Košės - skanu ir sveika

Dietologai priduria: kruopų košės - vienas naudingiausių produktų. Jas reikėtų valgyti kasdien, geriausia - ryte, nes jose esančios naudingosios medžiagos - augaliniai baltymai, angliavandeniai, riebalai, vitaminai, mineralinės medžiagos - yra tikras energijos užtaisas.

Lietuviško kulinarijos paveldo žinovė B.Imbrasienė primena, kad dzūkams nuo senų senovės košės asocijuojasi su grikių koše, tikri aukštaičiai gyvenimo neįsivaizduoja be ruginės, kvietinės, miežinės ar avižinės košės. Žemaičiai labiausia mėgsta pusines košes (bulvių košę, sumaišytą su kruopomis ir miltais, vadinamą šilkine).

Jie - šitų košių kūrėjai ir puoselėtojai, nors jos papiltę ir Suvalkijoje, ir Vidurio Lietuvoje. Tik Aukštaitijoje šilkinės košės neprigijo. Užuot virę šilkinę košę, aukštaičiai, pasak B.Imbrasienės, net rytais kepa blynus.

Ar su košėmis ryte sukauptos kalorijos nepavirsta nereikalingais kilogramais?

„Papildomais kilogramais virsta ne ryte, o vakare suvalgytas maistas. Prisivalgome vakarais ir kamuojamės visą naktį. Užtat norėdami visą dieną jaustis gerai, sočiai turime valgyti ryte. Ypač gerai valgyti kruopų košes, kurios greitai paruošiamos, yra sveikos, gardžios, jas mėgsta visi - pradedant vaikais ir baigiant seneliais“, - neabejoja B.Imbrasienė.

Kruopų - ryžių, avižų, grikių, rugių, miežių, sorų - pasirinkimas parduotuvėse - didžiulis. Vis dėlto naudingiausios iš jų, pasak B.Imbrasienės, vietinių grūdų kruopos, tikrai ne atvežtinės kukurūzų, ryžių ar sojų. Nežinia kur, kokioje žemėje jos augo, nežinia kaip buvo apdorotos.

O Lietuvoje nuo seno užauginama daug ir gerų grūdų, tinkamų skaniausioms košėms, kokias nuo senovės valgėme ir netgi buvome sveikesni.

Parduotuvėse apstu ne tik kruopų, bet ir jų dribsnių. Kuo jie skiriasi nuo kruopų?

„Tai, - primena B.Imbrasienė, - tos pačios kruopos, tik kitaip paruoštos: nesumaltos, o suspaustos, supresuotos, bet tikrai nesugadintos - juose, kaip ir grūduose išsaugoti tie patys vitaminai, mineralinės medžiagos, be to, jie turi vieną pranašumą - grūdų dribsnių košė išverda greičiau nei kruopų, ji švelnesnio skonio, todėl labai tinka sergantiems žarnyno ar skrandžio ligomis.“

Kad jomis nesusirgtume, B.Imbrasienė siūlo valgyti kuo kietesnį maistą, o kruopas rinktis kuo rupesnes. Dabar elgiamės atvirkščiai: valgome minkštą, perdirbtą maistą, kurį telieka nuryti. „Kramtyti nereikia tingėti. Pavalgius organizmas turi turėti ką virškinti. Kitaip vos pavalgę pasijusime alkani ir norėsime dar kažko užkąsti“, - dažniausias mitybos klaidas primena jos žinovė.

Kad košė greičiau išvirtų, prieš verdant stambias kruopas (pavyzdžiui, perlines) kelias valandas reikia pamirkyti vandenyje. Smulkiai maltų kruopų galima ir nemirkyti. Nepamiršti, kad gardžių košių galima išsivirti ne tik iš grūdų, bet ir iš žirnių, pupų.

Tokia košė bus labai „rimta ir stipri“. Galima išsivirti ir „lengvų“ košių. Lengviausia jų - manų košė, deja, turinti mažiausiai maisto medžiagų. Vaikams manų košė - labai gerai, bet suaugusiems verčiau rinktis avižų, grikių košes.

Kiekviena šeimininkė košei virti turi turėti atskirą puodą, krosnį ir savą košės receptą. Košės skonis priklauso ne tik nuo kruopų rūšies, vandens ar pieno skonio, bet ir nuo šeimininkės sumanumo, įgudimo. Čia patarėjų negali būti. Svarbu paisyti tik vieno dalyko - košei pradėjus virti jos nemaišyti, nekilnoti puodo dangčio, užvis geriausia šutinti krosnyje arba orkaitėje.

Svarbiausia verdant košę - jos nemokšiškai nesugadinti. „Jeigu į košę įdėsi prastų riebalų, margarino, prasto aliejaus, ją sugadinsi. Bet jei tik gerus produktus, pagardus - košė bus gardi.

Anksčiau šeimininkės košes šutindavo tik krosnyje ir jų nemaišydavo. Ištraukusios iš pečiaus darydavo košėje duobutę, į kurią pildavo uždarą - grietinę, spirgus ar sviestą. Košės su užpilu taip pat nemaišydavo - ir košę, ir užpilą ragaudavo atskirai, jausdami kiekvieno jų skonį. Dabar ant ugnies virdami košes jas maišome, todėl subtiliausių skonių niuansų nebejaučiame“, - gailisi kulinarinio paveldo saugotoja.

B.Imbrasienė primena, kad košes galima paversti tikrais skanėstais - pagardinti įvairiausiais priedais, kiekvienam šeimos nariui vis kitokiais: vienam košę paduoti su spirgučiais, kitam - su sviestu, trečiam - su pomidorais, pakepintais svogūnais, uogiene ar vaisiais. Tiesa, pusryčiams saldžių košių valgyti nerekomenduojama, nes saldumas ramina, tai labiau tinka vakarui. Prieš dieną organizmui reikia energijos užtaiso, todėl košes verta pagardinti riešutais, saulėgrąžų sėklomis.

Vienaip, pasak B.Imbrasienės, tų pačių grūdų košes tinka pagardinti vasarą, kitaip - žiemą. Pavasarį ir vasarą, kai karvės ganosi pievose, kruopų košes tinka šutinti jų piene, grietinėlėje, rudenį, kai dienos darganotos ir reikia daugiau šilumos, košę galima uždaryti riebesniu uždaru - spirgučiais, sviestu. Įsigeidus ko nors įmatresnio, pavyzdžiui, ruginių, miežinių kruopų košės galima paskanauti su silke. „Šmukšt silkę į puodą su koše, ji paleidžia ten savo riebalus, ir jokių kitų riebalų - jokio sviesto ar aliejaus - nereikia“, - energijos teikiančios košės receptų atskleidžia B.Imbrasienė.

Košių koše ji vadina grikių košę. Pusryčiams ši košė tinka išvirta piene, vakarienei - pagardinta sviestu, svogūnais ar spirgučiais. Birutė ją šutina šitaip: į puodą įpila šiek tiek vandens, pieno, suberia svieste pakepintus grikius ir šauna į orkaitę.

„Tokią košę galite išvirti per keletą minučių. Vos atsikėlę užkaiskite puodą su vandeniu, berkite pakepintas kruopas (daugelio kruopų mirkyti nebūtina) ir statykite ant ugnies arba šaukite į orkaitę. Per keletą minučių, kol nusiprausite, košė išvirs ar pašus. Nors ir labai rytais skubame, atsisakykime pabodusių sumuštinių ir palepinkime savo organizmą, pabudinkime jį ne šaltu, o šviežiu, šiltu, maloniu maistu“, - ragina B.Imbrasienė.

* * *

250 g kvietinių kruopų, 100 g sviesto, aliejaus.

Užvirinkite 250 ml vandens, įberkite truputį druskos, 1 šaukštelį aliejaus. Nukelkite puodą nuo viryklės, įberkite 250 g kruopų, labai švelniai išmaišykite mentele. Uždenkite ir palikite pastovėti 3 min.- kol vanduo susigers. Įdėkite 2-3 gabaliukus sviesto. Puodą vėl uždėkite ant viryklės ir ant silpnos ugnies virkite 3-4 minutes maišydama, kad kruopos nesuliptų. Ši košė - ne tik ryto valgis, bet ir nepakeičiamas garnyras prie jūros gėrybių - žuvies, krevečių, krabų, kalmarų.

* * *

l/2 kg grybų, 1 stiklinė grikių kruopų, 100 g sviesto, 100 g grietinės, 1 svogūnas, druskos.

Pasūdytame vandenyje išverdame grikių kruopas, įdedame šiek tiek sviesto, pasūdome pagal skonį ir gaminame padažą. Padažui svogūnus pakepiname kartu su grybais, įdedame miltų, įpilame grietinėlės, pakaitiname, kol sutirštės, pagal skonį dedame pipirų, druskos ir suverčiame į indą su grikių košę. Patiekiama užpylus tirpintu sviestu.

* * *

1 kg bulvių, 200 g perlinių kruopų, 2 stiklinės pieno, druskos. Padažui - grietinės, lašinukų, svogūno.

Bulves nuskutame ir sutarkuojame, pasūdome. Piene išverdame vandenyje išmirkytas perlines kruopas, sukrečiame į jas bulvių tarkius ir kaitindami ant ugnies energingai maišome tol, kol gerai iššus - 5-10 min. Košę pasūdome pagal skonį ir dar kartą gerai išmaišome. Patiekame su spirgučių arba spirgučių ir grietinės padažu.