Avantiūra: metai be namų (nuotraukos)

Poros kišenėse – bilietai į Indiją, tačiau tik į vieną pusę. Redos ir Augusto planas tikrai drąsus. Metus jie keliaus po tuos pasaulio kampelius, kuriuos visada svajojo pamatyti.

Pirmoji keliautojų stotelė bus Indijos sostinė Delis. Porą mėnesių jie keliaus po šią šalį, vėliau suks į Pietryčių Aziją. Reda ir Augustas ruošiasi užsukti į Tailandą, Indoneziją, Malaiziją, Laosą, Kambodžą, tačiau ypač griežto kelionės maršruto nėra suplanavę. Jų tikslas – metus keliauti ten, kur traukia akys ir širdis.

„Mūsų neriboja laikas, nesame įpareigoti per savaitę viską apibėgti, pamatyti ir grįžti. Turime metus laiko, todėl gali būti, kad kai kur užsuksime tik trumpam, o kur patiks, pabūsime ir ilgiau“, – pasakoja Augustas.

Indiją savo kelionės atskaitos tašku pora pasirinko neatsitiktinai. Jiems įdomu pažinti kitokią kultūrą, aplankyti tik spalvotuose kelionių vadovuose matytas vietas.

„Manęs žmonės dažnai klausia: kodėl Indija? Nes ten šilta ir pigu, – nusijuokia Reda. – Iš tiesų, jeigu būtų šalta, nebūtų taip smagu, o jei brangu – ne pagal mūsų kišenę. Be to, Indijoje, Pietryčių Azijos šalyse – savita kultūra, kitokie žmonės. Norisi visa tai pamatyti.“

Svajonę apie metų kelionę po svetimas šalis Reda ir Augustas puoselėjo jau seniai, tačiau iki šiol vis atsirasdavo priežasčių, kodėl ją atidėdavo. Iš pradžių keliauti trukdė mokslai, paskui – darbai.

„Šita svajone užsikrėčiau nuo savo sesers, kuri irgi prieš keletą metų planavo tokią kelionę. Taip pat turiu pažįstamų, kurie taip keliavo. Domėjausi, kaip jiems sekasi, skaičiau jų dienoraščius internete. Pasikalbėjau apie tai su Reda, mūsų norai sutapo, taip kilo idėja keliauti“, – prisimena Augustas.

Ilgus metus brandinta svajonė taip ir būtų likusi tik svajonė, jei ne vienas ryžtingas žingsnis. Praėjusių metų spalio pabaigoje grįžę iš kelionės po Ameriką, jie ėmė ir spontaniškai nusipirko bilietą į Delį, tačiau tik į vieną pusę.

„Viskas įvyko labai paprastai. Augustas sako: perkame bilietus? Sakau: perkame! Ir nusipirkome. O kai juos jau turėjome, pradėjome viską planuoti“, – pasakoja Reda.

Iki kelionės buvo likę vos trys mėnesiai. Poros laukė nelengvos užduotys: pranešti apie savo apsisprendimą tėvams, darbdaviams, susitvarkyti begalę įvairiausių su buitimi susijusių reikalų.

„Darbdaviai iš pradžių labai nustebo, tačiau jie irgi žmonės, todėl viską kuo puikiausiai supranta. Kai praėjo šokas – palaikė ir skatino įgyvendinti savo svajonę“, – šypsosi Reda.

Draugams labiausiai rūpėjo du klausimai: „Kaip darbas?“ ir „Kiek kainuos?“

„Daugelio reakcija iš pradžių buvo vienoda – nuostaba. Paskui jie dažniausiai pradėdavo teisintis, kodėl negali taip pasielgti – viską mesti ir iškeliauti. Kartais pasijusdavome kaip nuodėmklausiai. Žinoma, ne visi norėtų sekti mūsų pėdomis, nes jie laimingi ir čia. Daugelis mūsų bendraamžių jau yra sukūrę šeimas, augina vaikučius. O mes jaučiame, kad mums dar ne laikas“, – sako Reda.

Labiausiai pora bijojo tėvų reakcijos. Pokalbį su jais Reda ir Augustas pradėjo labai atsargiai.

„Labai jaudinomės, bijojome jiems pranešti, kad viską metame ir metams išvažiuojame. Tačiau tiek mano, tiek Redos tėvai reagavo labai ramiai. Tiesa, iš pradžių manė, kad juokaujame“, – prisimena Augustas.

Trejus metus draugaujanti pora ne tik svajojo apie kelionę, bet ir taupė jai pinigus. Per dvejus metus jie sukaupė sumą, kurios, keliautojų apskaičiavimu, turėtų užtekti metams.

„Indija – viena pigiausių šalių, po ją galima keliauti neišleidžiant didelių sumų. Pietryčių Azijoje šiek tiek brangiau, tačiau, palyginti su Lietuva, vis tiek pigu. Nenakvosime brangiuose viešbučiuose, nevalgysime restoranuose, todėl, mūsų apskaičiavimais, pinigų turėtų užtekti“, – skaičiuoja Augustas.

Indijoje per mėnesį jie planuoja išleisti apie 1200 litų, Pietryčių Azijos šalyse – 2200 litų. Iš viso pora turi sukaupusi apie 30 tūkst. litų biudžetą ir stengsis jo neviršyti.

„Pasiklausinėjome pažįstamų, kurie taip keliavo, kiek pinigų vežėsi, kur juos laikė. Vešimės po 2 korteles, kad, įvykus nenumatytiems atvejams, neliktume be pinigų, galėtume jų išsigryninti. Ėmėmės įvairių atsargumo priemonių, pavyzdžiui, pasidarėme pasų kopijas ir pan.“, – pasakoja Reda.

Mesti darbus, o sutaupytus pinigus išleisti kelionei – drąsus žingsnis, ypač sunkmečiu, tačiau pora įsitikinusi, kad kelionė tokiu metu yra geras būdas pabėgti nuo kasdienybės ir skirti laiką svajonei įgyvendinti.

„Tikrai nėra taip, kad atėjo sunkmetis ir lekiame iš Lietuvos. Aišku, mąstome logiškai: jei visą laiką norėjome tokios kelionės, gal geriau iškeliauti dabar, kai sunkmetis, nei tada, kai viskas kyla, viskas sekasi, nes tada prarandi daugiau galimybių kilti karjeros laiptais ar pan. Tačiau mūsų apsisprendimą lėmė tikrai ne tai. Tiesiog suvokėme: kada, jei ne dabar?“ – sako Reda.

Visa keliautojų manta – dviejose kuprinėse. Į jas pora susidėjo tik būtiniausius daiktus, taip pat nedidelį nešiojamąjį kompiuterį ir fotoaparatą.

„Per Kalėdas gavome labai įdomių dovanų. Visos jos susijusios su mūsų kelione: kojinių, saugančių kojas nuo tinimo, pagalvėlių, kišeninių peiliukų su šakutėmis ir šaukšteliais. Kraudami kuprines labai gerai apgalvojome, ką verta imti ir ko ne, nes daug ką galima įsigyti vietoje, kam tampytis svorį ant pečių“, – sako Reda.

Jų kuprinėse – ir įvairios lauktuvės iš Lietuvos. Keliautojai jau ne kartą patyrė, kaip jos praverčia bendraujant su vietiniais ar naujais pažįstamais.

„Įsidėjome suvenyrų, gintaro, lietuviškų saldainių. Neabejoju, kad keliaudami sutiksime daug vaikų, kurie visada labai džiaugiasi jų gavę“, – sako Augustas.

Ruošdamasi kelionei pora pasirūpino ne tik reikalingiausiais daiktais, bet ir savo sveikata. Jiems teko pasiskiepyti nuo daugelio ligų, kurios gali užklupti egzotiškose šalyse.

„Buvo juokinga situacija. Klausiu gydytojos, ar verta skiepytis nuo vienos iš ligų, o man atsako: nelabai. Klausiu, kas būtų, jei vis dėlto užsikrėsčiau ja. Sako: suparalyžiuotų visą kūną. Nusprendžiau, kad vis dėlto reikia pasiskiepyti. Kadangi išvykstame ne mokytis ar dirbti, o keliausime po visą šalį, daugiau galimybių patekti į ligų židinius, todėl teko atlaikyti net po 4–5 skiepus ir į kojas, ir į rankas“, – pasakoja Reda.

Artėjant išvykimo dienai pora skuba tvarkyti paskutinių reikalų, užbaigti neatliktų darbų ir neslepia užplūdusių jausmų.

„Aš tai labai laukiu“, – sako Augustas.

„O aš labai bijau“, – nusijuokia Reda.

Tačiau, nepaisant visko, keliautojai nusiteikę optimistiškai. Jie tikisi, kad didelių pavojų ir nesklandumų pavyks išvengti, o kelionės metu netrūks gerų emocijų ir nuotykių, kuriais Reda ir Augustas žada pasidalinti ir su mumis. Pirmųjų karščiausių keliautojų įspūdžių ieškok kitame numeryje!