Dešimt metų. Tiek laiko R.Balčiūnaitė blaškosi po pasaulį ir ieško savo pašaukimo. Rekvitai - trisdešimt metų ir iki šiol ji į gyvenimą žvelgia su gera doze fatalizmo. Tarsi ne ji pati, o likimas jai nesipriešinant dovanoja atsitiktinumų grandinę ir veda į priekį.
Internetu užsimezgusi romantiška pažintis su vienu garsiausių pasaulyje vaizdo efektų kūrėjų britu Ch.Darby pakeitė Rekvitos gyvenimą: ji pažino ne tik saldžią meilę, bet ir išsiskyrimo skausmą.
Pieš metus nutrūko vestuvėmis turėjęs pasibaigti lietuvės ir brito meilės romanas. Bet moteris kol kas liko Indijos didmiestyje Mumbajuje ir sukasi tarp Bolivudo žvaigždžių.
Langą į Azijos kino Meka vadinamą Bolivudo pasaulį Rekvitai atvėrė buvęs sužadėtinis.
Iš Utenos kilusi Rekvita Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo geografiją ir svajojo pažinti tolimus kraštus.
Per studijų atostogas ji dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose, o gavusi mokslo baigimo diplomą išvyko į Kiprą - užsimanė gyventi, kur šilta ir saulėta. Ten praleido dvejus metus. Dirbo padavėja, konsultante įdarbinimo agentūroje.
Tačiau niekada neįsivaizdavo, kad vieną dieną ims suktis kino industrijoje, išbandys modelio darbą, taps fotomenininke. Jei ne lemtinga internetinė pažintis, to nebūtų nutikę.
Gyvendama Kipre lietuvė laisvalaikiu naršydavo interneto pažinčių svetaines. Netrukus užmezgė internetinę draugystę su dešimt metų vyresniu britu Ch.Darby.
Elektroniniuose laiškuose simpatiškas vyras rašė, jog neseniai išsiskyrė su žmona ir iš JAV grįžo gyventi į Didžiąją Britaniją.
Apie naująjį draugą R.Balčiūnaitė pasiskaitė internete ir suprato, kad tai - su garsiais kino režisieriais dirbantis vaizdo efektų meistras, gebantis lakias fantazijas paversti realybe.
Pajutęs Rekvitos susidomėjimą, britas ir pats mielai pasakojo apie save. Lietuvė sužinojo, kad vaizdo efektų kūrėjo dėka žiūrovai ekrane regi uraganus, griūvančius miestus, skęstančius laivus, pavojingus tarpeklius.
Ir, jei žiūrint filmą atrodo, kad aktorius sėdi laive, o aplink jį ošia jūra, gali būti, jog iš tikrųjų jis sėdi kavinėje prie lango.
Ch.Darby dešimt metų praleido Holivude, dirbo įvairiose kino kompanijose. Jo kūrybinėje biografijoje - daugiau nei 40 vaidybinių filmų, tarp kurių gerai žinomi „Titanikas“, „Matrica“, „Penktasis elementas“, „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“, „Frida“.
Britas dirbo su Stevenu Spielbergu, Jamesu Cameronu, Michaelu Bay, Lucu Bessonu, Alexu Proy.
Rekvita niekada nesvarstė, kodėl žavus ir pripažinimo sulaukęs vyras, galintis pavergti bet kurią Holivudo žvaigždę, mylimosios sugalvojo ieškoti interneto pažinčių svetainėse.
Tai nutiko prieš šešerius metus. Mėnesį susirašinėję, lietuvė ir britas susitiko Londone. Užteko vieno pasimatymo, kad po pasaulį klajojantys žmonės suprastų trokštantys būti kartu.
Po romantiško susitikimo britas apsilankė Utenoje. Rekvitos tėvams jis prisipažino mylįs jų dukterį ir pasakė norįs su ja įsikurti Londone.
Grįžusi trumpam į Kiprą ir atsisveikinusi su bendradarbiais, Rekvita išskrido pas mylimąjį. Pora apsigyveno Londono centre.
Lietuvė pateko tiesiai į šio miesto elito gyvenimą, susipažino su pramogų pasaulio rykliais, o netrukus tapo savo mylimojo Ch.Darby asistente.
Londone įsimylėjėliai gyveno ir dirbo dvejus metus, kol Charlesas sulaukė kvietimo vykti į Italiją kurti vaizdo efektų istoriniam serialui „Roma“. Rekvita kaip meilės tremtinė iškeliavo paskui mylimąjį.
Kol buvo kuriamas milžiniško populiarumo sulaukęs serialas, Rekvita ir Charlesas meilės lizdelį susisuko kalnų apsuptame viduramžių miestelyje, keturiasdešimt kilometrų nutolusiame nuo Romos. Ten jiedu praleido dvejus metus. Italijoje Charlesas pasipiršo Rekvitai.
2006 metais Ch.Darby laimėjo „Emmy“ statulėlę už vaizdo efektus seriale „Roma“. Netrukus menininkas gavo pasiūlymą dirbti Indijoje.
Bolivude tada buvo ruošiamasi statyti kostiuminį didžiulio biudžeto filmą „Aladinas“, ir kino kompanijai reikėjo patyrusio vaizdo efektų meistro.
Charlesas ir Rekvita įsikūrė beveik 13 milijonų gyventojų turinčiame Mumbajuje. Čia sutelkta šalies kino pramonė vadinama Bolivudu.
Filmas „Aladinas“ buvo kuriamas beveik trejus metus. Jame vaidino garsiausios Bolivudo kino žvaigždės, tarp jų ir gyvoji kino legenda - Amitabhas Bachchanas.
Jo sūnus, taip pat aktorius, Abhishekas Bachchanas prieš kelerius metus vedė buvusią „Mis pasaulis“, o dabar populiarią aktorę Aishwaryą Rai, kuri yra lankiusis ir Lietuvoje.
Specialiai filmui „Aladinas“ buvo įkurta vaizdo efektų kompanija, kuriai vadovavo Rekvitos mylimasis. Lietuvė tapo jo asistente.
„Dirbdama Bolivude įgijau milžiniškos patirties. Daug fotografavau, rinkau reikalingą medžiagą būsimiems specialiesiems efektams.
Pavyzdžiui, trimačiams vaizdams reikėjo stogų, tad vykau į Italiją ir fotografavau senų namų stogus. Sniego vaizdus rinkau Austrijoje, o šventyklas - Indijos mieste Varanasyje.
Filmas kino ekranuose pasirodė prieš keletą mėnesių. Bet didelio populiarumo nesulaukė. Tik išties įspūdingi vaizdo efektai atpirko lėkštoką siužetą“, - pasakojo R.Balčiūnaitė.
Sužadėtiniai lengvai pritapo Indijoje, tačiau baigę dirbti prie šio filmo planavo susituokti ir grįžti gyventi į Italiją.
Bet į jų meilės lizdą netikėtai trenkė žaibas - 40-metis Charlesas įsimylėjo indę. Iki filmo „Aladinas“ užbaigimo buvo likęs geras pusmetis.
Rekvita liko dirbti toje pačioje kino kompanijoje iki filmo kūrimo pabaigos. Išsinuomojo naują būstą.
Mumbajuje iki šiol gyvenantys Rekvita ir Charlesas stengiasi, kad jųdviejų keliai nesusikirstų.
„Laikas, praleistas su Charlesu, buvo turiningas. Jis buvo puikus mokytojas, padėjęs pažinti pasaulį.
Daug kas tikėjosi, kad iš liūdesio viską mesiu ir išvyksiu iš Indijos. Bet niekur nebėgau, nes nuo savęs nepabėgsi. Dirbau, keliavau. Likusi viena atradau laisvės pojūtį“, - sakė Rekvita.
Fotografija jai tapo sielos atgaiva, galimybe išsivaduoti nuo liūdnų minčių. Lietuvė nuotraukose įamžino Indijos gamtovaizdžius, šventyklas, garsius žmones.
Rodydama kompiuteryj0e Ch.Darby nuotraukas lietuvė prisipažino, kad daugybę buvusio sužadėtinio fotografijų ištrynė. Ne todėl, kad būtų skaudu prisiminti gražiausias kartu praleistas akimirkas, bet esą nėra kur dėti naujai sukurtų fotografijų.
Su fotoaparatu rankose ji išmaišė beveik visą Indiją. Šioje šalyje žmonės mielai pozuoja. Savamokslės fotografės paslaugų prašė aktoriai ir drabužių dizaineriai.
Neseniai Lietuvoje viešėjusi R.Balčiūnaitė sulaukė pasiūlymo surengti fotografijų parodą. Bet šią idėją ji nutarė įgyvendinti vėliau, kai sukaups daugiau savo darbų.
Indijoje šviesiaodė lietuvė ne kartą sulaukė kino kūrėjų dėmesio, buvo kviečiama filmuotis.
„Skambindavau draugams - režisieriams, aktoriams, ir jie patardavo į tai nesivelti, nes dažniausiai kviesdavo vaidinti antrarūšiuose filmuose. Abejotina karjera neviliojo, o neturint aktorės patirties rimto vaidmens niekas nepasiūlys“, - tikino lietuvė.
Jei R.Balčiūnaitė staiga įsigeistų tapti Bolivudo žvaigžde, pirmiausia turėtų išmokti hindi kalbą, nes visi indų filmai kuriami šia kalba.
Taip pat jai tektų mokytis aktorinio meistriškumo, specifinių manierų, nacionalinių šokių bei dainų.
„Apie aktoriaus profesiją niekada rimtai nesvajojau. Nebent iš smalsumo imčiausi kokio nors įdomaus vaidmens“, - kalbėjo Rekvita.
Viename filme ji buvo sutikusi vaidinti, bet vėliau atsisakė. Rekvitą išgąsdino mažas filmo biudžetas.
Po to, kai pasaulyje išgarsėjo filmas „Lūšnyno milijonierius“ apie Indijos varguomenę, Bolivude buvo nutarta sukurti filmą apie europietiškas blogybes.
„Būčiau turėjusi vaidinti gerų tėvų dukrelę britę, kuri nusirita iki narkotikų liūno. Vaidmuo sudėtingas, bet honoraras menkas. Už darbą būtų suteikę tik visapusišką išlaikymą.
Kitiems aktoriams ir tiek nesiūlė. Galima būtų vaidinti dėl savireklamos, tikint, jog ateityje kas nors pakvies į aukštesnio lygio filmą. Bet nesiekiu bet kokia kaina patekti į ekraną“, - kalbėjo Rekvita.
Apie tokią galimybę, kokią turėjo lietuvė, milijonai Indijos merginų ir vaikinų galėtų tik pasvajoti. Mumbajaus šaligatvius kasdien mina tūkstančiai žmonių, kurių dauguma viliasi kada nors prasimušti Bolivude. Bet pavyksta vienetams.
Už antrojo plano vaidmenis aktoriai gauna apie 4 tūkst. litų. Kino žvaigždėms už vaidmenį filme sumokama 400 tūkst. litų ir daugiau.
Pastaruoju metu šiek tiek keičiasi indų kino kompanijų politika. Kai kurie filmai jau sukuriami be privalomų keturių dainų, trumpesni. Į Bolivudą dažniau kviečiami vaidinti europiečiai ar amerikiečiai aktoriai.
Indai taip mėgsta filmus, kad atsisakytų maisto dėl galimybės pažiūrėti lyrišką melodramą. Tiesa, į kino teatrus jie veržiasi ne tik trokšdami pabūti iliuzijų pasaulyje, bet ir dėl ten veikiančių kondicionierių.
Daugumos indų didžiausia svajonė - tapti aktoriumi arba modeliu. Mumbajuje - daugybė modelių agentūrų. Ir R.Balčiūnaitė spėjo paragauti modelio duonos. „Nieko rimto. Tik greiti pinigai“, - nusijuokė Rekvita.
Ten europiečiai populiarūs dėl šviesios odos. Kai vyksta muzikinių vaizdo klipų filmavimai, vietos dainininkų fone visada būna pristatyta europiečių merginų.
Už tą patį darbą europiečiui mokama triskart daugiau nei indui. Tai negalioja tik Bolivudo žvaigždėms.
Neturtingi indai veržiasi dirbti tarnais ir ypač džiaugiasi, jei šeimininkas suteikia pastogę, duoda pavalgyti. Mumbajuje pasiturinčios šeimos laiko po kelis tarnus, kurie uždirba po 200-500 litų per mėnesį.
Kai Rekvita gyveno su Ch.Darby, jų namuose dirbo virėjas ir namų tvarkytoja. Tuo pasirūpino kino kompanija. Išsiskyrusi su sužadėtiniu ir išsinuomojusi atskirą butą, R.Balčiūnaitė nusisamdė tik namų tvarkdarį.
„Būčiau nesuprasta, jei neturėčiau tarno. Niekam į galvą nešautų, kad man jo nereikia. Manydami, kad neįstengiu susirasti pagalbininko, tuo pasirūpintų draugai“, - sakė Rekvita.
Indijoje nuomojant erdvų butą, samdant tarnus, pragyventi galima už 3500 litų.
Mumbajuje daugelis turtingų žmonių turi asmeninius vairuotojus. Rekvita dažniausiai važinėja visuomeniniu transportu. Kartais iš draugų pasiskolina automobilį su vairuotoju. Vykdama kelioms dienoms į kitą miestą, nusisamdo taksi.
Trejus metus praleidusi Indijoje lietuvė vis dažniau pagalvoja, kad reikėtų grįžti į Europą.
„Dabar galvoje daugiau klausimų negu atsakymų. Jaučiuosi kaip laivas be inkaro. Norėčiau kur nors įsitvirtinti. Neseniai susipakavau daiktus ir planavau grįžti į Lietuvą. Bet čia dabar krizė“, - atsiduso R.Balčiūnaitė.
Neseniai vienas indų verslininkas lietuvę pakvietė dirbti kompanijoje, kuri verčiasi anglių kasimu.
„Dirbčiau vadovo asistente. Tektų mokytis verslo paslapčių. Tai - naujas, bet viliojantis darbas“, - kalbėjo Rekvita, leisdama ir toliau likimui sukioti gyvenimo vairą.