietuvoje, jis auga
panardintas į lietuvių kalbą ir kultūrą.“
Galbūt mišrioje šeimoje gimęs sūnus — ypatingas? „Negaliu trumpai
atsakyti į šį klausimą. Tačiau esu tikra, kad kelionės su mumis po
pasaulį, skirtingų kultūrų ir kalbų poveikis nuo mažens daro įtaką.
Augindami sūnų norime, kad jis būtų linksmas, kaip ir kiti vaikai.
Stengiamės jį ne tik pamaitinti, aprengti, bet ir lavinti. Pranas —
labai muzikalus, mėgsta klausytis muzikos, šokti, dainuoti vaikiškas
daineles“, — sūnaus talentus vardija mylinti mama.
Airijoje gimusi, Lietuvoje gyvenanti Erica sūnui skaito angliškas
knygeles, moko dainų ir žaidimų, Jurgis su sūnumi kalba ispaniškai,
lietuviškai. Todėl suprantama, kad prieš sūnaus miegą Didžiulių namuose
skamba ypatingos lopšinės. „Aš dainuoju airiškai ir angliškai, Jurgis
— lietuvių, ispanų kalbomis“, — pasakoja Erica.
Ar ji jaučiasi gera mama? „Būti gera mama — vadinasi, savo laiką ir
energiją skirti vaikui, stengtis jam perduoti viską, ką žinai. Bandyti
parengti suaugusiojo gyvenimui ir dovanoti vaikystę, pripildytą gražių
prisiminimų. Bandau tai daryti. Sakau, bandau, nes žinau, jog nė
vienas nesame tobulas, visi padarome klaidų. Kad ir kaip būtų,
saviraiška ir bendravimas su savo vaiku — man labai svarbu“, —
prisipažįsta E.Jennings.
Žinoma, geriausiai Pranukas jaučiasi būdamas su tėveliais, tačiau jauna
šeima sulaukia pagalbos ir iš Vilniuje gyvenančių Ericos tėvų, jos
sesių. Ypač Pranuku džiaugiasi Kolumbijoje gyvenanti Jurgio senelė
Laima Didžiulienė, anūko šeimą aplankanti Vilniuje. „Suaugusieji gali
daug patarti, ir jų patarimų mes laukiame. Bet galų gale patys turime
priimti sprendimus ir patys auginti savo vaiką“, — įsitikinusi Erica.
Neseniai grupė „Skamp“ savo gerbėjams surengė atsisveikinimo koncertą.
Erica išėjo motinystės, grupės narys Viktoras Diawara—Vee — tėvystės
atostogų. Jo žmona Živilė turėtų gimdyti jau po mėnesio. Koncertinę
veiklą Erica sustabdė, tačiau jaučiasi puikiai. „Juk nėštumas — ne
liga, — įsitikinusi ji. — Manau, viskas priklauso nuo to, kaip
moteris jaučiasi, ar nori dirbti, ar ne. Laukdamasi kūdikio gyvenu
aktyviai. Man tai — natūralu. Jei būčiau jautusis blogai, koncertinę
veiklą būčiau nutraukusi anksčiau. Apskritai manau, kad laukiantis
geriausia vadovautis intuicija. Kiti čia negali patarti.“
Laukdamasi Pranuko Erica su Jurgiu lankė nėščiųjų kursus. „Šį kartą to
daryti nereikės“, — juokiasi jau patyrusi mamytė. Puikiai žino, kad
laukiantis reikia valgyti sveiką maistą, gerai išsimiegoti ir pailsėti.
Ar vyras ir šįkart dalyvaus gimdyme? „Per pirmąjį gimdymą abu su Jurgiu
patyrėme puikių akimirkų. Vyras visą laiką buvo šalia, laikė mano
ranką, ir mes vienu metu pamatėme savo kūdikį. Tai buvo neįtikėtina,
ypatinga. Gimdymo stebuklą norime pakartoti“, — neslepia Erica.
Po gimdymo ji į sceną nesiverš — mėgausis motinyste. „Žinoma, jei
vaikeliui viskas bus gerai, negaliu atsisakyti ir tokių planų.
Pasisekė, kad gyvenimą ir savo laiką galiu planuoti kaip noriu. Pirmą
kartą tapusi mama subrendau kaip atlikėja, menininkė. Pagimdžiusi antrą
vaikelį muzikos neatsisakysiu“, — neabejoja dainininkė.
Rūta Lukoševičiūtė (33 m.), dainininkė, žurnalistė, laidų vedėja: Šeštą mėnesį besilaukianti dainininkė, žurnalistė ir laidų vedėja Rūta Lukoševičiūtė neslepia, kad Lietuvos televizijos laidos „Talentų ringas“ vedėjos kėdę šį sezoną ji paliko sąmoningai. „Prieš sezoną savo darbdaviui pasakiau, kad laukiuosi, o jis nusprendė, ką daryti. Man nepatinka besilaukiančiųjų šmėžavimas ekrane, savo apvalumų demonstravimas ir buvimas ten iki paskutinės dienos. Man to nereikia“, — drąsiai pareiškia naujos BTV laidos apie madą ir stilių redaktore tapusi Rūta.
Ir patikina dirbsianti iki nėštumo pabaigos. „Nėra kito pasirinkimo —
tenka dirbti. Niekada nebus taip, kad sėdėsiu namie ir lauksiu, kol kas
nors atneš pinigų. Man taip nebūna — vis tiek visada ką nors dirbsiu
— laukdamasi ar nesilaukdama“, — neabejoja ji. Todėl nuolatinės ir,
kaip Rūta sako, paranojiškos pastabos: „Tu negalėsi, tu nesugebėsi, tu
nedaryk, nes tau negalima“ — ją tik nervina.
Ji labai norėtų atsipūsti, lankyti nėščiųjų mokyklėlę, bet dėl užimtumo
nėra kada. Darbas veja darbą. Laimei, nėščiosioms būdingos būsenos —
pykinimas, vėmimas, įvairiausi pilvo ir nugaros skausmai — Rūtą
aplenkia. „Miegu normaliai, žinoma, kartais kankina nemiga, bet taip
buvo ir anksčiau. Ilgai neužmiegu, bet tada ką nors gera veikiu,
pasinaudoju nemiegojimo laiku. Vėlai vakare užmigus ryte sunku keltis,
bet būna ir atvirkščiai. Kartais pamiegojusi vos penkias valandas
jaučiuosi puikiai pailsėjusi“, — džiaugiasi pirmagimio besilaukianti
Rūta.
Kas gims, moteris dar nežino. Mat pieš mėnesį atliekant ultragarsinį
tyrimą vaikelis, pasak Rūtos, labai dūko, ir gydytoja niekaip negalėjo
pasakyti, kas jis — berniukas ar mergytė. Kas gims, tą ir mylės.
Per šešis nėštumo mėnesius Rūta priaugo 7 kilogramus svorio, nei prie
saldumynų, nei prie agurkėlių netraukia, norisi mažiau kavos: anksčiau
išgerdavo keturis puodelius, dabar užtenka ir vieno. Tiesa, nėštumo
pradžioje kentė stiprius alkio priepuolius. Net pačiai dėl to keista.
Jausdavo, kad tuoj pat privalo ką nors — obuolį ar bananą — suvalgyti.
„Vienu metu labai norėjau kokakolos. Kai kas sako, kad tai ženklas, jog
gims berniukas“, — juokiasi pastaruoju metu itin išgražėjusi Rūta.
Pas kokį gydytoją Rūta gimdys, dar neapsisprendė. Žino, kad tikrai ne
namuose, ne vonioje, ne su pribuvėja. „Noriu normaliai gimdyti“, —
sako savo ir būsimo kūdikio sveikata besirūpinanti moteris. Tačiau
pateisina ir tas, kurios ryžtasi gimdyti namuose. Mano, kad taip jos
elgiasi iš baimės atsidurti bauginančioje ligoninės aplinkoje.
„Apsisprendus gimdyti namuose svarbiausia — savitaiga. Jeigu tiki,
kad viskas bus gerai, tai ir bus gerai“, — neabejoja moteris.
Visi Rūtos artimieji — būsimo kūdikio tėtis, tėvai, kolegos — būsimą
mamytę sveikina, jos sprendimu gimdyti labai džiaugiasi ir mano, kad
mažylis į pasaulį beldžiasi pačiu laiku. „Jeigu jau taip nutiko, matyt,
iš tiesų atėjo laikas jam gimti, o aš pagaliau subrendau motinystei“, —
juokauja sausį gimdysianti Rūta. Bijo tik vieno dalyko — kūdikio
maitinimo, nes tas jausmas niekada nepatirtas.
Specialiai nėščiosioms siūti drabužiai — ne Rūtai. Nebegalėdama
įtilpti į anksčiau dėvėtus rūbus, neseniai ji peržiūrėjo mamos
Salvinijos spintą ir ten rado fantastiškų suknelių! „Mano mama — tikra
modistė, turi krūvą naujausių modelių suknelių. Kadangi tie modeliai
be dydžio, jie man labai tinka: įlindau ir nebeišlendu. Žodžiu, iš
mamos konfiskavau sukneles. Neseniai nuvažiavau į parduotuvę ir
prisipirkau visko, ko tik norėjau. Tiesą sakant, galėjau ir apsieiti,
— susimąsto Rūta. — Juk pagimdžiusi vaikelį tų rūbų vis tiek
nebesivilksiu.“
Apie būsimo kūdikio tėtį, su kuriuo „suplanavo“ kūdikį, Rūta kalba
nenoriai. Prasitaria, kad jis — ilgametis draugas, su kuriuo juodu
bendrauja penkerius metus. „Kas jis, sužinosite, kai gims kūdikis.
Neturime ko slėpti, tačiau nusprendėme, kad niekam neįdomu, kaip mes
sutariame — gerai ar blogai. Tai tik mūsų reikalas“, — šeimine laime
neskuba dalintis būsimoji mamytė.
Kalbino Snieguolė Dovidavičienė