Skydliaukės reikšmė mūsų organizmui

Interviu su vokiečių skydliaukės ekspertu iš Miuncheno prof. Rolandu Gartneriu.

— Ne. Nors atliekant ultragarso tyrimus dažnai nustatoma skydliaukės pakitimų, 97 procentais atvejų aptinkami vadinamieji šaltieji mazgeliai būna nepavojingi. Iš gerybinių mazgelių niekada neišsivysto vėžys.

— Skiriami šaltieji ir karštieji mazgeliai. Abi rūšys atsiranda dėl jodo trūkumo. Šaltieji mazgeliai — nefunkcionuojantys audinių pakitimai ir jų nebūtina gydyti. Karštieji mazgeliai, priešingai, sugeria per daug jodo ir nekontroliuojamai gamina hormonus.

Sąvokos „karšti“ ir „šalti“ kilo iš scintigrafijos — radionuklidinio tyrimo metodo, kurio metu vizualiai atvaizduojama skydliaukės funkcija.

Karštieji mazgeliai surenka daug radioaktyviai paženklintų medžiagų, jie ekrane paprastai matomi geltonos ir raudonos spalvų.

Šaltieji mazgeliai surenka mažai tų medžiagų, todėl jie ekrane atrodo blankūs melsvos ir žalios spalvų.

— Taip, nes nevaldoma hormonų gamyba gali sukelti skydliaukės hiperfunkciją. Tipiški jos simptomai — miego sutrikimas, nervingumas, plaukų slinkimas, minkšti pirštų nagai, drėgna oda, pagreitėjęs pulsas, viduriavimas, nuolatinis alkis, svorio kritimas, raumenų nusilpimas arba jų trūkčiojimas, persileidimai.

Ligonės turi vengti maisto produktų, kuriuose yra jodo, jūros dumblių preparatų, rentgeno priemonių, kurios provokuoja ligą. Skydliaukės funkciją blokuojantys preparatai sulėtina hormonų išsiskyrimą. Jei skydliaukės hiperfunkcija pasireiškia labai smarkiai, geriausia ją gydyti radiojodo terapija.

— Maža liaukutė, esanti kakle, — didelį darbą atliekantis organas, veikiantis ir reguliuojantis visus kūne vykstančius procesus. Jos hormonai valdo medžiagų apykaitą ir kraujo cirkuliaciją, veikia skrandį, širdį ir nervus.

Ji daro įtaką asmenybei ir psichikai lygiai kaip odai, plaukams ir vaisingumui. Kai pora nesusilaukia vaikų, 25 procentais atvejų dėl to būna kaltas skydliaukės sutrikimas.

Kūno procesams labai svarbūs jos gaminami hormonai trijodtironinas (T3) ir tetrajodtironinas arba tiroksinas (T4). Kad skydliaukė galėtų juos pagaminti, jai reikia jodo — mikroelemento, kurio organizmas negali pasigaminti — jis turi gauti jo su maistu. Geri jodo šaltiniai — žuvis, pieno produktai ir joduotoji druska.

— Taip, bet ne taip smarkiai kaip anksčiau. Skydliaukės padidėjimo dėl jodo trūkumo pasitaiko, bet tokių milžiniškų gumbų kaip anksčiau jau nebepastebime. Priežastis — jodo priedai maisto produktuose ir gyvulių pašaruose. Todėl šiandien skydliaukės hipofukcija atsiranda jau ne dėl jodo trūkumo.

Beje, ne tik jodas palaiko skydliaukės sveikatą. Atlikę tyrimus įrodėme, kad ir selenas vaidina didelį vaidmenį skydliaukės ligų profilaktikoje.

— Ją dažnai nulemia skydliaukės uždegimas, kilęs dėl per smarkios imuninės sistemos reakcijos. Susirgęs šia autoimunine liga, organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie pamažu ardo skydliaukės ląsteles. Tipiški ligos simptomai: nuolatinis nuovargis, depresija, plaukų slinkimas, svorio didėjimas, vidurių užkietėjimas. Šį sutrikimą pavyksta lengvai suvaldyti vartojant skydliaukės hormonų preparatus.

— Ne. Vokietija pirmauja Europoje, nes čia per metus atliekama apie 120 tūkstančių skydliaukės operacijų. Tik 2500 atvejų nustatomas vėžys.

Tačiau net ir tada nėra pagrindo panikuoti — nuo skydliaukės vėžio šiais laikais mirštama retai. Jis gerai pagydomas radioterapija. Chemoterapijos gydant skydliaukę paprastai nė neprireikia!

Net po skydliaukės pašalinimo ligoniai gali normaliai gyventi vartodami hormoninius preparatus.

Skydliaukė — drugelio formos liauka kaklo priekyje, esanti po ryklės skydine kremzle. Iš čia ir kilęs jos pavadinimas. Skydliaukė juda ryjant. Todėl patyręs gydytojas gali vien pažvelgęs nustatyti, ar ji padidėjusi. Tai tikrai mažas organas, kūdikių sveriantis du gramus, suaugusių moterų priklausomai nuo kūno svorio — nuo 15 iki 18 gramų. Sveikos skydliaukės beveik neįmanoma užčiuopti, bet ji atlieka gyvybiškai svarbią funkciją: gamina hormonus, kurie valdo medžiagų apykaitą ir daugelį kitų kūno funkcijų (pavyzdžiui, maisto medžiagų pasisavinimą, kūno šilumos ir energijos apykaitą, nervų ir smegenų veiklą).

Mažiausiai kartą per savaitę valgykite jūrų žuvies (menkių, silkių, lašišų, skumbrių) patiekalų, nes 50 gramų žuvies (nesvarbu, virtos, keptos, rūkytos ar konservuotos) patenkina dienos jodo poreikį — 200 mikrogramų. Maistui naudokite joduotąją druską.

Jeigu dėl kraujospūdžio negalite vartoti druskos, nemėgstate žuvies ar esate linkę į skydliaukės funkcijos nepakankamumą, gydytojas turėtų rekomenduoti jodo tabletes arba skydliaukės hormonų preparatus.

Parengė Gražina Vasiliauskienė