Afrodiziakai - meilės maistas

* * *

„Prieš šešerius metus su Natalija praleidome pirmą romantišką naktį, o lygiai po metų, vasario 14-ąją, tiesioginiame eteryje aš pasipiršau nuostabiausiai savo gyvenimo gėlei, žydinčiai visais metų laikais, - Natalijai. Ji tada dar buvo Ivanova, jauna ir kvaila, ir todėl sutiko tekėti. Neliko nieko kito, kaip leisti užmauti ant piršto sužadėtuvių žiedą“, - rimtu veidu smagią savo televizinių piršlybų istoriją dėsto dainininkas ir kompozitorius Deivydas Zvonkus.

Gal sužadėtuvių žiedas buvęs su deimantu? „Nežinau, aš akmenyse nesusigaudau“, - suabejoja viešų piršlybų pradininkas. Natalija įvykio nesureikšmina: „Žiedas buvo iš baltojo aukso, su mėlyna akele, bet jį labai greitai pamečiau.“ „Bet tai nieko nereiškia, mes juk nesame prietaringi“, - žmonai primena Deivydas.

Viešumoje nuolat esantys sutuoktiniai prisipažįsta: bent jau Valentino dieną stengiasi praleisti vienu du. Šiemet Valentino vakarą numatytas jųdviejų koncertas Palangoje. Kitą vakarą - debiutas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Šeimų dvikova - „Akropolio“ turnyras“. „Kartu tikrai prisibūsime“, - sududena Deivydas.

Vasarą garsioji porelė švęs penktąsias vestuvių metines. Paprašyta apibendrinti per tuos metus sukauptą patirtį, Natalija atsidūsta: „Karti ta santuoka, karti...“ Deivydas, matyt, turėdamas omenyje skandalingus savo nuotykius, puola raminti: „Mano meilė niekur nedingo, tiesiog ji transformuojasi į kitas stadijas. Kai kurios stadijos būna keistokos, bet Natalija tai žino. Bet kuriuo atveju mes vienas kitam niekada nebuvome nuobodūs.“

Akivaizdu - Natalijai nenuobodu, vyro dėmesio užtenka. „Natalija moka jo išsireikalauti, - šeimos paslaptis toliau dėsto Deivydas. - Pavyzdžiui, užsimauna ant galvos dujokaukę, o aš spėlioju, kas ne taip - kodėl jos blakstienų ir antakių nebelikę.“

Natalija šypteli: paprasčiausia vyro dėmesį pelnyti per skrandį. Esą pirmiausia dėmesį, o paskui aistrą ir meilę jam sužadina bet koks, žinoma, su meile pagamintas maistas. „Vos ilgiau kartu pagyvename, jis iškart pastorėja“, - priekabiai nužvelgia vyro figūrą. „Tikrai, - nuolankiai sutinka Deivydas. - Turiu vieną žalingą įprotį, kurio niekaip nemetu - valgyti.“

Deivydas - jūrų gėrybių mėgėjas, tad tikėdamasi aistringos meilės nakties Natalija esą turinti jį lepinti visuotinai pripažintais afrodiziakais - moliuskais, midijomis, krevetėmis... „Kadangi šiais laikais jų visur galima įsigyti, juos nuolat valgome, vadinasi, abu nuolat esame įsimylėję“, - pritardama netikėtą išvadą daro Natalija.

Stebuklingų žolelių, kaitinančių aistras, Deivydui į maistą ji nededa - nepatinka. Sykį pabandė į kavą įberti šokolado ir cinamono, bet Deivydas pareiškė, kad cinamono kvapas erzina, o šokoladą mėgstantis tik kietą. Stimuliuojančių savybių turinčiam medui Deivydas alergiškas. „Lyg tyčia neseniai dovanų jis gavo tris litrus medaus. Dabar žiūri į jį, bet paragauti negali. Labai dėl to liūdna“, - vyrą erzina Natalija.

Nors Natalija Deivydą pažįsta kaip nuluptą, ypač Valentino dieną jis stengiasi ją stebinti beprotiškomis dovanomis. „Esu iš Deivydo gavusi kaktusą sulig foteliuku - atseit atsisėsk ant jo. Dar - maišą mano mėgstamų pistacijų...“ - bando vardyti Natalija. Bet Deivydas nukerta: „Pati begėdiškiausia dovana, kurios Natalija niekaip nesugeba atsikratyti, esu aš.“

Natalija neprieštarauja ir prisipažįsta už „gera“ atsilyginanti „geru“: „Neseniai per gimtadienį jam dovanojau knygelę „Miegančioji gražuolė“ - aliuziją į visiems žinomą atvejį, kai Deivydas buvo apkaltintas miegančios merginos išprievartavimu.“

Kalbant rimtai, geriausia dovana vienas kitam būtų jųdviejų vaikelis. „Kol kas jo neplanuojame, kaip Dievas duos, taip ir bus. Aš tik žinau, kad Natalija bus tobula mama mano vaikui, - iš anksto pagyrimus žmonai žarsto Deivydas. - Jeigu aš sugebėsiu šitą fatališką moterį išlaikyti tol, kol ji ryšis motinystei, būsiu beveik viską gyvenime padaręs.“

Beje, jųdviejų namas Klaipėdoje jau stovi, lieka pasodinti medį. „Medžių, tiksliau - obelų, prie mūsų namo jau buvo. Bet vos sumokėjusi už jį rankpinigius, atsinešiau kirvuką ir jas iškirtau. Kodėl? Nes Deivydas alergiškas žydinčių obelų kvapui“, - paaiškina daug ką dėl vyro pasirengusi padaryti Natalija.

* * *

Agnė Grudytė-Guobienė, aktorė (23 m.): „Geriausias afrodiziakas vyrui yra moteris.“

„Valentino diena man labiau rūpėjo paauglystėje, paskui - mokantis, studijuojant, kai su draugais vieni kitiems dovanojome širdeles. Dabar jos nesureikšminu, bet manau, kad mylimam žmogui dar kartą pasakyti: „Aš tave myliu“ tai - labai gera proga.

Vakarienė žvakių šviesoje, miela dovanota smulkmenėlė - puikus būdas parodyti meilę artimam žmogui ir romantiškai praleisti laiką. Žvakės, širdelės formos pagalvėlės, širdelės formos tortas, šokoladinės širdelės sukuria ypatingą nuotaiką. Erotiniai filmai, knygos, nuotraukos šį vakarą irgi pageidaujami. Jie žadina aistrą, skatina fantaziją. Nereikia bijoti pripažinti: visi esame žmonės, visiems tai nesvetima.

Ar norint pakurstyti meilę būtini afrodiziakai? Aš pasakyčiau taip: geriausias afrodiziakas vyrui yra moteris. Mylima ir mylinti. O moteriai - vyras. Man šiltus jausmus artimam žmogui žadina... ledai. Šaltus ledus, pasitelkus fantaziją, galima labai romantiškai ir šiltai valgyti. (Juokiasi.) Viskas priklauso nuo aplinkos ir nuo dviejų žmonių - kaip tą vakarą juodu nusiteikę.

Esu skaičiusi, kad jūrų gėrybės - puikus afrodiziakas, bet nesu didelė jų mėgėja, todėl nežinau, kaip jos veikia. Jei tik pasitaiko proga, paragauju aitriųjų paprikų. Man jos labai skanios. Sako, kad jų prisivalgius smegenys išskiria meilės hormonus - endorfinus. Labai mėgstu saldžiąsias paprikas ir gal todėl esu nuolat įsimylėjusi. O gal esu įsimylėjusi dėl to, kad valgau paprikas?“ (Juokiasi.)

* * *

„Nesu prisiekęs Valentino šventės propaguotojas. Man ji atrodo primesta iš šalies, bet ir pamiršti jos neįmanoma - širdutės televizoriaus ekrane, parduotuvių lentynose primena. Atrodo, kad šiemet švęsime krizinę Valentino dieną, bet popierinių širdučių bandysiu išvengti - greičiausiai žmonai Ievai dovanosiu gėlių.

Ši diena - ne visai tokia kaip visos. Darbovietėse, mokyklose vyksta kažkokie sujudimai, teikiamos dovanėlės. Žmonės lenktyniauja bandydami šią dieną kuo kvailiau paminėti. Ar žmona šią dieną gauna valentiniškų sveikinimų, nežinau - jos telefono netikrinu. Pats jų negaunu. Pastarųjų kelerių metų karti patirtis liudija: niekam, išskyrus savo žmoną, nesu reikalingas. Arba esu toks nykus, kad net Valentino dieną man neverta siųsti žinutės. (Juokiasi.)

Romantiška vakarienė prie žvakių, šokoladas, saldainiai... Kodėl ne? Manau, puikiausias afrodiziakas - šokoladas su paprika. Jeigu atvirai, aistrą žadinančiais dalykais specialiai nesidomėjau. Gal tai mėsa su balta mišraine? Nepataikiau? (Juokiasi.) Esu girdėjęs, kad aistrą žadina ruginė duona, moliūgų sėklos, džiovinti vaisiai, grybai. Na, grybų ant Valentino stalo būna labai retai, o į moliūgų sėklas bandysiu atkreipti dėmesį. Jūrų gėrybių su žmona nemėgstame. Vėžių uodegėlių ir lakštingalų liežuvėlių ant stalo nebus. Sakote, nepavyks atšvęsti įsimintinai? Bet mes ir neplanavome švęsti audringai! Planuojame švęsti kukliai. Manau, ant Valentino stalo valgių turėtų būti kuo mažiau. Kad kuo greičiau būtų galima pereiti prie romantiškosios vakaro dalies.“ (Juokiasi.)