Ateina ir tie, kurių dainininkė nebuvo mačiusi kelerius metus, su kuriais dėl perkrauto grafiko neturėdavo laiko susitikti. „Ši autoavarija privertė visus mus sustoti ir susimąstyti, kaip pašėlusiai skubame gyventi“, – atsiduso J.Leitaitė.
Lovoje jau tris savaites priversta gulėti atlikėja dabar daug mąsto apie koncertus, draugus, vaikus ir angelą sargą, kuris padėjo išsaugoti jos gyvybę.
„Gal mirę mano tėvai meldėsi danguje, kad likčiau gyva“, – svarstė pašnekovė.
Vakarais ji maldomis dėkoja Dievui, kad, sausio 29-ąją slidžiame kelyje susidūrusi su vilkiku, ne tik liko gyva, bet ir nesužeidė kitų žmonių.
„Kitų žmonių netektis būtų visam likusiam gyvenimui prislėgusi mano sąžinę“, – tikino J.Leitaitė, neseniai atšventusi penkiasdešimtąjį gimtadienį.
Tuo metu palatos tarpduryje su rože rankose pasirodė kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas Anatolijus Šenderovas, kurio kūrinius dažnai atlieka mecosopranas J.Leitaitė.
„Kaip laikaisi?“ – atsargiai paklausė rožę į vazą taikydamas pamerkti A.Šenderovas.
J.Leitaitė jam patarė iš vazos ištraukti vieną apdžiūvusią rožę, kad puokštės nesudarytų keturios gėlės, – tiek žiedų esą tinka tik laidotuvių puokštei. Tuomet dainininkė pakėlė antklodę ir bičiuliui parodė sugipsuotą dešiniąją pėdą.
„Lūžę trys dešinės pėdos kaulai ir šeši šonkauliai. Naktį apima tokie skausmai, kad šaukiu nesavu balsu.
Atrodo, šonkauliai viduje sukasi, duria, rėžia. Jie patys turi sugrįžti į savo vietą“, – pasakojo J.Leitaitė, kuri miegoti gali tik tuomet, kai suleidžiama nuskausminamųjų.
Nors vaistai numalšina skausmą, dar niekas neištrynė iš atminties tragiško įvykio detalių.
Tą šaltą sausio 29-ąją J.Leitaitė buvo susiruošusi savaitgaliui į Druskininkų sanatoriją „Eglė“. Solistė buvo užsisakiusi kūno procedūrų, tikėjosi paplaukioti baseine.
„Valkininkuose yra kavinė, kurioje verdami labai skanūs cepelinai. Važiavau skaičiuodama kilometrus, kiek liko iki jos. Ketinau ten papietauti, bet jos taip ir nepasiekiau“, – pasakojo J.Leitaitė.
Jos kelionė nutrūko kelio Vilnius-Druskininkai 49-ajame kilometre, netoli Pirčiupių. Išvydusi priešpriešiais artėjantį vilkiką, atlikėja truputį pristabdė savo automobilį „Subaru Forester“ – krovininiai automobiliai jai visuomet kėlė baimę.
Bet stabdant slidžiame kelyje J.Leitaitės automobilį sumėtė. Jis įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą.
„Taip ir matau, kaip važiuoju tiesiai į tą vilkiką. Regiu netgi du vyrus kabinoje. Prisimenu, pamaniau: „Dabar bus stiprus smūgis“. Taip ir įvyko.
Girdėjau, kaip tie vyrai atbėgo, atidarė mano automobilio dureles. Paprašiau vieno jų, kad nenueitų, mane už rankos laikytų, kol atvyks medikai“, – pasakojo dainininkė.
Neseniai vilkiko vairuotojai prašėsi pas J.Leitaitę į ligoninę, bet atlikėja pabūgo, kad susitikimas nesukeltų nemalonių emocijų ir dar labiau nepakenktų sveikatai.
„Į ką aš dabar panaši? Skauda šonus, negaliu net rankų pakelti ir susišukuoti. Gerbėjai mane scenoje mato gražią, tokia noriu išlikti jų atmintyje“, – dar vieną priežastį, kodėl nepanoro susitikti su vairuotojais, paminėjo J.Leitaitė.
Jos draugas kaunietis verslininkas Romualdas Jakutis po avarijos prisipažino, kad gailisi, jog tądien nevyko kartu. Jis svarstė: jei būtų pats sėdęs prie vairo, gal jam būtų pavykę išvengti kaktomušos.
Bet kai kitą dieną nuvyko į vietą, kurioje nukentėjo J.Leitaitė, įsitikino, kad nelaimė įvyko dėl slidaus kelio.
Atlikėjos automobilis „Subaru Forester“ sudaužytas nebepataisomai.
„Ačiū Dievui, kad Judita tą mašiną neseniai nusipirko. Po smūgio variklis palindo po kėbulu. Jei būtų sulindęs į automobilio vidų, būtų sutraiškęs Juditai kojas“, – automobilio, kainavusio apie 70 tūkst. litų, privalumus vardijo R.Jakutis.
Kas vežios dainininkę į koncertus, kai ši pasveiks? Ar ji nugalės baimę ir pati vėl sės prie vairo?
Atlikėjai kol kas tai nerūpi.
Pirmiausia ji trokšta, kad sugytų šonkauliai ir ji galėtų atsisėsti lovoje. Po to lauks dienos, kada po vasario 11-ąją jai atliktos pėdos operacijos galės atsistoti ant kojų.
Už jos sveikatą Vilniaus ir Jonavos bažnyčiose buvo aukojamos mišios. Kadangi atlikėja dažnai rengia koncertus maldos namuose, kunigai ir tikintieji palaiko ją maldomis jai sunkiu metu.