Glaukoma sergantis 58 metų G.Patackas labiau bijo prarasti atmintį nei apakti - tada nebegalėtų kurti eilėraščių.
Aklumu gresianti klastinga liga G.Patackui - kaip laukinė katė, kurią reikia prisijaukinti.
Būna dienų, kai poetui dangus atrodo ne mėlynas, o keistai purpurinis ar net raudonas. Jis mano, kad taip atsitinka ne dėl ypatingos šviesos, o dėl akių ligos glaukomos.
Iš toli net ir šviesią dieną žmonių veidai G.Patackui atrodo neryškūs, tarsi blankūs burbulai.
Prastai jis jaučiasi ir prietemoje - tuomet sunku orientuotis, o žvaigždės tampa neįžiūrimos.
„Glaukoma - ne katarakta, kai medikai pakeičia drumstą lęšiuką, ir ligonis vėl mato. Regos nervas gali taip sunykti, kad mane ims supti tik tamsa“, - susimąstęs kalbėjo G.Patackas.
Jis žino, kas gali nutikti. Nuo glaukomos apako jo žmonos Tautvydos Marcinkevičiūtės motina.
Poetas glaukomą lygina su vagimi, kurį galinutverti už rankos, bet jis vis tiek ką nors pasiglemš.
Žinia, kad serga neišgydoma akių liga, G.Patacką išmokė daug ką vertinti kitaip. Bohemiški įpročiai liko tik prisiminimas. Jis metė rūkyti, atsisakė svaigalų.
„Tačiau ir toliau gyvenu plačiai - turiu savo darbo kambarį, svetainę, biblioteką, balkoną, jame - staliuką. Čia vasarą geriu kavą, po langais ošia seni medžiai.
Kai pajuntu silpną žibučių ir ramunėlių kvapą, žinau, kad jį reikia užrašyti eilėmis. Ko man daugiau reikia?“ - juokavo kaunietis.
Jam neramu tik dėl to, kad, sergant glaukoma, akiplotis vis siaurėja, o ilgainiui visas vaizdas bus matomas tarsi pro vamzdį.
Blogiausia, kad liga nuolat progresuoja. Kai gydymas akių lašais pasidaro neveiksmingas, lieka vienintelė išeitis - operacija.
Nors ji pristabdo ligą, prarasto akipločio vis tiek neįmanoma sugrąžinti.
„Jeigu man apie šią ligą būtų pasakę jaunystėje, būčiau išgyvenęs tragediją.
Dabar to tikrai nėra. Mokausi glaukomą prisijaukinti lyg laukinę katę.
Nėra taip baisu, jei su nelaime susigyveni, priimi ją, įsileidi į vidų“, - prisipažino pašnekovas.
Kūrėjui apmaudu tik dėl to, kad jo negalia kartais pasinaudoja blogų kėslų turintys žmonės.
Sykį turguje pirkdamas kopūsto galvą padavė 100 litų, o grąžos gavo tik 80. Tiktai grįžęs į namus poetas suprato buvęs apgautas.
Tačiau silpstant regėjimui G.Patackas atrado naujų savo gebėjimų. Ėmė gerėti klausa, uoslė, skonio pojūčiai.
Nors veidus būna sunku įžiūrėti, draugus poetas iš tolo atpažįsta pagal žingsnius.
G.Patackas juokavo, kad netgi praradus regėjimą dar galima kurti eiles, tik svarbu neužmiršti pirmos eilutės ir turėti gerą atmintį.
Kaunietis žino ne vieną didį kūrėją, kuris buvo apakęs. Pavyzdžiui, argentiniečių poetas ir eseistas Jorge Luisas Borgesas paskutinius gyvenimo dešimtmečius praleido visiškoje tamsoje, tačiau kūrė puikias eiles.
Rašant eilėraščius G.Patackui tereikia vienatvės.
Ligos negalima išgydyti
Ingrida Janulevičienė
Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikos docentė, Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė
„Susirgę glaukoma, žmonės ilgą laiką nieko neįtaria.
Dažniausiai ankstyvos stadijos glaukoma nustatoma, kai žmogus atvyksta pas akių gydytoją pasitikrinti profilaktiškai. Dažnas skundžiasi, kad akys ašaroja, vargsta žiūrint televizorių, nebetinka akiniai.
Kartais žmogus prisipažįsta viena akimi matantis lyg pro rūką ar rakto skylutę. Jis mano, kad pokyčiai atėjo staiga. Tačiau šie požymiai rodo, kad glaukoma yra pažengusi.
Manoma, kad Lietuvoje glaukoma serga apie 35-40 tūkst. žmonių, tačiau pusė jų to net neįtaria.
Dažniau ši liga užklumpa vyresnio amžiaus asmenis, bet ja gali sirgti ir vaikai, net kūdikiai. Glaukoma gali būti paveldima.
Anksčiau glaukoma buvo vadinama padidėjusio akispūdžio liga. Tai - vienas pagrindinių šios ligos rizikos veiksnių. Tačiau glaukoma gali išsivysti ir esant normaliam akispūdžiui.
Akispūdis per parą nuolat keičiasi. Daugeliui žmonių jis padidėja apie 3-5 valandą ryto. Tuo metu regos nervas yra pažeidžiamiausias.
Ryte akispūdis vėl gali būti normalus, todėl glaukomą keblu nustatyti.
Jai būdingi požymiai išryškėja tik tada, kai regos nervas būna taip pažeistas, kad jo nebeįmanoma atkurti.
Gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip anksti nustatoma liga. Pagrindinis tikslas - sureguliuoti padidėjusį akispūdį.
Todėl būtina bent kartą per dvejus metus apsilankyti pas gydytoją ir pamatuoti akispūdį.
Glaukomos neįmanoma išgydyti. Ligonis turi išmokti gyventi su šia liga. Labai svarbu, kad jis laikytųsi gydytojo patarimų, kurie padeda atitolinti gyvenimą visiškoje tamsoje.“
Aklumas nesutrukdė pavergti milijonų gerbėjų
Legendinis tenoras, dainų autorius ir prodiuseris 51 metų Andrea Bocelli sutrinka, kai jo vadybininkas prieš koncertą primena, kad atlikėjas gražiai pasipuoštų.
Aklas dainininkas nežino, ką reiškia gerai atrodyti. Vos gimusiam A.Bocelli gydytojai nustatė įgimtą glaukomą.
Regėjimą A.Bocelli prarado būdamas 12 metų - tąkart žaidė futbolą. Atskriejęs kamuolys trenkė į galvą. Nuo smūgio į smegenis išsiliejo kraujo.
A.Bocelli manė, kad būdamas neregys negalės dainuoti operoje, todėl iš pradžių studijavo Pizos universitete ir tapo teisininku. Vėliau jis lankė dainavimo pamokas.
Vienas populiariausių šių laikų terorų A.Bocelli iki šiol jaučia scenos baimę, tačiau nebijo slidinėti, jodinėti.
Ritmenbliuzo meistro Ray Charleso šlovė neužgeso ir po jo mirties 2004 metais.
R.Charlesas gimė 1930 metais neturtingoje šeimoje, nuo trejų metų pradėjo groti pianinu. Tačiau laimingos vaikystės jam neteko patirti. Medikai berniukui nustatė glaukomą, o sulaukęs šeštojo gimtadienio jis apako.
Nei scenoje, nei gyvenime muzikantas nesinaudojo baltąja lazdele ar kitomis aklųjų priemonėmis. Vienintelis R.Charleso pagalbininkas buvo fenomenali klausa.
Soulo muzikos legenda Stevie Wonderis gimė neišnešiotas ir kurį laiką augo inkubatoriuje. Jis apako dėl retinopatijos. Tėvai stengdavosi neišleisti sūnaus iš namų ir uždėdavo klausytis muzikos plokštelių.
Vėliau Stevie ėmė dainuoti bažnyčios chore. S.Wonderis mokėsi groti pianinu, būgnais, armonika. Jis sukūrė daugiau nei 30 hitais tapusių kūrinių, pelnė 25 „Grammy“ apdovanojimus, pardavė daugiau nei 100 milijonų albumų.
59 metų S.Wonderis mėgsta kartoti, kad aklumas yra Dievo dovana, leidusi jam ištobulinti kitus jutimus, ypač klausą.