Ar jūsų nekankina Marilyn Monroe sindromas?

* Ar jūs siekėte visą savo gyvenimą ištekėti, bet tinkamo žmogaus, nepaisant visų jūsų pastangų, taip ir nepasitaikė?

* Ar teko jums ilgam įstrigti slegiančiuose santykiuose su partneriu, kuris darė jus nelaimingą?

* Ar atkreipėte dėmesį, kad iš visos vyrų daugybės jūs kaskart pasirenkate tuos, iš kurių nieko gera tikėtis negalima: išgeriančius, mėgstančius nuleisti rankas, abejingus, emociškai šaltus, nepatikimus, nepasiekiamus, nedėmesingus, žeminančius jūsų orumą? Ir atkakliai nepastebite normalių, dėmesio vertų vyrų - jie visai nejaudina jūsų širdies?

* Ar teko pastebėti tokį dalyką: kai puikios galimybės lekia jums tiesiai į rankas, jūs, nepasitikinti savimi, neryžtingai pasuojate ir praleidžiate jas?

* Ar esate su siaubu ir pasibaisėjimu žvelgusi į save veidrodyje, nors aplinkiniai laiko jus patrauklia?

* Ar kartais nepiktnaudžiaujate valgymu ir alkoholiniais gėrimais?

Jeigu į daugumą šių klausimų atsakėte teigiamai, tikriausiai ir jūs sergate emocine liga, kurią amerikietės - psichologė Elizabeth Macavoy ir rašytoja Susan Israelson - pavadino Marilyn Monroe sindromu.

Tokio elgesio šaknys glūdi vaikystėje. Juk absoliuti dauguma moterų, kurioms būdingas Marilyn Monroe sindromas, kilusios iš nedarnių, nesutariančių šeimų.

Iš tokių šeimų, kur tėvai nesugebėjo dovanoti vaikams besąlygiškos meilės, negalėjo patenkinti emocinių mažo žmogučio poreikių.

Ir šiandieninė, taip desperatiškai meilės ieškanti, taip nepasitikinti savimi moteris - ne kas kita, kaip vakarykštė tėvų meilės stokojusi maža mergaitė.

Taip ir nesugebėjusi laiku pelnyti tėvų palankumo, ji susiranda sau partnerius, primenančius jai atsiribojusią motiną ar emociškai šaltą tėvą, stengdamasi pagaliau pelnyti jų meilę.

„Yra už ką mane mylėti! Aš gera!“ - ir vėl stengiasi įrodyti ji sau, jam ir visam pasauliui.

Vaikystėje negavusi pakankamai šilumos ir švelnumo, ji stengiasi patenkinti savo poreikį vėliau: pati tampa pernelyg pataikaujanti, per daug rūpestinga ir atlaidi.

Ypač bendraudama su vyrais, kuriems, kaip jai atrodo, viso to trūksta.

Mažosios Marilyn tėvas paspruko iš namų iškart jai gimus. Motina susirgo psichikos liga ir nebegalėjo auklėti dukters, todėl netrukus išsiuntė ją pas savo seserį, o pastaroji savo ruožtu atidavė giminaitę į vaikų namus, po to - į našlaičių prieglaudą.

Paskui M.Monroe ilgai keliavo iš vienos globėjų šeimos į kitą, iš viso pakeitusi jų per dešimtį.

„Niekas ir niekada nepavadino manęs dukra. Niekas niekada nebuvo apkabinęs manęs. Niekas nė karto nepabučiavo manęs...“ - vėliau apie vaikystę sakė žvaigždė, kurią dievino visas pasaulis.

Bėgo metai. Marilyn užaugo, išgarsėjo. Ją visur lydėjo sėkmė. Bet pati geidžiamiausia visų laikų ir tautų moteris širdies gilumoje netikėjo, kad ji graži ir verta meilės.

Nepaisant pripažinto grožio ir šlovės, žvelgdama į save veidrodyje, ji matė tik laimės nevertą, neišvaizdžią būtybę.

Kai buvo vaikas, ją tiek daug kartų skriaudė, įžeidinėjo, žemino, atstumdavo, kad dabar ji skyrė visą savo laiką tik tam, kad priverstų kuo daugiau žmonių pamilti ją.

„Kai maža mergaitė jaučiasi atstumta, apleista ir vieniša, niekam nereikalinga, visą savo gyvenimą ji jau nebegalės šito pamiršti“, - sakė M.Monroe.

Tris kartus ji tekėjo, ir visus tris kartus jai pasitaikė vyrai, kurie jos nemylėjo. Kiekvieną kartą, kai iširdavo dar viena santuoka, Marilyn jautėsi vis labiau nelaiminga.

Pretendentų į jos ranką visada buvo daugybė, bet ją traukė tik tokie partneriai, kurie ją žlugdė.

Ją traukė vyrai, kurie naudojosi ja saviems tikslams arba buvo vedę, arba žemino ją, nevertino jos kaip asmenybės... O kai santykiai iširdavo, ji visada dėl visko kaltindavo tik save.

Marilyn siaubingai bijojo vienatvės, buvo pavydi iki beprotybės. Ją nuolat kankino nepaaiškinamas nerimas, slėgė chroniška depresija.

Ji įniko į alkoholį, narkotikus, migdomuosius vaistus ir netvarkingą seksą... Ir mirė sulaukusi vos 36 metų.

Psichologės E.Macavoy ir rašytojos S.Israelson manymu, išsigydyti nuo Marilyn Monroe sindromo galima.

Tik moteris, pasiryžusi pasveikti, turi laikytis tokių įsakymų:

1. Mylėk save tokią, kokia esi.

2. Kasdien rūpinkis savo sveikata.

3. Pagal galimybes įsileisk į savo gyvenimą tik gėrį ir meilę.

4. Stenkis gyventi taip, kad gyvenimas paklustų tavo asmeniniams uždaviniams, norams ir poreikiams.

5. Rūpinkis savimi, ugdyk save.

6. Pasikliauk tik savimi, pasitikėk tik savimi, klausyk tik savęs.

7. Gink ir saugok save nuo visokios žalos, nuoskaudų, priešiškai nusiteikusių žmonių, skausmo ir visokių neigiamų dalykų, visko, kas kelia grėsmę.

8. Gerbk save, savo nuomonę, įsitikinimus, idealus ir vertybes.

Parengė Gražina Vasiliauskienė