Nevaisingoms poroms — efektyvi ir šiuolaikiška pagalba

Sutuoktiniams, negalintiems susilaukti vaikų, pagalbą siūlo 2000—aisiais Vilniuje įsikūrusi ir padalinius Kaune bei Klaipėdoje turinti Vaisingumo klinika, kurioje atliekama daugiausia dirbtinio apvaisinimo ciklų Lietuvoje.

Didžiausios Lietuvoje klinikos padaliniuose atliekamas parengiamasis darbas, o pačios dirbtinio apvaisinimo procedūros — daugiau nei 300 per metus — Vilniuje. Klinikoje dirba aukščiausios kvalifikacijos nevaisingumo gydymo ir dirbtinio apvaisinimo specialistai.

Nevaisingoms poroms čia padedama taikant du pagrindinius pagalbinius dirbtinio apvaisinimo būdus — apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF) ir intrauterinę inseminaciją (IUI).

IVF — tai apvaisinimas mėgintuvėlyje, kai moters kiaušialąstės ir vyro sperma susijungia ne moters kūne. IUI — procedūra, kurios metu specialiai paruoštos vyro spermos sušvirkščiama tiesiai į gimdą.

Vaisingumo klinikoje atliekamos ir papildomos apvaisinimo mėgintuvėlyje mikromanipuliacinės procedūros: intracitoplazminė spermatozoidų injekcija (ICSI), pagalbinis embriono dangalo paruošimas (AH), blastocistų auginimas, spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA).

Beje, TESA metodas pirmą kartą Lietuvoje 2000 metais buvo atliktas būtent Vaisingumo klinikoje. TESA metu spermatozoidai gaunami atliekant sėklidžių punkciją. Taip gautais spermatozoidais apvaisinamos moters kiaušialąstės. Šioje klinikoje 2003 metais pirmą kartą atlikta ir pagalbinio embriono dangalo paruošimo procedūra (AH). Šis būdas padeda embrionui įsitvirtinti gimdoje. ICSI — procedūra, kurios metu „sugaudoma“ po vieną spermatozoidą ir mechaniškai „sukišama“ į ląsteles.

Kokie pagalbiniai dirbtinio apvaisinimo būdai veiksmingiausi? Kokios nevaisingumo priežastys? Šiais ir kitais svarbiais klausimais — pokalbis su Vaisingumo klinikos gydytoja, akušere—ginekologe Audrone Usoniene.

— Lietuvos klinikinėje praktikoje šie būdai taikomi dešimtmetį, pasaulyje — jau 30 metų. Būtina pabrėžti, kad tai — efektyvi ir šiuolaikiška pagalba nevaisingumo kamuojamiems žmonėms.

Galime pasidžiaugti, kad dešimtus metus dirbantys ir itin gerą aparatūrą turintys mūsų klinikos gydytojai įgijo didžiausią ir vertingiausią patirtį, o atliekamų procedūrų skaičiumi lenkiame konkurentus Lietuvoje.

Nauja tai, kad šiemet pradėjome šaldyti embrionus, naudodami vitrifikaciją (vitrifikacija — embrionų ir kiaušialąsčių greito šaldymo būdas, kurį taikant išlieka daugiau embrionų).

Be to, mūsų klinika yra moderniame medicinos centre, kur yra ir reanimacijos skyrius, tad prireikus galime pacientams suteikti skubią pagalbą.

— Nevaisinga laikoma šeima, kurioje sutuoktiniai, gyvendami normalų lytinį gyvenimą ir nenaudodami kontracepcijos priemonių, per metus negali susilaukti kūdikio.

— Nevaisingumo priežastys — įvairios. Tačiau tvirtinti, kad jį sukelia stresas, negalima. Nebent vyras atsidurtų, pavyzdžiui, žemės drebėjimo epicentre ir dėl stiprių išgyvenimų pakistų jo spermos sudėtis. Kartais nevaisingumo priežastys būna išorinės, pavyzdžiui, žalingi įpročiai. Kartais tai — įgimtos priežastys arba įvairios ligos.

Manau, nevaisingumo didėjimas yra susijęs ir su tuo, kad pastaruoju metu žmonės vėliau ima planuoti nėštumą.

— Mažesnė tikimybė pastoti sulaukus 35 metų, o po 40 metų ji dar labiau sumažėja.

— Ne. Maždaug 10 proc. atvejų nevaisingumas būna neaiškios kilmės.

— 40 proc. atvejų nevaisinga būna moteris, 40 proc. — vyras, 20 proc. dėl to „kalti“ abu sutuoktiniai.

— Po 30—40 proc. atvejų tai būna kiaušidžių arba kiaušintakių patologija, 10 proc. — endometriozė (kai į gimdos gleivinę panašių audinių atsiranda įvairiuose organuose), 7—10 proc. — gimdos kaklelio patologija. Rečiau nevaisingumą sukelia lyties ar ne lyties organų patologija, psichikos sutrikimai.

— Beveik 49 proc. atvejų priežastys — neaiškios. 26 proc. atvejų taip būna dėl spermos patologijos, taip pat — dėl infekcijų, įgimtų veiksnių, endokrininių sutrikimų ir kt.

— Kam koks būdas taikytinas, priklauso nuo indikacijų. Tačiau efektyviausias — apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Šiuo atveju tikimybė moteriai pastoti priklausomai nuo nevaisingumo priežasties ir amžiaus — 30—35 proc.

— 2007 metais Lietuvoje buvo atlikti 555 IVF ciklai — t.y. apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros. Iš jų mūsų klinikoje — 300.

— Lietuvoje šis skaičius — 0,4 proc., Didžiojoje Britanijoje — 1,6 proc., Prancūzijoje — 1,7 proc., Švedijoje — 3,4 proc., o Danijoje — net 4,2 proc.

Taikant pagalbinio dirbtinio apvaisinimo būdus, pasaulyje jau gimė daugiau nei milijonas vaikų.

2004—ųjų statistika rodo, kad taikant PAB Danijoje pastojo net 33 proc. moterų, pagimdė — 25,6 proc. nėščiųjų. Prancūzijoje šis rodiklis atitinkamai 26,9 ir 20,5 proc., Vokietijoje — 28,7 ir 18,3, Slovėnijoje — 31,1 ir 24,4.

— Blogai, kai įstatymiškai tai neapibrėžta. Dirbtinio apvaisinimo būdai, sąlygos ir principai reglamentuojami tik 1999 metais pasirašytu tuometinio sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Iki šiol svarstomi du alternatyvūs įstatymo variantai — labai griežtas ir liberalesnis. Pirmajame numatyta riboti apvaisinamų kiaušialąsčių ir sukuriamų embrionų skaičių, drausti embrionų šaldymą. Antrajame nebūtų ribojama, kiek kiaušialąsčių galima apvaisinti, nedraudžiama šaldyti embrionų.

Beje, Italijoje 2004—aisiais įsigaliojo griežtasis įstatymo modelis, kuriuo leista apvaisinti ne daugiau kaip tris kiaušialąstes vieno apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklo metu. Tačiau šįmet Konstitucinis Italijos teismas šį įstatymą panaikino, nes jam įsigaliojus gerokai sumažėjo pastojimo po pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius.

Nevaisingoms poroms nėštumo tikimybė būtų didesnė, jei Lietuvoje būtų priimtas liberalesnis įstatymo variantas.

— Pirminis nevaisingumas — jei moteris niekada negalėjo susilaukti vaikų, antrinis — jei nepastoja norėdama susilaukti antrojo vaiko. Antrinį nevaisingumą sukelia infekcijos, taip pat — jei antras vaikas planuojamas esant vyresnio amžiaus. Priežasčių yra ir daugiau.

Beje, antrinis nevaisingumas diagnozuojamas ir vyrams — tada pasikeičia jų spermos kokybė. Taip gali atsitikti dėl gyvenimo būdo: sėdimojo darbo, karščio, intensyvaus rūkymo, taip pat — ligų.

Vaisingumo klinikoje teikiama dar viena paslauga: paimama ir penkerius metus saugoma vėžiu sergančių, bet vaikų susilaukti norinčių vyrų sperma. Tai atliekama prieš chemoterapijos procedūrą, nes po šitokio gydymo vyrams išsivysto antrinis nevaisingumas. Chemoterapinis gydymas kenkia ir moters vaisingumui.

— Pakartotinai pastoti negali maždaug 10—25 proc. porų.

Kalbino Diana Subačienė