Laiko patikrinti receptai nuo slogos

Šiaurės Europoje labai populiarios kojų vonelės. Kojos pamerkiamos į 37 laipsnių temperatūros vandenį. Po to pamažu pilama vis karštesnio vandens, kol bus pasiekta riba, kai didesnio karščio žmogus nebegali ištverti.

Tokių vonelių tikslas — kad į nosies gleivinę priplūstų daugiau kraujo.

Kai kojos šaltos, pablogėja kvėpavimo takų kraujo apytaka ir žmogus lengvai užsikrečia infekcinėmis ligomis.

O šiltos kojos, atvirkščiai, suaktyvina imuninę sistemą.

Panašiu poveikiu pasižymi ir ukrainiečių receptas — priberti į kojines sausų garstyčių, apsimauti ir išmiegoti per naktį. Nuo tokios priemonės mažiau tinsta gleivinė, palengvėja sloga ir kosulys. Tačiau būkite atsargūs: šie paprasti, bet efektyvūs gydymosi metodai netinka sergantiems cukriniu diabetu ir kraujagyslių ligomis.

Rumunijoje šis mišinys laikomas pirmąja priemone nuo slogos. Rumunai išsunkia pusę citrinos, sultis sumaišo su 1 arbatiniu šaukšteliu druskos ir 50 g vandens. Gautą skystį pipete lašina į nosį. Tokį gydymą ištveria anaiptol ne kiekvienas, tačiau dėl jo efektyvumo seniai niekas neabejoja. Tirpalas sumažina tinimą, o vitaminas C susiaurina kapiliarus. Vis dėlto gydytojai rekomenduoja būti atsargiems su šiuo receptu. Į ausies trimitą gali pribėgti gleivių ir sukelti ūminį ausies uždegimą. Ypač atidiems reikia būti gydant vaikus, nes jų ausies trimitas platus ir trumpas, todėl jie lengviau užsikrečia ausų infekcijomis.

Pasirodo, krienai tinka ne tik agurkams raugti ar kaip aštrus mėsos prieskonis, bet ir slogai gydyti. Tai gerai žino vokiečiai. Šviežiai tarkuotų krienų mišinys su cukrumi ir obuoliais padeda nuo slogos. Jei suvalgysime po kelis šaukštus šio mišinio per dieną, nosis atsilaisvins. Krienuose yra medžiagų, kurios kovoja su bakterijomis, virusais ir ligas sukeliančiais grybeliais. Krienus gerai pasisavina organizmas, todėl jie nekelia grėsmės naudingoms žarnyno floros bakterijoms. Be to, krienai stiprina imuninę sistemą.

Bene populiariausia liaudies priemonė nuo slogos Lietuvoje — česnakai. Nosies sparneliai iš vidaus sutepami vazelinu. Ant vatos tamponėlių išspaudžiama česnakų sulčių ir įkišama į vieną šnervę, paskui į kitą. Česnakų sulčių galima įlašinti į nosį pipiete. Tik nederėtų persistengti, kad nenudegintumėte gleivinės. Česnakuose yra augalinių antiseptikų — fitoncidų.

Nyderlanduose paplitęs slogos gydymo būdas — tai ramunėlių, mentolio arba kamparo inhaliacijos. Olandai įsitikinę, kad po tokios procedūros jiems gerokai palengvėja.

Mūsų gydytojai mano, kad tokios inhaliacijos labiau padeda ne nuo slogos, o nuo kvėpavimo takų ligų, pavyzdžiui, bronchito, tracheito.

Nepatartina tokių inhaliacijų daryti mažiems vaikams. Karšti garai gali juos nudeginti, o mentolis arba kamparas — sukelti dusulio priepuolį.

Dar vienas įdomus receptas nuo slogos iš Rusijos — druskos kompresai. Du maži maišeliai pripilami įkaitintos druskos ir dedami ant abiejų šnervių.

Rusijoje patariama mažiems vaikams į nosį lašinti po lašelį šviežių morkų sulčių, o suaugusiesiems ištirpinti 1 šaukštelį medaus, sumaišyti su 2 šaukšteliais burokėlių sulčių ir lašinti po 5 lašelius į kiekvieną šnervę 4 kartus per dieną.

Kanapiniai kemerai — mėgstamas Šiaurės Amerikos indėnų vaistas. Šiandien naudingąsias šių augalų savybes jau yra pripažinę ir Europos mokslininkai. Kanapiniai kemerai turi medžiagų (natūralaus ksileno), kurios suaktyvina imuninę sistemą.

Receptas nuo slogos toks: 2 arbatinius šaukštelius džiovintų kanapinių kemerų užpilti 500 ml šalto virinto vandens, 4 valandas palaikyti uždengus, nukošti. Gerti po 100 ml 3—4 kartus per dieną 10—15 minučių prieš valgį.

Indėnų priemonės rezultatas — greitai praėjusi sloga. Svarbiausia, kad šią arbatą galima duoti gerti vaikams nuo 6 mėnesių.

Parengė Gražina VASILIAUSKIENĖ

Alergija pamažu tampa nebe liga, bet normalia būsena. Kartais atrodo, kad alergiški yra dauguma vaikų, o jei nuo jokių produktų neberia, jokios žiedadulkės nesukelia ašarojimo ir slogos — tarsi kažkas ne taip.

Tiek peršalus, tiek kilus alergijai simptomai gali būti panašūs. Jei ūmai ima tekėti nosis, ašaroja akys, užpuola kosulys, neretai sunku tvirtai atsakyti, ar tai — peršalimas, ar alerginis rinitas.

Sloga ir kosčiojimas trunka daugiau nei 7—10 dienų (jei tai buvo peršalimas, per tiek laiko simptomai turėtų praeiti, nebent liga komplikuotųsi).

Nosis užsikimšusi nuolat, net jei ir nevarva.

Vaikas nuolat trina, valosi nosį, šnirpščioja, net jei ir nėra stiprios slogos.

Iš nosies tekančios gleivės skaidrios ir skystos (sloguojant jos dažniausiai būna gelsvos ir tirštos).

Akis perši, skauda, jos paraudusios ir ašaroja.

Oda aplink akis patamsėjusi, smarkiai paraudusi ar net melsva (medikai tai vadina alerginėmis mėlynėmis).

Vaikas kvėpuoja pro burną.

Vargina sausas kosulys.

Ant odos išryškėja rausvas išbėrimas.

Alergija — tai imuninė reakcija į tam tikrus aplinkos dirgiklius. Kai alergija sergantis vaikas susiduria su vienu iš alergenų — jį paliečia, įkvepia, suvalgo ar jam įgelia vabzdys, kūnas tai atpažįsta kaip pavojingą invaziją ir pradeda išskirti histaminų ir kitokių cheminių su alergenu kovojančių medžiagų. Šios cheminės medžiagos ir sukelia alerginių simptomų.

Galimi alergenai — įvairūs maisto produktai, vaistai, vabzdžių nuodai, gyvūnų kailis, dulkių erkės, pelėsių grybelis, žiedadulkės. Nelygu alergenas, gali išryškėti skirtingi simptomai: alerginė sloga, odos išbėrimas, virškinimo sutrikimai.

Alerginę slogą vaikams dažniausiai sukelia dulkių erkės, gyvūnų kailis ir pelėsiai. Nors, pasak specialistų, tabako dūmai nėra alergenas, pastebėta, kad jie gali labai pasunkinti ligonio būklę.

Parengė Marija SKINDER