Kai svaigsta galva

Tik gydytojas gali nustatyti, kuri iš daugybės priežasčių sukėlė galvos svaigimą, ir parinkti tinkamą gydymą. Todėl ignoruoti galvos svaigimo negalima!

Patyrusieji galvos svaigimą gyvena nuolat bijodami naujo priepuolio. O toks nerimas gali sukelti naujų simptomų, pavyzdžiui, galvos svaigimą nuo baimės.

* Kas iš tikrųjų yra galvos svaigimas?

Tai orientacijos erdvėje sutrikimas. Grindys atrodo svyruojančios, sienos — griūvančios arba besisukančios.

Galvos svaigimas visada suvokiamas kaip grėsmingas negalavimas, nes ligonis tuo metu jaučiasi visiškai bejėgis.

* Kokios priežastys gali jį sukelti?

Priežasčių sąrašas — ilgas. Dažniausiai jos slypi pusiausvyros sistemoje.

Galvos svaigimą taip pat gali sukelti kraujo apytakos sutrikimai, migrena, kaklo stuburo slankstelių ligos, medikamentai arba psichinė įtampa.

* Kokių yra galvos svaigimo rūšys?

Skiriamos dvi galvos svaigimo formos: sistemingas ir nesistemingas.

Pirmasis susijęs su apgaulingų judesių jausmu — pavyzdžiui, sukimosi, kritimo, leidimosi liftu arba smukimo į grindis. Dažniausiai jo priežastis — pusiausvyros sistemos sutrikimas.

Nesistemingo galvos svaigimo atveju žmogus gali pradėti svirduliuoti arba jam aptemsta akyse. Tokį svaigimą gali sukelti širdies, kraujo apytakos, smegenų ar akies susirgimas, taip pat diabetas, skydliaukės sutrikimas. Galvos svaigimo simptomai jau išduoda, kur reikia ieškoti jo priežasčių.

* Kokią užduotį atlieka pusiausvyros sistema?

Žmogaus pusiausvyros sistema atlieka tris funkcijas. Ji padeda susiorientuoti erdvėje, reguliuoja akių judesius, kad po kiekvieno galvos judesio aiškiai galėtume matyti žiūrėjimo objektą, skatina laikytis tiesiai, kitaip negalėtume tiksliai pasisukti į dešinę arba į kairę.

Pusiausvyros sistemą sudaro vestibiuliarinis aparatas vidinėje ausyje, pusiausvyros nervas ir informaciją priimantys smegenų centrai. Kai jų darni veikla sutrinka, pajuntamas galvos svaigimas. Pavyzdžiui, taip gali atsitikti, kai smegenys dirba per lėtai, nes į jas nepriplūsta pakankamai kraujo.

* Ar turi įtakos kiti organai?

Šalia pusiausvyros sistemos didelę svarbą turi akys, raumenys, sausgyslės ir sąnariai, kurie perduoda informaciją smegenims. Smegenys koordinuoja iš įvairių šaltinių gautą informaciją. Jei tai nepavyksta, galva ima svaigti. Tipiškas pavyzdys: supimo liga plaukiant laivu, važiuojant ar skrendant.

* Kodėl važiuojant automobiliu gali svaigti galva?

Daug kas negali skaityti važiuojančioje transporto priemonėje — pasidaro bloga.

Priežastis: akys mato tik „ramius“ puslapius ir siunčia signalą smegenims apie nejudrumo būseną. O pusiausvyros organas užfiksuoja važiavimą ir informuoja apie judėjimą. Kai smegenys gauna prieštaringą informaciją, jos sutrinka. Pasekmė: pajuntame blogumą.

Taip pat ir neįprasti arba netikėti judesiai sutrikdo smegenis. Kodėl supimo ligos niekada nejaučia vairuotojas, tik keleiviai?

Atsakymas paprastas: vairuotojas iš anksto numato kiekvieną greičio padidinimą, posūkį arba stabdymą. Tada laukiamas ir faktiškas dirgikliai sutampa. Smegenys apibendrina gautą informaciją: viskas gerai.

Todėl žmonėms, kuriuos kankina supimo liga, patariama važiuojant visada žiūrėti pro langą tik į priekį.

Taip pat naudinga atremti galvą į kėdės atlošą arba pasidėti specialią pagalvėlę sprandui. Tada kūnas negalės taip lengvai nekontroliuojamai svyruoti pirmyn atgal.

* Koks galvos svaigimas pasitaiko dažniausiai?

Gerybinis padėties svaigulys. Jis pasitaiko esant bet kokio amžiaus. Jam būdingi trumpi galvos sukimosi pojūčio priepuoliai.

Jie gali pasireikšti per miegus greitai apsiverčiant lovoje. Taip pat — gulantis, lenkiantis žemyn, atsitiesiant. Kartais prie galvos svaigimo prisideda pykinimas.

Priežastis: vidinės ausies sutrikimas, kai maži kristalėliai (otolitai) atšoka nuo savo vietos ir nusirita į pusratinį kanalą. Ten jie šokčioja nuo kiekvieno judesio ir sukelia tipišką galvos sukimosi pojūtį.

Negalavimas visai nepavojingas, jį galima pašalinti atliekant specialius pratimus, kuriuos nurodo ausų gydytojas. Tada kristalai patys išrieda iš pusratinio kanalo.

* Kaip gydomas galvos svaigimas?

Gydymo metodai priklauso nuo galvos svaigimo priežasties. Todėl pirmiausia patartina kreiptis į gerklės, nosies ir ausų gydytoją.

Jis apžiūrės vidinę ausį, ar joje nėra pažeidimų. Nelygu, kokia priežastis, gali padėti įvairūs medikamentai. Taip pat — pratimai, stiprinantys pusiausvyros pojūtį.

Jei sutrikimo priežastis nėra susijusi su pusiausvyros sistema, ausų gydytojas rekomenduos kreiptis į kitą specialistą. Tai gali būti neurologas, kardiologas, vidaus ligų gydytojas arba ortopedas.

Kai bus surasta ir pašalinta priežastis, galvos svaigimas pranyks.

Tai pirmoji taisyklė, kurios reikia laikytis, kai gatvėje netikėtai ima svaigti galva. Stenkitės kvėpuoti tolygiai. Tai padaryti pavyks, kai susikoncentruosite į savo kvėpavimą. Įkvėpdamos skaičiuokite iki trijų, iškvėpdamos — vėl.

Taip išvengsite galimo kritimo. Jei yra galimybė, geriausia iškart atsigulti. Kai kurios galvos svaigimo formos bemat praeina, kai žmogus atsigula ant sveikosios pusės. Kuri pusė yra sveikoji, galima nustatyti tik eksperimentuojant.

Nesivaržykite paprašyti praeivių pagalbos. Dauguma nusiramina galėdami su kuo nors pasikalbėti. Žmogus atsipalaiduoja, ir galvos svaigimas praeina.

Ilgai neatidėliodami pasikonsultuokite su gydytoju. Tik jis gali nustatyti, ar galvos svaigimo nesukėlė rimta liga. Jei svaigsta galva, nevairuokite automobilio ir nevažiuokite dviračiu.

Jei galvos svaigimo priežastis nustatyta ir gydytojas jau paskyrė gydymą, nešiokitės jums išrašytus vaistus.

Parengė Gražina VASILIAUSKIENĖ