***
Šaižios pralekiančių automobilių sirenos vis sklinda į butą Manhatane iš judrios Parko aveniu.
Dvyliktame senoviško namo aukšte į jas niekas nekreipia dėmesio – niujorkiečiai pripratę prie triukšmo.
S.Griaznova negalėtų įsivaizduoti ramių namų: dvejų metų Alessandra apie kažką lenkiškai kalbasi su savo aukle Katia, mergaitės mama angliškai jos klausia, kokių ledų atsinešė iš parduotuvės, ant prižiūrėtojos filipinietės Isabelle rankų nerimsta vienas sūnus, kitas mažylis pravirksta vežimėlyje.
„Neverk, sūneli“, – keldama vaiką ant rankų rusiškai sako S.Griaznova. 35 metų buvusi šalčininkietė neįsivaizduoja, kaip susitvarkytų su mažais vaikais be auklių pagalbos.
„Pradžioje bandžiau būti viena su dvyniais ir nežinojau, ko griebtis. Vieną gali panešioti, pavežioti, o kai du verkia, nebežinai, ką daryti. Dabar žiūriu į mamas su vienu vaiku ir galvoju, kaip joms lengva su vienu“, – atsidūsta jau trijų vaikų mama, sūpuodama Nicholą.
Jo brolį Salvatore į antrą aukštą mediniais laiptais neša Isabelle – ne šiaip auklė, o profesionali slaugytoja, gyvenanti kartu su S.Griaznovos ir italo Angelo Acquistos šeima.
Ši pagalba – 53 metų vyro dovana žmonai, pagimdžiusiai dvynius.
„Aš iš karto pasakiau Angelo: nieko nepirk, nieko man nereikia, tik prižiūrėtojos 24 valandas per parą. Amerikoje tai – labai brangus malonumas, nes tai ne šiaip auklė, o medicinos mokslus baigusi slaugytoja. Man didžiausia dovana – jos pagalba“, – prisipažįsta S.Griaznova.
***
Gimus dukteriai, S.Griaznova palikdavo vyrą savo miegamajame, o pati naktis leisdavo šalia Alessandros lovytės. Dabar šis kambarys antrajame buto aukšte – naujagimių ir jų prižiūrėtojos, kuri apsigyveno kartu su šeima.
„Man žmonės netrukdo. Mes visi esame kaip viena, didelė šeima. Mano vyras taip pat mėgsta žmones“, – pasakoja S.Griaznova.
Filipinietė Niujorke šešerius metus nuolat keliasi iš vienų namų į kitus.
Taip ji augino jau daugiau nei penkiasdešimt vaikų, nes dažniausiai slaugytojos yra samdomos tik trims mėnesiams. Vėliau šeimos susiranda paprastas aukles.
Kai ateis laikas atsisveikinti su Isabelle, S.Griaznova ir A.Acquista ieškos naujos prižiūrėtojos, kuri taip pat apsigyvens šiame nedideliame miegamajame.
Smulkutė filipinietė paguldo kūdikius į greta sustatytas kūdikių sūpynes ir šypsosi: „Labai sveiki vaikai. Net sunku patikėti, kad dvyniai gimė tokie dideli, – svėrė po 3 kilogramus, o jų mama – tokia plona“.
Kūdikiams laikas valgyti, ir nedidelėje virtuvėlėje prie vaikų kambario Isabelle pradeda ruošti mišinėlius, nes S.Griaznova nuo pat dvynių gimimo jų krūtimi nemaitino.
„Aš ne visada pavalgau, o jei vaikus maitini, turi pati maitintis atsakingai, tam tikru laiku.
Gal dėl mano darbo pobūdžio aš iki šiol, jei nėra laiko, nevalgau ir apie maistą negalvoju. Dabar labiau išgyvenu, kad auklės laiku papietautų, o ne aš“, – savo sprendimą aiškina manekenė.
***
Tačiau sveikai ir skaniai pavalgyti ji neatsisako, ypač, kai vakarienę ruošia jos vyras.
Sicilijoje gimęs medikas A.Acquista yra itališkos virtuvės meistras. Jo mokytoja – mama, o mėgstamiausi patiekalai surinkti į knygą „Viduržemio receptai“.
S.Griaznova vedžioja po didžiulę patalpą pirmame aukšte, kurioje – ir gyvenamasis kambarys, ir valgomasis, ir virtuvė.
Čia įrengta profesionalams skirta technika, kokia įprastai būna tik geriausiuose restoranuose. Baltoje patalpoje stovi net tikrų plytų krosnis picai kepti, įtaisytas ir pilstomo alaus čiaupas, tiesiai iš statinės leidžiantis „Sierra Nevada“ šviesųjį elį (vieną tradicinių anglų alaus rūšių).
Beveik 100 kvadratinių metrų patalpoje stovi trys ilgi mediniai stalai, prie kurių vienu metu gali susėsti trisdešimt žmonių.
Ilgas, ne tik šeimai skirtas stalas – ir lauko terasoje, pakibusioje virš Midtauno. Pakėlus galvą matyti tik dangus ir dangoraižiai, bet susėdus prie stalo – vien aplinkui susodinti krūmai ir gėlės.
„Mano vyras labai mėgsta gaminti. Anksčiau, kai buvome be vaikų, kas antrą ar trečią dieną ruošdavome dideles vakarienes penkiolikai ar dvidešimčiai žmonių“, – prisimena manekenė.
Dabar šeimos kasdienybė pasikeitė. Kol Salvatore ir Nicholas visai maži, tiek daug svečių į namus jie nebekviečia.
S.Griaznova ir pati rečiau eina į renginius ar vakarėlius. Gyvenimas sulėtėjo, bet manekenė dėl to neišgyvena, nes visa tai – laikina.
„Laikas taip greitai bėga. Kai gimė Alessandra, man atrodė, kad ji niekada neužaugs, visą laiką bus maža, verks, ją reikės maitinti ir niekas jos nesupras, išskyrus mane. Bet, va – užaugo, – juokiasi S.Griaznova. – Kur tik važiuodavome, visur kartu ją imdavome. O dabar vėl reikės kelerius metus palaukti, kad kur nors išvažiuotume“.
***
Svetlana visada norėjo didelės šeimos. Jai norėjosi, kad tarp vaikų būtų nedidelis amžiaus skirtumas. Bet dvynių S.Griaznova nesitikėjo, nors jos šeimoje jų yra buvę. Tą akimirką, kai gydytojo kabinete sužinojo, jog turės du sūnus, A.Acquistos akyse suspindo ašaros.
„Angelo verkė iš laimės. Jis kilęs iš Sicilijos, o juk italai pripratę prie didelės šeimos“, – sako S.Griaznova.
Niujorko „Lenox Hill“ ligoninėje prie Centrinio parko jos dvyniai gimė po cezario pjūvio.
Berniukai pasaulį išvydo kiek pirma laiko, nes moterį kankino didžiuliai skausmai.
„Nebegalėjau laikyti. Juk kitos gimdo vieną tris kilogramus sveriantį vaiką, o aš tokius – du“, – sako S.Griaznova, žiūrėdama į ramiai miegančius dvynius.
Jie nėra identiški – labiau įsižiūrėjus nesunku atskirti, kuris Salvatore, taip pavadintas senelio iš Sicilijos garbei, o kuris – Nicholas.
Pirmasis turi daugiau motinos bruožų, antrasis – tėvo.
„Pagal itališką tradiciją pirmasis sūnus vadinamas kaip tėvo tėvas. Aš pasakiau, kad Salvatore bus tas, kuris pasaulį išvys pirmasis.
Bet taip išėjo, kad jis – šviesesnių bruožų, o ne sicilietiškų. Dabar vyro mama sako, kad reikėjo Salvatore pavadinti Nicholą, kuris panašesnis į tėvą, bet gimė keliomis minutėmis vėliau. Tačiau yra taip, kaip Dievas padalijo“, – šypsosi S.Griaznova.
***
Apgalvoti būsimus žingsnius – ne visada išmintinga.
To moteris pasimokė išgyvenusi didelę tragediją.
2005-aisiais Kalėdų pas tėvus į Šalčininkus grįžusią švęsti S.Griaznovą pasiekė siaubinga žinia – jos širdies draugas Roffredo Gaetani žuvo automobilio avarijoje Italijoje.
Jie buvo atsisveikinę vos prieš kelias dienas Niujorke ir ketino netrukus susitikti drauge viename slidinėjimo kurortų.
Tai buvo metas, kurį S.Griaznovai ypač sunku prisiminti.
Ji ir pati kartą vos išvengė žūties. 1996-aisiais manekenė turėjo lėktuvo bilietą iš Niujorko į Paryžių, nes buvo pakviesta Prancūzijoje fotografuotis žurnalo viršeliui.
Tas kompanijos TWA lėktuvas sprogo vos pakilęs iš J.F.Kennedy oro uosto. Visi 230 keleivių žuvo.
„Aš jau ruošiausi kelionei, bet rytą paskambino iš mano agentūros ir pasakė, kad neskrisčiau, nes sužinojo, kad nuotraukose turėsiu dėvėti kailinius.
Agentūra nenorėjo, kad taip fotografuočiausi.
Man tai buvo tokia tragedija! – prisimena manekenė. – Netrukus sužinojau, kad lėktuvas nukrito. Žuvo mados fotografas ir visa modelių grupė. Supratau, kad viskas – Aukščiausiojo valioje“.
***
Neįtikėtina buvo ir S.Griaznovos sėkmė – nuo Lietuvos kaimo mergaitės iki mados pasaulio supermodelio.
Ji augo keturiasdešimt gyventojų turinčiame Žališkių kaime, vėliau persikėlė į vos didesnius Zavišonis, kur sovietinėje dėžutėje dalijosi kambarį su broliu.
Būsimoji gražuolė kasdien keliaudavo autobusu keliolika kilometrų iki mokyklos Šalčininkuose, nuo kurių iki Niujorko sovietiniais metais buvo ne ką arčiau, nei šiais laikais nuo Žemės iki Mėnulio.
Bet vieną dieną draugių būrys Torunės universitete Lenkijoje, kur studijas buvo pradėjusi S.Griaznova, žurnale panelėms rado skelbimą dalyvauti atrankoje į modelių konkursą „The Look of the Year“.
Buvo žadamas modelio kontraktas ir 100 tūkstančių dolerių prizas.
„Visos nusiuntėme anketas, nors negalvojome apie kontraktą. Juokavome tik apie tai, kaip laimėsime pinigus, pirksime didelį butą ir visos kartu gyvensime. Mergaičių svajonė“, – nusijuokia S.Griaznova, praėjus daugiau kaip penkiolikai metų.
Ne, didžiojo prizo ji tuomet nelaimėjo, bet dideliam butui užsidirbo pati.
Ryškią Lietuvos lenkaitę mados pasaulis pastebėjo, 1996-aisiais ji pateko ant amerikietiškojo „Cosmopolitan“ viršelio ir pradėjo sėkmingą modelio karjerą.
S.Griaznova per mados savaites Paryžiuje, Milane, Niujorke rodydavo garsiausių dizainerių kolekcijas – „Christian Dior“ iki Gianfranco Ferrč.
Dabar Niujorke vėl ruduo, vėl prabėgo mados savaitė. Miestas buvo pilnas ilgakojų manekenių, dizaineriai rengė vakarėlius, o Penktojoje aveniu parduotuvės dirbo ilgiau nei visada.
Bet S.Griaznova nėjo net pasižiūrėti naujausių kolekcijų. Ji leido laiką su vaikais namuose, kuriuose ant lentynų, stalų ir sienų – ne jos modelio karjeros, o Alessandros, Saltvatore ir Nicholo nuotraukos.
„Man visada labiausiai norėjosi namų, vaikų ir vyro, – pabrėžia S.Griaznova. – Turiu daug draugų, kurie siekė tik šlovės, vaidinti tam tikruose filmuose, su tam tikrais režisieriais. Mano tikslas buvo šeima.
O pramogų versle turi rinktis viena arba kita, kitaip kas nors suduš. Aš kažkada turėjau pasiūlymų važiuoti į Holivudą, bet man buvo geriau ramiai fotografuotis katalogams, užsidirbti pinigų ir džiaugtis tokiu gyvenimu, kokį turiu“.
Manekenė mėgsta apsipirkti Niujorko „Bergdorf Goodman“ parduotuvėje, vakarieniauti „Cipriani“ restoranuose, vaikštinėti po Centrinį parką.
S.Griaznova turi nusipirkusi butą Brukline, iš kur matyti įspūdingas Manhatano vaizdas, tačiau jį jau seniai nuomoja. Prieš ketverius metus, prieš pat vestuves, ji persikėlė į mylimojo namus Midtaune.
Kitoje gatvės pusėje – prabangūs „Ferrari“ ir „MercedesBenz“ automobilių salonai. Namo pirmajame aukšte įsikūrusios dizainerių Walterio Steigerio ir Stefano Ricci parduotuvės.
„Butas atrodė viengungiškai, tačiau įrengtas skoningai“, – aiškino Niujorke žinomo pulmonologo (kvėpavimo organų ligų specialisto) žmona.
Visi mediniai stalai pirmame aukšte – garsaus dizainerio George'o Nakashimos kūriniai.
Sienas puošia didžiuliai Italijos fotografo Marco Glaviano darbai.
Po vestuvių gyvenamajame kambaryje atsirado poparto stiliumi tapytas S.Griaznovos portretas. Dailininkas Olanas Montgomery kadaise sustabdė gražuolę Brodvėjuje ir paprašė ją nufotografuoti, o vėliau dovanojo ryškiomis spalvomis nutapytą portretą.
„Jis anksčiau daug ką stabdydavo gatvėje, o dabar dirba savo studijoje, tapo žinomas, piešia įvairias garsenybes.
Bet aš kaip tik ketinu jį susirasti, paprašyti, kad nupieštų Alessandrą“, – pasakoja S.Griaznova.
***
Visos jos mintys kol kas – apie vaikus. Vėl imtis modelio darbo nesinori, nors figūra tai daryti jau leistų.
„Dar niekur nebuvau, niekas manęs nematė, – šypteli manekenė. – Bet kada nors Niujorke gal sutikčiau fotografuotis, tik niekur važiuoti nebenorėčiau“.
Ji net nenori pagalvoti apie tolimas keliones su didžiule šeima: „Nežinau, kaip reikėtų skristi su tiek vaikų“.
Bet S.Griaznova ir A.Acquista susiruošė į pirmą išvyką su pagausėjusia šeima iki paplūdimio Long Ailande, visai greta Niujorko.
Jie įsigijo naują didžiulį visureigį „Cadillac Escalade“, kuriame – septynios vietos. Tačiau jame vis tiek neužteko vietos visai mantai, vaikams ir auklei, todėl teko keliauti dviem automobiliais.
„Prieš važiuojant Alessandra paskirstė visiems pareigas. Sako: „Tėtis gamins makaronus, močiutė keps picą, o mama ir aš ilsėsimės“, – juokiasi S.Griaznova.
Tapusi mama visu etatu ji daug šypsosi. Sako, kad visą laiką šypsojosi ir vos gimus dvyniams – tiek iš laimės, tiek dėl to, kad palengvėjo, nes nebereikės gimdyti: „Ačiū Dievui, vaikai sveiki ir puikūs. Dievas davė dovaną, ačiū. Bet daugiau nereikia“.
Jos planuose – būsto didinimas, nes šeima nebetelpa į dviejų miegamųjų butą, todėl ketina pirkti esantį šalia, iškirsti sieną ir juos sujungti.
Ji planuoja ir dvynių krikštynas.
Bet pradžioje – pirmoji fotosesija.
Tiesa, nebe mados katalogui. Pirmame plane – nebe modelis S.Griaznova.
Svarbiausia – mama su vaikais, kurių nuotraukoms vietos po remonto dar padaugės.