***
Prieš dešimtmetį įvykusi avarija apvertė aukštyn kojomis E.Stasiukynienės gyvenimą.
1999-ųjų rudenį į vienoje miesto sankryžoje stabtelėjusį moters automobilį įsirėžė priešpriešiais atlėkusi mašina.
Smūgis į vairuotojos dureles buvo toks stiprus, kad E.Stasiukynienės automobilis nulėkė kelis metrus.
Šoko ištikta marijampolietė ligoninėje sužinojo, kad nuo smarkaus smūgio pasislinko ir nervą užspaudė stuburo slankstelis.
Suluošinta moteris daugiau kaip dvejus metus važinėjo gydytis į Kauno, Marijampolės ligonines, bet savijauta negerėjo.
„Viskas, niekada normaliai nebevaikščiosi“, – negailestingą marijampoliečių medikų verdiktą iki šiol prisimena E.Stasiukynienė.
Nors ji jautėsi blogai, tą akimirką nepatikėjo medikų prognozėmis.
Marijampolietė beveik visiškai nebevaldė dešiniosios kojos. Skausmai buvo tokie stiprūs, kad moteris negalėjo nė žingsnio žengti be nuskausminamųjų.
Taip ji vargo ilgiau nei dvejus metus, kol šeimos gydytoja pasiūlė nueiti į sporto klubą „Tauras“ ir susirasti trenerį Rinaldą Česnaitį.
Medikė buvo girdėjusi, kad šio specialisto taikoma metodika padeda žmonėms, vargstantiems dėl stuburo problemų.
Dviejų mažamečių vaikų motina tada kaip skęstantysis šiaudo griebėsi patarimo. Sportas jai buvo paskutinė viltis.
***
Treniruotis pagal specialią programą iš pradžių Elena įstengė tik išgėrusi nuskausminamųjų vaistų. Tiesa, ilgainiui jų reikėjo kur kas mažiau, o kai praėjo beveik dveji metai, ji jau visiškai nebegėrė medikamentų.
„Nebuvo taip, kad vieną dieną atsikėliau iš lovos ir supratau esanti sveika. Sveikata gerėjo po truputį, kol galiausiai atėjo diena, kai nebereikėjo prabudus ieškoti stiklinės su vandeniu ir tabletės“, – prisimena moteris.
Nors E.Stasiukynienės ir nebekamavo nugaros skausmas, moteris nenurimo. Paslapčia ją ėmė lankyti mintis, kad galėtų pabandyti dalyvauti ir varžybose.
„Kad pati noriu užlipti į sceną, supratau atvažiavusi pažiūrėti Šiauliuose vykusių kultūrizmo ir kūno rengybos (fitneso) varžybų, – atvirauja E.Stasiukynienė. – Tada apie tokią svajonę išdrįsau prisipažinti savo treneriui“.
Iš pradžių R.Česnaitis diplomatiškai stengėsi atkalbėti auklėtinę, užsiminė ir apie amžių.
E.Stasiukynienės noras išbandyti jėgas varžybose atrodė keistas ir kitiems ją pažįstantiems žmonėms – dauguma manė, kad keturiasdešimtmečio slenkstį perkopusiai moteriai jau gerokai per vėlu.
Tačiau užsispyrusi marijampolietė įrodė savo tiesą. Vos dvejus metus klube praleidusi E.Stasiukynienė sugebėjo laimėti 2004 metais Jurbarke vykusį Lietuvos kultūrizmo taurės turnyrą.
O neseniai iš Komo (Italija) mieste vykusio pasaulio moterų kultūrizmo ir kūno rengybos čempionato E.Stasiukynienė parsivežė bronzos medalį.
Nors Lietuvė buvo vyriausia šių prestižiškiausių kultūrizmo mėgėjų varžybų dalyvė, tai jai nesukliudė aplenkti 15 konkurenčių.
„Dabar mano tikslas – iki penkiasdešimtmečio laimėti pasaulio čempionės titulą“, – šypsosi sunkumų kilnojimo salėje sveikatą susigrąžinusi marijampolietė.
***
Bendrovėje „Alga“ apsaugininke dirbanti E.Stasiukynienė į sporto klubą eina šešis kartus per savaitę. Jos treneris R.Česnaitis juokiasi, kad auklėtinė eitų, ko gero, ir kasdien, bet trukdo darbas – moteris dirba kas ketvirtą parą.
Ir dukterį sporto aistra užkrėtusi marijampolietė treniruoklių salėje praleidžia po kelias valandas.
Krūvis ir treniruočių trukmė priklauso nuo to, ar atletė ruošiasi varžyboms, ar tik palaiko įgytą sportinę formą.
E.Stasiukynienė pripažįsta, kad tik prieš dešimtmetį įvykusi nelaimė jai padėjo surasti kelią į sportą: „Žinau, kad sveika būdama sportuoti nebūčiau pradėjusi“.
* * *
Nėra vieno pratimo, kuris kiekvienam padėtų
Rinaldas Česnaitis, Lietuvos kultūrizmo federacijos rinktinių treneris
„Nemažai mūsų sporto klubą lankančių žmonių turi didesnių ar mažesnių problemų dėl stuburo. Jiems patariu daugiau judėti, nes tik tai garantuoja gyvenimą be skausmo. Nėra vieno universalaus pratimo, kuris kiekvienam padėtų, kai kamuoja nugaros skausmai. Reikia mankštinti ne tik nugaros, bet ir viso kūno raumenis, sausgysles.
Aišku, į pirmą treniruotę atėjusiam žmogui, kurį vargina skausmai, negalima persitempti. Jis apie metus turi dirbti pagal specialią programą, kol galės kilnoti tokius pat svarmenis, atlikti tokius pat pratimus kaip ir sveikieji.
Tačiau svarbiausia – neužmiršti, kad gyvenimą be skausmo garantuoja tik nuolatinis judėjimas. Padarius 2-3 mėnesių pertrauką, skausmai atsinaujina, nes raumenys praranda tonusą.
Sportuoti sunkumų kilnojimo salėje gali bet kokio amžiaus žmogus. Tai įrodė ir 47 metų E.Stasiukynienė, ir šiaulietis Vladimiras Uljanovas, kuris, sulaukęs 63 metų, debiutavo kultūrizmo varžybose. Aišku, ne kiekvienas gali pasiekti tokių rezultatų kaip Elena ar Europos čempionu tapęs Vladimiras. Aš apskritai nepažįstu kitos moters, kuri turėtų tiek valios kaip Elena.
Kai ji atėjo į klubą, ne tik šlubavo dėl stuburo traumos. Elena buvo liekna kaip šakaliukas. Netgi ne itin sunkų pirkinių maišelį ji nešdavo persilenkusi.
Dabar jos nebeįmanoma pažinti – priaugo 10 kilogramų raumenų.
Ar galite įsivaizduoti, kad Elena spaudimo kojomis pratimą atlieka su 495 kg svoriu? Tai mūsų „Tauro“ klube įstengia padaryti tik du vyrai.“