Klaipėdietis verslininkas 31 metų Marijus Liulys, vesdamas fotomenininkę Vaivą Jokužytę, savo pavardės atsisakė ne iš gailesčio uošviui.
Keisdamas pavardę vyras norėjo nutraukti bet kokius prisiminimus, susijusius su savo tėvu.
Toks buvo nuo vaikystės jo kurtas keršto planas.
Kodėl jis jautėsi nelaimingas, turėdamas gimdytojo pavardę?
Kai Marijui buvo vieneri, jo tėvai išsiskyrė. Nuo to laiko sūnus nebematė tėvo, kuriam būsimas giminės pratęsėjas nerūpėjo.
Nuo vaikystės Marijus bendravo tik su motinos giminėmis, o su tėvo gimine nepalaikė jokių ryšių.
Dar paauglystėje Marijus nusiteikė susilaukęs palikuonių jiems neduoti tėvo pavardės.
Pirmąkart Marijus vedė būdamas aštuoniolikos. Kai gimė sūnus, jis tvirtai laikėsi nuostatos – pirmajai atžalai buvo duota jo motinos pavardė.
Ši santuoka jau senokai iširo. Bet Marijus, vaikystėje nepajutęs tėvo meilės, išsaugojo draugiškus ryšius su sūnumi, kuriam dabar trylika.
Berniukas – dažnas svečias naujoje tėvo šeimoje, kurioje nelikę jokių prisiminimų apie Liulio pavardę.
Šiemet kovo 8-ąją Marijus ir Vaiva Jokužiai paminėjo dvejų metų vestuvių sukaktį. Ši data susijusi ir su vyro pavardės keitimu.
Iš pradžių Marijus ketino pakeisti savo pavardę į motinos mergautinę.
„Kai Marijus apie tai prasitarė, suklusau. Pasitariau su savo tėvais, ar jie neprieštarautų, jei tekėdama širdies draugui pasiūlyčiau imti mano pavardę. Tėvai pritarė.
O kai pakalbėjau su Marijumi, jis sutiko: „Jeigu nėra kam pratęsti tavo giminę, galiu imti tavo pavardę“, – prisiminė 28 metų Vaiva Jokužytė, po vestuvių tapusi Jokužiene.
Dėl pavardės keitimo daugiausia nesusipratimų kyla ne Marijui, o Vaivai. Ji gauna daug elektroninių laiškų, kuriuose kreipiamasi ne naująja, o buvusia pavarde.
„Sulaukiu daug pastabų, kad interneto svetainėje įsivėlė klaida – ten parašyta Jokužienė, o juk esu Jokužytė. Kiti klausia, ar jūsų vyro tėvas irgi Jokužys?“ – atsiduso V.Jokužienė.
Marijus įsiliejo ne tik į Jokužių šeimą, bet ir į jos verslą.
Jis dirba S.Jokužio spaustuvėje tiekimo ir ūkio skyriaus vadovu. Tad kasdien jam tenka darbo reikalus aptarti ne tik su uošviu, bet ir su uošviene Birute Jokužiene, šios spaustuvės personalo vadove.
Abi Jokužių kartos daug laiko praleidžia kartu. Dvi šeimos gyvena po vienu stogu – Vaivos tėvų namuose. Dvi Jokužienės puikiai sutaria vienoje virtuvėje, du Jokužiai dažnai kalbasi apie sportą ir politiką.
Tačiau visų dėmesį po darbų šiuose namuose pirmiausia patraukia krykštaujanti pusantrų metų Ona Jokužytė – žinomų klaipėdiečių verslininkų jauniausioji palikuonė.
„Dabar mums tik sūnaus reikėtų susilaukti. Tėvai būtų patenkinti, jei pratęstume Jokužių giminę“, – šeimos planais dalijosi V.Jokužienė.
Seimo narys Linas Karalius, pastaruoju metu etikos sargų baramas už tai, kad, užuot dalyvavęs Seimo posėdžiuose, sausį atostogavo šiltuosiuose kraštuose, gimė turėdamas kitokią pavardę.
Grupės ŽAS nariui Linui Mažeikai-Ezopui pretekstu pasikeisti pavardę tapo vestuvės.
2001-ųjų pradžioje jis sumainė aukso žiedus su septyneriais metais jaunesne Raimonda Grosaite, kilusia iš Tauragės. Jam ši santuoka buvo antroji, jai – pirma.
Tuomet 28-erių atlikėjas pakeitė savo pavardę į motinos mergautinę. Po vestuvių jis tapo Karaliumi, o jo žmona – Karaliene. Pora susilaukė sūnaus Vėjo. Tačiau prieš ketverius metus šeima iširo. Po skyrybų jie abu pasiliko skambias pavardes.
Vilnietė stilistė 41 metų Eglė Mickevičienė tekėdama neišsižadėjo savo mergautinės pavardės.
„Tėvas – vienas, o vyrų gali būti keli. Negi kaskart reikėtų kaitalioti pavardę?“ – šmaikštavo moteris, kurios mergautinė pavardė – Mickevičiūtė.
1989 metais tekėdama Eglė nenorėjo jos prarasti, todėl pasiūlė mylimajam Džiugui Dubakai imti jos pavardę.
„Myliu savo tėvą, todėl nenorėjau keisti pavardės, kurią gavau, kai gimiau. Keisti pavardę – tai tarsi pakeisti savo karmą. Jei gyvenai nevykėlio gyvenimą, gal ir verta tai daryti. Bet aš džiaugiausi savo gyvenimu“, – pasakojo moteris.
Neseniai kilo gandų, kad sostinės naktinio klubo „Absento fėjos“ savininko Dž.Mickevičiaus ir stilistės santuoka braška. Jei sutuoktiniai išsiskirtų, ar Eglė nepyktų, jei Džiugas pasiliktų jos pavardę? „Koks man skirtumas?“ – numojo ranka moteris.
Kaunietė dainininkė Irma Jurgelevičiūtė jau seniai nebegyvena su pirmuoju vyru, kuriam suteikė savo pavardę.
Sutuoktiniu tapęs buvęs jos gerbėjas Almantas Safarovas savo pavardės atsisakė iš didelės meilės žaviai atlikėjai, tačiau tai neišgelbėjo nuo skyrybų.
Kadaise Irma ir Almantas susipažino Šilalėje.
Solistės nedomino sužadėtinio veikla. Kai jis metams sėdo į kalėjimą, Irma nelabai gilinosi, už ką jis ten pateko, ir ištikimai laukė draugo. Vos tik A.Safarovas grįžo iš įkalinimo įstaigos, jie nunešė prašymus susituokti.
1996 metais pora susituokė, o jaunikis pasirinko nuotakos pavardę.
Bet po dvejų metų šeima iširo. Irma apie buvusį vyrą kalbėjo piktokai: „Jau ir taip jis įėjo į mano biografiją, gavo mano pavardę ir po skyrybų ją gavo kaip palikimą. Jis man yra niekas“.
37-erių atlikėja pirmąjį vyrą seniai pamiršo, nes ištekėjo jau trečiąkart. Dabartinis jos sutuoktinis – kalinys Rolandas Lavinskas.
* * *
Kirtis per šaknis
Ligita VALONYTĖ
LR korespondentė
Lietuvoje neįprasta, kad vyras savo pavardę keistų į žmonos.
Psichologė-psichoterapeutė Aušra Griškonytė neabejoja, kad tokia proga vyrai paslepia savo šaknis. Juk žmogaus pavardė rodo priklausomybę šeimai.
- Vieni dėl savo pavardės kenčia patyčias. Kiti, keisdami pavardę, siekia išspręsti dvasines problemas, galbūt atsikratyti nešvarios praeities.
Ar pavardės keitimas – tinkama išeitis tokiais atvejais? – paklausiau A.Griškonytės.
- Pavardės keitimas išduoda, kad žmogus bando įveikti vidines problemas. Bet jis nesupranta, jog išorinių dalykų keitimas neišsprendžia jo dvasinių rūpesčių.
Pavardės pakeitimas nepadaro žmogaus laimingesnio.
- Argi atsisakius nemielos pavardės nuo širdies nenuslenka akmuo?
- Lietuvoje dažnai manoma, kad išoriniai pokyčiai pakeičia ir žmogaus vidų.
Pavyzdžiui, manoma, pasidailinsiu figūrą, pasijusiu geriau ir tapsiu laiminga.
Ar pasistatysiu prabangų namą – pakils mano vertė kitų akyse. Panašiai mąstoma ir dėl pavardės.
Vertės susiejimas su išoriniais dalykais išduoda žmogaus savimonės trapumą.
Šiuos dalykus gali įgyti, gali jų netekti. Jei nelieka daiktų, turto ar pavardės, negi turėtų sumenkti ir žmogaus vertė?
- Ką žmogui reiškia jo pavardė? Ar ji labai svarbi?
- Ji reiškia priklausomybę giminei. Pavardė – žmogaus šaknys. Tas žmogus, kuris jaučiasi turįs šaknis, yra stiprus.
Juk amerikiečiai keliauja po visą pasaulį ieškodami savo šaknų ne iš neturėjimo ką veikti. Jie didžiuojasi turintys vienos ar kitos giminės kraujo.
Pavardė reiškia priklausymą kultūrai, tradicijai. Ji išduoda žmogaus tapatybę. Juk gimstame be tapatybės.
O kiek ilgai užtrunkame, kol ją susikuriame. Tai – sudėtingi procesai, kuriuos vyras bando nubraukti, vienu brūkšniu pakeisdamas pavardę.
Įprasta, kad moterys tekėdamos keičia savo pavardę į vyro. Tai – sena kultūrinė tradicija.
O tradicijos mus kaip tik ir sustiprina.