Septintą dešimtį bebaigianti telšiškė Z.Černiševskaja pamažu atsigauna po išpuolio prieš ją praėjusį šeštadienį.
Į parduotuvę apsipirkti atėjusią moterų užgriuvo keiksmų ir įžeidinėjimų lavina. Nepažįstamas vyras plūdo ją dėl anūko Ruslano lytinės orientacijos. Grįžusi namo pensininkė apalpo, o vėliau atsidūrė ligoninėje.
Z.Černiševskaja Ruslanui nuo kūdikystės atstoja ir motiną, ir tėvą.
„Kad ir kas jam nutiktų, jis bus mano“, - karštai apie 26-erių dainininką kalbėjo moteris.
Ruslano tėvai - skausmingiausia jai tema. Vyriausioji Z.Černiševskajos duktė dabar 45-erių Svetlana ir Ruslano tėvas, nors abu buvo sveiki ir gyvi, savo pirmagimio neaugino.
Dabar atlikėjas apie motiną su močiute niekuomet nekalba. Tuomet, kai jam reikėjo motinos, jos nebuvo, todėl ir dabar ji jam tiesiog neegzistuoja.
„Gal todėl, kad Ruslanas augo be motinos, aš jį labiau mylėjau nei savo vaikus, - prisipažino Z.Černiševskaja. - Ruslanas buvo švelnus vaikas. Dėl jo niekada neturėjau bėdų.
Nesiveldavo jis ir į muštynes, buvau rami, kad nieko nenuskriaus, o jei pats susidurdavo su blogiu, pasitraukdavo arba tiesiog pravirkdavo. Buvo ir liko jautrus, kaip ir visi mūsų giminėje“.
Vartydama albumą su savo mylimiausio anūko nuotraukomis, Z.Černiševskaja prisiminė, kaip lydėdavo jį į stadioną ir saugodavo, kad anūkui ko nors nenutiktų, kad nepatrauktų neklaužados.
Kad Ruslanas taps dainininku, jai buvo seniai aišku. Dar būdamas mažas namo laiptinėje rengdavo tokius koncertus, kad kaimynai klausydavosi pravėrę butų duris.
O kai balsingiausias Telšių vaikas išvažiuodavo į „Dainų dainelės“ konkursus, visi sirgdavo tik už jį.
Ruslanas pats rasdavo progų priminti močiutei, kad užaugęs bus dainininkas.
„Gyvenome vargingai. Likusi našle daug dirbau, kad išmaitinčiau ne tik Ruslaną, bet ir šešeriais metais už jį vyresnį savo jauniausią sūnų. Kartą, prisimenu, kasėme bulves, liepiau kasti ir Ruslanui.
Jis pravirko: „Močiute, juk aš ne darbui gimiau“. Verkė, bet kasė“, - apie anūko paklusnumą, kai jis dar neturėjo nė dešimties, kalbėjo Zinaida.
- Kad užaugęs Ruslanas taps dainininku, neabejojote. O ar kada nors galėjote pamanyti, kad jis pamils vyrą? - paklausiau Z.Černiševskajos.
- Tiesą pasakius, iki tol apie dviejų vyrų susitarimą gyventi kartu net nebuvau girdėjusi.
Gal tiesiog nesidomėjau.
Ruslanas vyresnėse klasėse draugavo ir su mergaitėmis, ir su berniukais. Su viena mergina - gal net trejetą metų.
- Kaip sutikote žinią apie Ruslano santuoką su kitu vyru?
- Man atrodo, kad jie buvo tik geri draugai, nutarę siekti karjeros ir gyventi kartu.
Suomis Jarmo Skšnas - labai malonus jaunuolis, jis buvo pas mane atvažiavęs su savo tėvais. Todėl išleisdama Ruslaną gyventi pas jį buvau rami, kad ten bus saugus.
Jų santuokos tikromis vestuvėmis nepavadinsi. Ten, Suomijoje, tokiais atvejais pasirašoma tik partnerystės sutartis.
Be to, tokį gyvenimą pasirinkęs Ruslanas - ne vienintelis Lietuvoje. Būdamas atviras ir teisingas jis apie meilę vyrui prabilo viešai. O juk yra įžymybių, kurie gyvendami kartu slepia, nors tai jau seniai yra vieša paslaptis.
Su Ruslanu kalbamės apie viską ir jis nuo manęs, atrodo, paslapčių neturi. Bet apie meilę draugui neklausinėju. Tai turbūt ir liks tema, kurios mes neliesime.
Nors man atrodo, kad Ruslano viešas pranešimas apie santuoką su suomiu buvo tik reklaminis triukas. O dabar išsiskyręs su Jarmo jis ieškos tikrosios savo laimės ir meilės.
Ir kada nors iškels tikras vestuves, gal net su šaunia mergina.
Dainininko močiutei atrodo, kad merginų dėmesio Ruslanui niekada netrūko, o kai jis dalyvavo projekte „Muzikos akademija“, jos tiesiog agresyviai atakuodavo.
„Jų pulkai būriuodavosi prie bendrabučio, kur gyveno Ruslanas, durų. Nieko nesidrovėdamos jos net prašydavo manęs pakviesti jį susipažinti artimiau.
Gal tai Ruslaną ir pastūmėjo ieškoti kitokios meilės?“ - apie anūko gyvenimą svarstė ligoninėje po patirto šoko atsigaunanti Ruslano močiutė.
Moteris trokšta kuo greičiau jį apkabinti ir pasveikinti patekus į nacionalinę Eurovizijos dainų konkurso atranką.