Netobula lietuvių kalba – viena priežasčių, kodėl 26 metų Lietuvos biatlono rinktinės fizinio rengimo treneris G.L.Demarco sunkiai sekasi užmegzti artimus santykius su lietuvėmis.
Pats lietuviškai kalbėti ir skaityti išmokęs italas entuziastingai bėrė žodžius: „Žinau, kad darau daug klaidų. Bet man nesvarbu, kad kiti juokiasi dėl mano lietuvių kalbos. Mano tikslas, kad lietuviai suprastų, kas yra biatlonas“.
Vyras savo kailiu patyrė, kad lietuviai apie biatloną išmano ne per daugiausia. Ne kartą susipažinęs su lietuvėmis ir joms papasakojęs apie savo darbą, Gianis Luca sulaukdavo klausimų, su kokios sporto šakos atstovais jis vis dėlto dirba. Ir kas jį atviliojo į Lietuvą?
„Meilė“, – nedvejodamas atsakė G.L.Demarco, kilęs iš nedidelio, 15 tūkstančių gyventojų turinčio miestelio netoli Turino.
Tačiau, priešingai nei daugumą Lietuvoje gyvenančių italų, Gianį Lucą paviliojo ne šviesiaplaukės lietuvaitės, bet meilė biatlonui.
Su Lietuvos biatlono rinktine Gianis Luca susipažino Turino olimpinėse žaidynėse 2006 metais. Italijos olimpiniame komitete dirbęs italas tvarkė lietuvių komandos reikalus.
Buvęs kalnų slidininkas ir ėjikas G.L.Demarco dėl darbo Lietuvos biatlono federacijoje Turine turėjo palikti ne tik gerai mokamą darbą, po sunkios traumos komą išgyvenusį ir neįgaliuoju tapusį tėvą, jį prižiūrinčią motiną, bet ir savo draugę.
Dailiuoju čiuožimu užsiėmusi mergina nepanoro paskui mylimąjį sekti į nežinomą šalį. O Gianio Lucos motina ragino sūnų važiuoti į Lietuvą.
„Vaike, tu kvailas. Nuo pat gimimo svajojai būti susijęs su sportu, o dabar nori to atsisakyti dėl manęs ir tėvo. Eik iš čia“, – pasakė ji sūnui.
Komunikabiliam tamsiaplaukiam italui moterų dėmesio neturėtų stigti ir Lietuvoje. Bet italas stebisi, kad taip nėra.
„Tikrai nesu „latin lover“ (lotynų meilužis), nors norėčiau toks būti. Bet dauguma lietuvių merginų kažkodėl mano, kad visi italai – melagiai ir apgavikai“, – atsiduso rudakis G.L.Demarco.
Italas neslėpė, kad jam jau teko ir ašarų išlieti dėl lietuvės Jurgos, su kuria draugavo pusę metų. Po išsiskyrimo su ja Gianis Luca jaučiasi vienišas.
„Draugai sako, kad gražiausios merginos – Alytuje. Bet man gražiausios – vilnietės ir kaunietės. Tik vilnietės truputį išpuikusios“, – lygino italas.
Naktiniuose klubuose Gianis Lucas lankosi retai. Savanoriškai Lietuvos biatlono federacijoje dirbančiam vyrui vaikščioti ten – per brangu. O būtent pinigai, italo nuomone, lietuvėms dažniausiai ir rūpi.
„Kartais merginoms atrodau ne kaip italas, o kaip doleris. Kadangi nesu turtingas, santykiai ir nesusiklosto“, – atviravo svetimtautis.
Gianis Luca tikisi vieną dieną sutikti tinkamą merginą.
„Svarbiausia – turėti tikslą“, – kalbėjo italas, kuriam nepasisekė pasiekti savo svajonės – atstovauti Italijos kalnų slidininkų rinktinei olimpinėse žaidynėse.
Daugkartinis nacionalinių jaunimo kalnų slidinėjimo čempionatų prizininkas dėl lėšų stokos negalėjo siekti profesionalaus kalnų slidininko karjeros.
Ir dabar Lietuvoje jis neslidinėja. Nėra kur.
Tačiau patinkančią merginą pakviestų į pasimatymą ant slidžių.