Prabangus automobilis, jaunų moterų dėmesio siekimas, treniruotės iki
devinto prakaito sporto klube, džiaugsmas be priežasties, depresija be
reikalo... Taip pasireiškia brandaus amžiaus vyrų ir, deja, moterų
krizės. Kuo visa tai baigiasi? Vienos poros ją išgyvena oriai, kitos
išsivaikšto kas kur: vyras - pas jaunesnę draugę, moterys - pažinti
savęs lekia į pasaulio kraštą. Laimei, mūsų pašnekovės, sulaukusios
brandaus amžiaus, jaučiasi laimingos ir dvasiškai laisvos. Galbūt atėjo
laikas amžiaus krizę pavadinti kitaip - aukso amžiumi?
* * *
Kristina Kaikarienė, vedybų planuotoja: „Darau tai, kas man šauna į galvą.“
„Klausimas apie brandaus amžiaus krizę aiškiai skirtas ne man“, -
juokiasi garsi vedybų planuotoja Kristina Kaikarienė, paprašyta
prisiminti, kaip jautėsi švęsdama savo 40-metį. - Iki šiol jaučiuosi
jauna, gaivi, man įdomu gyventi. Einu šokti, lankausi koncertuose,
teatruose, skaitau knygas. Galų gale bendrauju su jaunatviškais
žmonėmis ir dirbu mėgstamą darbą. Kuo vyresnė, tuo labiau džiaugiuosi
savo patirtimi, tolerancija, mokėjimu bendrauti. Kaupiu kitokį turtą
nei jaunystėje.“
Visos jos bendraamžės taip pat žavios, puikios, linksmos. Viena šoka,
kita dainuoja, trečia ką nors organizuoja. Galbūt toks jų gyvenimo
būdas išprovokuotas aplinkos, žiniasklaidos? „Nemanau. Nors dauguma jų
iš tiesų yra dalykiškos verslininkės, tačiau susėdusios prie kavos
puodelio jos gali pavirsti šeimos moterimis: papasakoti viena kitai
apie savo vaikus, anūkus, pasidalyti nauju mišrainės receptu“, -
sklandančius stereotipus apie depresuotas pusamžes moteris neigia
Kristina.
Jaunatviškos išvaizdos moteris savo, kaip pati juokauja, aukso amžiaus
neslepia. „Džiaugiuosi kiekvienu gyvenimo tarpsniu ir jokių krizių
nejaučiu. Kita vertus, patirties, kuri atsispindi mūsų akyse,
nepaslėpsi. Blogiau, kai penkiasdešimtmetė nutaiso nekaltas akutes,
ima klapsėti blakstienomis ir vaidinti nepatyrusią aštuoniolikmetę.
Tokių pavyzdžių matau, jų nemažai, į tokias žiūrėti labai nemalonu“, -
atvirai dėsto ji.
Bėgti nuo natūralių pokyčių, kovoti su laiku neverta. Geriau
susitaikyti. Nesijaudinti dėl raukšlelių, žylančių plaukų, o tai
priimti kaip natūralius pokyčius. „Aš žinau, kad mano pilvas nebebus
toks stangrus kaip jaunystėje, nes aš išnešiojau ir pagimdžiau dukterį.
Jokia Dievo galybė, joks plastikos chirurgas nepakeis mano veido odos.
Gal tik šiek tiek ją išlygins. Tai kam dėl to kankintis?“ - klausia
nereikalingų emocijų nesuvokianti Kristina.
O dėl vyrų krizių? „Būna, kad vyrai nuklysta, bet pasigano ir vėl
sugrįžta“, - pajuokauja panašaus akibrokšto iš savo vyro Vyganto,
žinoma, nesulaukusi Kristina. O jeigu rimtai - dėl krizės šeimoje
nebūna kaltas tik vyras. Vadinasi, moteris jam ko nors nesuteikė,
neapdovanojo dėmesiu, paniro į kitokius, ne šeimos rūpesčius.
„Išeiginių batelių mes pasiieškome, o namuose vaikštome tokiomis
nušiurusiomis šlepetėmis, kad oi“, - baisisi Kristina.
Ji neslepia - savo vyrą Vygantą emociškai lepina. Stengiasi sužinoti,
ką jis daro, kiek dirba. Beje, ligoninėje gydydamasis sunkią kojos
traumą jis apsigynė daktaro disertaciją ir atidarė nuosavą grožio
chirurgijos kliniką, kuriai žmona pasiūlė savą koncepciją - rūpintis ne
jauniklėmis, o subrendusiomis moterimis. Kodėl gi? „Mane labai
užrūstino reklama apie seną ir naują kolą: esą senoji visiems žinoma ir
nelabai įdomi, užtat naujoji - visų geidžiama. Pasakiau: „Kokia
nesąmonė! Kodėl bandoma mus visas uždaryti į plastikinį jaunų mergaičių
pasaulį? Esą atėjo aštuoniolikmetės, pasididino krūtis ir dabar viską
apvers aukštyn kojomis. Nieko panašaus! Pasaulis priklauso
subrendusioms moterims“, - linksmai, bet tvirtai pareiškia Kristina.
* * *
Rima Jonikienė, ekonomistė, pardavimų vadovė: „Pažinimas ir kelionės man suteikia labai daug teigiamos energijos.“
„Pirmieji santuokos žlugimo ženklai, didžiausia santykių problema
atsiranda tuomet, kai sutuoktiniams dingsta noras kalbėtis. Vienas nori
pasikalbėti, kitas tai vertina kaip bambėjimą, priekabių ieškojimą.
Kiekvienas užsidaro savame pasaulyje, siekia savo teisybės“, -
apgailestaudama kalba santuokos krizę išgyvenusi ir jau spėjusi ją
primiršti vilnietė Rima Jonikienė.
Kodėl sulaukus 40-ties, 50-ties santuokos ima byrėti? Moters manymu,
labai dažnai daugiau nei žmona gyvenime pasiekę ir gerai uždirbantys
pusamžiai vyrai ima pūstis. Beje, taip elgiasi ir moterys. Jeigu tik
išsikovoja aukštesnę padėtį visuomenėje, pradeda daugiau uždirbti, ima
nepaisyti savo vyro. Kitos užsimano patirti ką nors nauja,
išsilaisvinti iš priklausomybės šeimai, jaučiasi nuvargintos rutinos.
Vyras tokiais atvejais skundžiasi, kad žmona išpuiko, nevertina to, ką
turi. Kol vaikai maži, abu kenčia. Bet kai tik (dažniausiai) vyrui
stukteli 40, 50 metų, meilė žmonai kažkur dingsta, pradedama dairytis
kitos. Mat daugeliui lengviau susirasti naują meilę nei puoselėti
senąją.
„Pastebėjau, kad sulaukus brandaus amžiaus ima byrėti net tos šeimos,
kurios iš šalies atrodė tvirtos. Meilė yra darbas, ir jei vienas
atsisako jį dirbti, nieko gero nelauk. Atšalę jausmai ir
nesusikalbėjimas veda prie to, kad sutuoktiniai vienas kitam pradeda
kelti sąlygas, vienas kito nepaiso, palieka namus, išeina. Vyras
neištikimas, žmona jam keršija. Ypač vyrai elgiasi nevyriškai.
Susidūrę su sunkumais nesistengia jų įveikti, o pasuka lengviausiu keliu
- tampa neištikimi, atsisako emocinio bendravimo su žmona. Po to -
tik skyrybos“, - remdamasi savo patirtimi pasakoja R.Jonikienė.
Jos manymu, šeimos santykiams kenkia ne tik pasikeitusios vertybės, bet
ir ekonominė situacija - juk sovietiniais laikais neištikimybė nebuvo
taip toleruojama, nelabai turėjome ir kur išeiti. „Šiais laikais, jei
tik yra pinigų, galima įsigyti, nusipirkti, išsinuomoti būstą,
išvažiuoti gyventi kad ir į užsienį, apie kurį kažkada tik
pasvajodavome“, - sako R.Jonikienė, retkarčiais vis pasvarstanti, kodėl
moterys taip dažnai vyrams atiduoda savo jaunystę, aukoja karjerą, bet
sulaukusios vidutinio amžiaus, kai grožis pradeda vysti, sunkiau
randa darbą, lieka vienos.
Neįtikėtina, bet ji pati po skyrybų jaučiasi gerai, jaučiasi laisva.
Per kelerius metus apvažiavo pusę pasaulio: Brazilijoje mokėsi valdyti
jėgos aitvarus, išvažinėjo Afriką, Šri Lanką, Pietų Ameriką, Europą,
Skandinaviją. „Kodėl blaškausi? - paklausia savąjį aukso amžių
išgyvenanti moteris. - Pažinimas ir kelionės man suteikia labai daug
teigiamos energijos, man po to lengviau gyventi.“
Be abejo, sutikusi žmogų, kuris būtų panašių pomėgių, taip pat norėtų
keliauti, tobulėti, gyvenimą susietų su juo. Daugelis jos pažįstamų -
ir vyrų, ir moterų - specialiai tokio žmogaus ieško, tik nelabai tos
paieškos sekasi. „Aš manau, kad tai turi nutikti savaime“, - neabejoja
daugelį moterų bauginančią 40 metų ribą senokai įveikusi Rima.
* * *
Liuba Nazarenko, romansų atlikėja: „Įsivaizduoju, kaip smagu būti mažyte moteryte, kurią vyrui norisi
globoti.“
Romansų atlikėja Liuba Nazarenko koncertuose, renginiuose, kur jai tenka
nuolat dainuoti, įsimylėjėlius pastebi iš karto. Bet jeigu žmonės sėdi
šalia ir net nežvilgteli vienas į kitą - jie ant skyrybų slenksčio.
„Nors ką gali žinoti: gal jie - neromantikai, gal pragmatikai? Ir
tokių būna“, - švelnina situaciją žmonių santykių ekspertė.
Iš patirties žino - mylint viskas atrodo ryšku ir aštru. Be mylimo
žmogaus negali ir penkių minučių. Deja, praėjus 20-čiai santuokinio
gyvenimo metų, labai reta pora išsaugo vienas kitam trauką. Neneigia -
apie vyrų ir moterų santykius yra perskaičiusi ne vieną knygą. Ar jos
vienišei padėjo susirasti gyvenimo draugą? „Knygose parašyta, kaip turi
būti. Deja, gyvenime ne visada taip. Yra daug vyrų, kurie tokių knygų
apskritai neskaito, kitaip tariant - nemokšų. Be to, skaityti knygą -
tai ne paveiksliukus su seksualiomis pupytėmis peržiūrinėti, bet ir
pasidomėti, kaip patenkinti moterį, kaip ją padaryti laimingą“, -
įsitikinusi L.Nazarenko.
Neneigia šiuo metu išgyvenanti potrauminį nelaimingos meilės periodą:
„Angliukai dar rusena, nežinia, kiek rusens. Negaliu gi vakar mylėjusi
kitą dieną pasakyti „nebemyliu“. Argi ant jų taip sunku užpilti vandens
- juk atrodo tvirta moteris? „Esu labai net tvirta, - prieštarauja
Liuba. - Pernelyg jautri, pernelyg romantiška, daug ką idealizuoju.
Deja, nusivylimai, išgyventi skausmai man praverčia tik dainuojant
romansus. Tai vienintelis mano jautrumo pliusas ir gėris.“
Nepaisant nieko, įsitikinusi, kad vyrai dar jautresni nei moterys. Bet
kodėl tie jautruoliai palieka žmonas, vaikus ir dažnai išeina pas
jaunesnes partneres? „Jie neišmintingai galvoja, kad su jauna,
seksualia moterimi nepatirs nesėkmingų naktų. Kam lemta būti, nuo to
nepabėgsi. Natūralu, kad 50-metis nėra toks kaip trisdešimtmetis. Tai
suvokdami pusamžiai vyrai stengiasi išsigelbėti - pradeda lankytis
sporto klubuose, perka brangius automobilius. Kuo mažiau savimi
pasitiki vyras, tuo didesnis jo automobilis. Jeigu jie pasistengtų,
suprastų, kad moteriai to nereikia. Užtenka gražaus meilės jausmo. Juk
su mylimu gera vien pasėdėti šalia. Bent jau man būdavo gera ir
pasėdėti“, - atvirauja moteris.
Prisipažįsta kartais pasvajojanti tapti maža, trapia būtybe.
„Įsivaizduoju, kaip smagu būti mažyte moteryte, kurią vyrui norisi
globoti, priglausti, saugoti. Didelė moteris jam nesukelia tokių
jausmų. Prie tokių moterų šliejasi tik silpni vyrai“, - apgailestauja
prisiminusi karčią savo bendravimų su vyrais patirtį. Bet krizė, taip
pat ir jausmų, kada nors baigsis, reikės gyventi toliau. „Bandysiu
savęs neišbarstyti, sveikatą pasaugoti ir dirbti savo pagrindinį darbą
- dainuoti romansus. Man kartais atrodo, kad aš tam ir gimiau“, -
šypsosi po skaudžių išgyvenimų atsigaunanti moteris.
Kalbino Snieguolė DOVIDAVIČIENĖ