Praėjusią vasarą iš medikų išgirsta žinia, kad gims dvyniai, nenustebino nei 23-ejų Sandros, nei aštuoneriais metais už ją vyresnio sutuoktinio Aurimo - abiejų giminėse yra buvę dvynių.
Pastojusi moteris kurį laiką jautėsi gerai, todėl tęsė socialinio darbo studijas Vytauto Didžiojo universitete ir dirbo pardavėja vienoje žaislų parduotuvėje.
Rūpesčiai prasidėjo 23-iąją nėštumo savaitę, kai S.Stankevičienę surietė stiprus pilvo skausmas. Moteris buvo paguldyta į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Ištyrę ultragarsu medikai pastebėjo, kad įsčiose esančios dvynės turi nevienodą vaisiaus vandenų kiekį.
Vienas vaisius buvo užspaustas, o kitas plūduriavo tarsi ežere.
Medikai nustatė retą patologiją - dvynių transfuzijos sindromą.
Tai reiškia, kad iš vieno kiaušinėlio besivystantys vaisiai turi bendrą kraujotaką. Vienas tapo kraują atiduodančiu donoru, o antras - jį priimančiu recipientu.
Pavojus grėsė abiem mergaitėms. Pirmajai dėl nepakankamo kraujo kiekio prasidėjo mažakraujystė, jai ėmė trūkti vaisiaus vandenų.
Antroji - priešingai - plaukiojo per gausiame vandenų kiekyje, o jos organizmas, turintis varinėti pernelyg daug kraujo, buvo pervargęs.
„Naujiena, kad neišgydytas šis sindromas neišvengiamai baigiasi dvynių žūtimi, mane pervėrė lyg strėlė. Maldavau gydytojų išgelbėti pirmagimes“, - prisiminė S.Stankevičienė.
Vilties kibirkštėlė įsižiebė sužinojus, kad dar negimusių mergaičių gyvybę galima išsaugoti atskyrus jų kraujotaką.
Tai padaryti buvo galima tik pasiekus Hamburgo (Vokietija) universitetinės ligoninės Perinatologijos centrą, kur sutelkta specialistų komanda ir turima būtina medicinos įranga.
Kauniečiai sutuoktiniai per dieną susiruošė į Vokietiją. Ilgiau laukti nebuvo galima.
Per trumpą laiką jiems teko ne tik susitvarkyti dokumentus, bet ir surinkti apie 10 tūkst. eurų (apie 35 tūkst. litų).
Jauna šeima nepagailėjo ne tik savo santaupų, bet ir įlindo į skolas.
Dar išvažiuodami iš Kauno būsimieji tėvai žinojo, kad procedūra, galinti išgelbėti mergaites, kainuos 6,8 tūkst. eurų (beveik 24 tūkst. litų).
Už ją sumokėtus pinigus vėliau grąžino ligonių kasos.
„Mažai kas tikėjo, kad mums pavyks. Tačiau įrodėme, kad tėvų meilė vaikams - begalinė“, - sūpuodama dvi dukteris kalbėjo moteris.
Nėščią žmoną į Vokietijoje esantį Hamburgą A.Stankevičius nuvežė automobiliu.
Vokiečiai patvirtino kauniečių kolegų nustatytą diagnozę ir pritaikė efektyviausią dvynių transfuzijos sindromo gydymą - tiesiog moters įsčiose lazeriu buvo pridegintos vaisių placentos arterioveninės jungtys.
„Po procedūros gydytojai tepasakė, kad mergaitės liko gyvos. Kad jų kraujotaka tapo normali, sužinojome tik po dviejų dienų“, - lemtingas akimirkas prisiminė S.Stankevičienė.
Hamburgo medikai tikino, kad tokia intervencinė procedūra yra reta.
Ji atliekama ne daugiau kaip trims moterims per savaitę.
Savaitę Vokietijoje praleidę kauniečiai su viltimi, kad viskas bus gerai, grįžo į namus. Bet džiaugėsi neilgai.
Po kurio laiko medikai pastebėjo, kad dvynių vandenų kiekis vėl skiriasi. Padėtis staiga pradėjo blogėti, nes atsinaujino kraujotakos sutrikimai.
Medikų darbą dar labiau apsunkino tai, kad pakito dvynukių kraujotaka - donorė su recipiente pasikeitė vietomis.
Viena mergaitė vandenų turėjo tiek daug, kad 27-ąją nėštumo savaitę juos teko išsiurbti per S.Stankevičienės pilvo ir gimdos sieneles.
Kas kelias dienas nėščiajai buvo atliktos penkios vandenų išsiurbimo procedūros.
Dvynius nešiojančios moters nėštumą medikai saugojo iki 33 savaičių.
Austėja ir Aurėja pasaulį išvydo šių metų pradžioje, sausio 7-ąją, po cezario pjūvio. Abi gimė vienodo svorio - po 1780 gramų.
Šiuo metu mažylės jau gerokai ūgtelėjusios ir dvigubai pasunkėjusios. S.Stankevičienė dvynukes maitina savo pienu.
Tėvai dukreles vadina nuostabiausia gyvenimo dovana. Mergaitės yra ramios. Viena ar kita pradeda verkti tik praalkusios. Pavalgiusios jos vėl nugrimzta į saldų miegą.
Svarbu laiku nustatyti sindromą
Vladas Gintautas
Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos skyriaus vadovas
„Dvynių transfuzijos sindromas - patologija, kai tarp dviejų vaisių arterijų ir venų būna toks ryšys, kad vienas vaisius pradeda pumpuoti kraują kitam.
Iki šiol dėl tokios patologijos dvyniai dažniausiai žūdavo, o persileidimo priežastis likdavo neįvardyta.
Dabar medikai jau gali diagnozuoti šią patologiją. Svarbiausias jų uždavinys - padaryti tai laiku - 15-26-ąją nėštumo savaitę.
Lietuvoje dvynių kraujotakos atskyrimo procedūra nėra atliekama, nes tai - reta patologija.
Šis sindromas pasitaiko vienam iš 2,5-3 tūkst. vaisių. Žinant, kad Lietuvoje per metus gimdo apie 30 tūkst. moterų, šis sindromas gali grėsti maždaug dešimčiai moterų.
Diagnozavus šią patologiją, moteris siunčiama į ligoninę, kur medikai yra atlikę daugiau tokių operacijų ir sukaupę nemažai patirties.
S.Stankevičienei pavyko anksti diagnozuoti patologiją ir laiku atskirti mergaičių kraujotaką, todėl jos liko gyvos.
Tai, kad buvo išgelbėtos dvi gyvybės, - unikalus atvejis medicinoje.
S.Stankevičienė - antroji nėščioji, kurią išsiuntėme gydytis į Hamburgo universitetinę ligoninę.
2008 metų gruodį placentos kraujagyslių jungčių prideginimo lazeriu operacija buvo atlikta vienai šiaulietei. Moteris pagimdė dvynius, tačiau vienas jų netrukus mirė dėl įgimtos širdies ydos.
Vokietijoje anksčiau takus pramynusi moteris iš Šiaulių S.Stankevičienei negailėjo patarimų.“