Maestro nevaikšto po grožio salonus ir niekuomet nesilaikė dietų. Nors mėgsta sočiai pavalgyti lietuviškų patiekalų, net sulaukęs pusės amžiaus jubiliejaus yra lieknas kaip jaunystėje.
Jis mėgsta judrų gyvenimą - žaisti tenisą, važinėtis motociklu, plaukioti baidare. Gal todėl jaučiasi jaunesnis, nei rodo skaičiai pase, o sulaukęs 70-mečio tikisi jaustis ne blogiau.
„Jaučiu, kad esu tėvelis, o ne senelis“, - sakė maestro. Jo nuomone, maži vaikai ir meilė yra tikrasis jaunystės eliksyras.
Ne taip seniai Maskvos muzikos konservatorijos dekanė dirigentą palaikė vyresniosios dukters kavalieriumi: „Nors mudu panašūs išoriškai, jai pasirodė, kad esame pora. Man, be abejo, buvo labai malonu“.
Jis nepyksta ant moterų, kurios sako, kad vyrai yra kaip vaikai. G.Rinkevičius prisipažįsta, kad kai kurie jo poelgiai ar aistros - vaikiški. Kartais vyrą su mažu vaiku palygina ir jo žmona Donata bei tėvai.
Savo 50-metį ir kūrybinės veiklos 30-metį G.Rinkevičius švęs ne su šeima jaukiuose namuose Bendorėliuose, bet Vilniaus Kongresų rūmų scenoje.
Maestro rengia jubiliejinį koncertą, o jau kitą rytą skris koncertuoti į Kazanę. Po to vyks į kitą Rusijos miestą Novosibirską, kuriame dirba miesto akademinio simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu.
Tad apie poilsį, šampaną ar kitas linksmybes G.Rinkevičius neturės kada net pasvajoti.
„Aš daug keliauju. Ta tema net galiu papasakoti gyvenimišką anekdotą. Neseniai su šeima vykome į Švediją. Duktė klausia manęs, kur važiuojame. Sakau - į oro uostą. „A... čia tu dirbi“, - nenustebo penkiametė Ievutė, nuolat girdinti, kad aš važiuoju į oro uostą“, - juokėsi dirigentas.
Prie gimtadienio stalo namuose Gintaras sės tik kovo pirmosiomis dienomis, kai grįš iš gastrolių Rusijoje. Bet tuomet švęs jau nebe savo jubiliejų, o dukters Ievos šešerių metų sukaktį.
Jam vaikų gimtadieniai - svarbesni. Tada dirigentas su 15 metų jaunesne žmona Donata puošia namus, perka dovanas, didelį tortą, rengia staigmenas, šventinius pietus, į kuriuos susirenka seneliai, krikšto tėvai, giminės.
Bėgant metams savo gimimo dienai G.Rinkevičius skiria vis mažiau dėmesio. Tiktai vaikystėje ta diena buvo svarbi. Kaip ir dovanos.
Iki šiol Gintaras mena tėčio iš Estijos parvežtą lėlę Cypciką. Ji kurį laiką buvo tapusi pačiu mėgstamiausiu būsimojo dirigento žaislu.
Dar daugiau džiaugsmo suteikė 5-ojo gimtadienio proga iš dėdės gautas elektros baterijomis ir laidu valdomas raudonas automobilis - čekiškas „Tatra“.
„Tai buvo pirmoji mano mašina, važiavusi vos paspaudus mygtuką“, - juokėsi G.Rinkevičius.
Dabar per gimimo dieną jį vis dažniau užplūsta mintys apie praėjusius metus. „Prisimenu juos su ilgesiu ir lengvu liūdesiu“, - prisipažino G.Rinkevičius.
Dirigentas tik džiaugėsi, kad jo profesijai joks amžius - ne riba: „Mano profesija gera - kol veikia protas, atmintis, kol gali girdėti, tol gali diriguoti. Net ir būdamas 90-metis galėsiu diriguoti“.
Pripažinimas ir šlovė jam - likimo dovanos.
Bet pačios didžiausios gyvenimo dovanos - žmona Donata ir vaikai.
Apie tokį gausų atžalų būrį net nesvajojęs maestro, dabar nebeįsivaizduoja gyvenimo be amžino erzelio, kurį namuose sukelia trylikametė Danielė, septynmetė Laura Marija, netrukus šeštąjį gimtadienį švęsianti Ieva ir keturmetis Marius.
Dvi dukterys iš pirmosios santuokos 25-erių Rūta ir 24-erių Saulė jau gyvena savarankišką gyvenimą. Bet tėvo dėmesio jos trokšta ne mažiau nei mažieji vaikai. Pastarieji tėčio dažnai klausia, kaip tokios didelės Rūta ir Saulė gali būti jų sesės.
Vyriausioji G.Rinkevičiaus dukra pianistė Rūta studijuoja Maskvos konservatorijos aspirantūroje. Rusijos sostinėje studijuoja ir smuikininkė Saulė. Ji jau groja tėvo vadovaujamame orkestre.
Turėti daug vaikų G.Rinkevičiui - didelė laimė. Nors kartais į darbą reikia traukti po bemiegės nakties, visa tai menkniekis, palyginti su tuo, kas laukia ateityje.
Dirigentas su baime galvoja apie tą laiką, kai vaikai paaugs ir visiems reikės suteikti galimybę gauti gerą išsilavinimą.
„Išmokslinti du vaikus, tai ne keturis. Norint, kad vaikas taptų geru muzikantu, laimėtų tarptautinius konkursus kaip Rūta ir Saulė, vienas iš tėvų turi visiškai atsiduoti ir juo užsiimti.
Aišku, yra visokių profesijų, bet kai augo Rūta ir Saulė, neįsivaizdavau, kad jos galėtų užsiimti kuo kitu, o ne muzika.
Dabar viliuosi, kad kiti mano vaikai pasirinks nebūtinai muziko kelią“, - G.Rinkevičius apgailestavo, kad per gausybę darbų pats negali daugiau laiko skirti vaikų auklėjimui.
Tik retkarčiais jis patikrina Danielės ir Lauros namų darbus. O savaitgaliais per pusryčius visus palepina blynais.