Serbijos ir Juodkalnijos pilietybę turinčius brolį ir seserį Milko ir Milką Bjelicas sieja ne tik kraujo ryšys, panašūs vardai, tas pats gimimo mėnuo - birželis, bet ir didžiulė krepšinio aistra.
Nuo pat vaikystės krepšinį pamėgę 28 metų Milka ir trejais metais jaunesnis Milko karjeros aukštumų dabar siekia Vilniuje. Viename mieste brolis ir sesuo pastarąjį sykį žaidė prieš 10 metų, kai abu atstovavo Belgrado „Crvena zvezda“ vyrų ir moterų komandoms.
Vėliau Milka žaidė Vengrijoje, Ispanijoje, Italijoje. Milko karjeros kelias iš Belgrado pasuko į Vokietiją, o po dvejų metų - ir į Lietuvą.
Antrą sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipoje žaidžiantis puolėjas Milko galėtų būti neblogas gidas šį sezoną Vilniaus „Teo“ komandoje debiutavusiai Milkai.
Bet kartu pasilinksminti ar pasižvalgyti po Vilnių brolis ir sesuo dėl intensyvaus varžybų grafiko gali labai retai. Šiemet jie abu kaunasi Eurolygos turnyruose.
„Kelissyk per savaitę susiskambiname. Kartais kartu papietaujame, stebime NBA kovas“, - pasakojo 208 cm ūgio „Lietuvos ryto“ puolėjas.
Tuo, kad brolis su seserimi dabar gyvena viename mieste, labiausiai džiaugiasi jų tėvai - motina Nevenka ir tėvas Radoslavas.
„Jie žino, kad jeigu kas nors nutiks, mes vienas kitam tikrai padėsime. Kai kelioms dienoms gripas paguldė į lovą ir maniau, kad mirsiu, Milko mane lankė. Kai sirgo jis, aš juo rūpinausi“, - kalbėjo 193 cm ūgio „Teo“ vidurio puolėja Milka.
Kartkartėmis sesuo stebi varžybas, kuriose žaidžia brolis. Milka - didžiausia Milko ir visos „Lietuvos ryto“ komandos gerbėja.
„Negalėjau atsidžiaugti visomis jų praėjusio sezono pergalėmis ir trofėjais. Sezonas buvo tikrai auksinis. Tikiuosi, šiemet jiems seksis ne prasčiau“, - vylėsi Milka.
Ne itin moterų krepšinį mėgstantis Milko savo emocijas reiškia kur kas santūriau. Ypač stebėdamas sesers žaidimą.
„Aš pats krepšininkas. Todėl negaliu elgtis kaip tikras aistruolis - rėkti, ploti. Bet Miką visuomet palaikau“, - šyptelėjo Milko, seserį vadinantis Mika.
Humoro jausmą iš tėvo paveldėję brolis ir sesuo dažnai pasijuokia iš savo vardų. „Kurio iš mudviejų vardas negražesnis?“ - vienas kito juokdamiesi klausia Milko ir Milka.
Nors šie vardai skamba panašiai, jų istorija - kitokia. Bjelicų šeimoje iš anksto buvo sutarta, kad pirmagimiui vardą išrinks tėvas, o antrajam vaikui - motina.
Dukteriai teko tėvo motinos vardas. O sūnų motina pavadino savo brolio Milko vardu.
Milka neslėpė, kad vaikystėje vaikai pasijuokdavo iš panašių jos ir brolio vardų. Kai jiedu dar mokėsi mokykloje ir gyveno Belgrade, telefonu namuose atsiliepę tėvai neretai nesuprasdavo, kuris iš vaikų yra kviečiamas prie telefono.
Milka nesidrovi, kad jos vardas - toks kaip ir populiaraus šveicariško šokolado. Jis abiem krepšininkams žadina vaikystės prisiminimus.
Kai Serbija buvo įsivėlusi į karus su kaimyninėmis valstybėmis, šokoladas visiems vaikams būdavo pati geriausia dovana, ypač baltasis šveicariškas „Milka“.
„Ir dabar šis šokoladas - mano mėgstamiausias. Vis ketinu pasisiūlyti šio šokolado gamintojams būti jų reklamos veidu“, - juokėsi krepšininkė.
Pasitikėjimo savimi nestokojanti Milka turi kuo didžiuotis. Ji - Juodkalnijos moterų krepšinio rinktinės lyderė. Sezonas elitinėje moterų krepšinio lygoje jai taip pat nebe pirmasis.
Nesvarbu, ar krepšinio rungtynės, ar gražiausios krepšininkės konkursas - Milka nori būti geriausia. „Aš kovotoja. Dėl pergalės galiu padaryti bet ką“, - neslėpė ambicingoji „Teo“ legionierė.
Prieš porą metų, kai Milka atstovavo Valensijos „Ros Casares“, protestuodama prieš komandos trenerio nenorą leisti ją į aikštę kovingoji krepšininkė pareiškė nebeskirsianti viso savo laiko vien sportui.
Užsispyrusi mergina pradėjo mokytis universitete ir įgijo sporto vadybos magistro laipsnį.
„Ispanijoje buvau pirmoji krepšininkė, kuri, aktyviai sportuodama, žaisdama Eurolygos turnyre, sugebėjo įgyti magistro diplomą. Man reikia veiklos“, - kalbėjo niekuomet nepasiduodanti Milka.
Krepšinio aistra abu vyresniuosius vaikus užkrėtė inžinieriumi dirbantis tėvas. Jaunystėje jis ir pats žaidė krepšinį.
Tačiau dvimetrinis serbas profesionaliu krepšininku netapo. Pasak Milko, tuometinėje Jugoslavijoje tėvas nebūtų galėjęs iš sporto užsidirbti pragyvenimui. Bet savo vaikus Radoslavas ragino sportuoti.
Paklausti, kuris iš jųdviejų geresnis krepšininkas, juokdamiesi brolis su seserimi pirštu rodo į save. Jie dažnai juokaudami pasiginčija, kuris iš jų geresnis aikštėje.
Tačiau tarpusavyje varžytis jie bandė tik tada, kai Milko dar nebuvo praaugęs sesers.
„Ji bijo, - juokavo „Lietuvos ryto“ legionierius. - Juokai juokais, bet iš tiesų Milka - puiki krepšininkė. Moterų krepšinyje ji yra pasiekusi daugiau, nei aš - vyrų.
Ji žaidė stipriausiose Europos komandose, jau daug metų atstovauja nacionalinei rinktinei“.
Tačiau seseriai nenorintis nusileisti sportininkas tuoj pat pridūrė: „Bet aš šiuo metu žaidžiu stipresnėje komandoje“.
Milka save laiko tikra juodkalniete. Ji ten gimė, leisdavo visas vasaras. Milko, kaip ir jaunesnioji sesuo Ana, gimė Belgrade.
Skiriasi ne tik jauniausiosios Bjelicų atžalos vardas. Baimindamasi sunkumų, su kuriais žaisdami krepšinį susidūrė Milka ir Milko, motina jai parinko ir kitą sporto šaką.
Septyniolikmetė Ana - viena perspektyviausių Serbijos tinklininkių. Ji atstovauja Serbijos jaunių rinktinei. Praėjusią savaitę vienas Serbijos laikraštis ją išrinko geriausia šio sezono pirmojo etapo tinklininke.
Kai vasarą visi trys vaikai susirenka tėvų namuose Belgrade, seserys ir brolis varžosi, kuris per sezoną pelnė daugiau apdovanojimų.
Beje, Ana, kaip ir brolis „Lietuvos ryto“ ekipoje, vilki marškinėlius su 11-uoju numeriu. Tokiu pat numeriu pažymėtus marškinėlius Juodkalnijos rinktinėje vilki ir Milka.
Kadangi Vilniaus „Teo“ komandoje šis numeris jau buvo užimtas, juodkalnietė pasirinko 12-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius.
Milko ir Milka vieningai tvirtina, kad jaunėlė Ana bus geriausia sportininkė iš visų trijų.
„Ji turi labai gerą mano ir Milko savybių mišinį. Anos rezultatai mus maloniai stebina. Aš ja labai didžiuojuosi, nors tinklinio ir nemėgstu“, - šyptelėjo Milka.
Jaunėlę seserį nuo mažumės prižiūrėjęs „Lietuvos ryto“ legionierius mano, kad daug švelnesnei Anai krepšinis būtų per daug šiurkšti sporto šaka.
Milko nepatinka, kai krepšininkės savo elgesiu, apranga kopijuoja vyrų krepšinį.
Tačiau Milkos apkaltinti nemoteriškumu tikrai negalima. Milka dievina aukštakulnius, sukneles, papuošalus, grožio procedūras.
„Aš esu už tai, kad krepšininkės per varžybas vilkėtų kūno linijas išryškinančią aprangą, būtų pasidažiusios, gražios. Krepšinis - tai šou“, - nuomonę dėstė „Teo“ legionierė.
Sesuo ir brolis nemato nieko keisto, kad vienos šeimos nariai atstovauja skirtingų valstybių rinktinėms. Juodu - 2006 metais nuo Serbijos atsiskyrusios kalnų valstybės Juodkalnijos rinktinėms, Ana - Serbijai.
Jų tėvas - serbas. Motina - juodkalnietė. Juodkalnijoje iki šiol gyvena nemažai Bjelicų giminaičių.
Bjelicos atidžiai stebi vienas kito karjerą, dalijasi pastabomis ir patarimais, o kito sėkme džiaugiasi lyg savąja. Krepšininkų nuomone, šeima - svarbiausias dalykas gyvenime.
Tačiau meilės paslaptimis brolis su seserimi nesidalija.
„Apie meilės reikalus pasikalbu su geriausiais draugais. O Milka - vyresnioji mano sesuo.
Su ja geriau pakalbėti apie krepšinį“, - šyptelėjo jau kelis mėnesius lietuvaitę draugę turintis „Lietuvos ryto“ legionierius.
Kurti savo šeimos Milko artimiausiu metu neketina. Esą pavyzdį turėtų parodyti vyriausioji sesuo.
Bet Milka nei brolio, nei tėvų raginimams pradėti mąstyti apie šeimos kūrimą nepasiduoda.
Tvirto charakterio krepšininkė aukščiausius reikalavimus kelia ne tik sau, bet ir šalia esantiesiems.
„Ne dėl aukšto ūgio man sunku susirasti vaikiną. Noriu tokio, kuris būtų stipresnis, protingesnis, daugiau pasiekęs nei aš. O tokį sutikti nelengva“, - atsiduso ambicingoji Milka.