Pora atskirai gyvena jau ketverius metus. Širdyje nešiojamą nuoskaudą dėl daug metų kentėtos vyro neištikimybės sostinės restorano „Amatininkų užeiga“ savininkė I.Marozienė ilgai slėpė.
Irena ir Vaidas po vienu stogu išgyveno dvidešimt šešerius metus. Tuomet mažai kas žinojo, jog išoriškai darnios šeimos gyvenimas seniai nėra idealus.
Skyrybų paprašė I.Marozienė. Jai atsibodo taikstytis su vieneriais metais vyresnio sutuoktinio meilės nuotykiais.
„Daug metų kentėjau vyro neištikimybę. Skyryboms pribrendau ne iškart. Ilgai svarsčiau ir dvejojau“, - kalbėjo Irena.
Prieš penkerius metus žmona vyrui iškėlė ultimatumą, kad jeigu dar nors vieną kartą jį aptiks svetimoteriaujantį, daugiau neatleis.
„Jis prisiekė pasitaisyti“, - prisimena I.Marozienė.
Tąsyk Irena ne tik jau kurį kartą patikėjo vyro pažadais, bet, norėdama jaustis finansiškai saugi, pasiūlė Vaidui pasirašyti vedybų sutartį ir pasidalinti verslą ir šeimos turtą. V.Marozas sutiko.
Poros sprendimas pasirašyti vedybų sutartį, pragyvenus santuokoje ketvirtį amžiaus, daug kam buvo netikėtas. Bet sutuoktiniai neviešino tikrųjų tokio poelgio priežasčių.
„Gyvenimas įvairus, jame gali visko nutikti. Vedybų sutartis apdraudžia nuo netikėtumų.
Ją sudarėme, kad neprarastume to, ką abu per daugelį metų sukūrėme“, - prieš kelerius metus paslaptingai kalbėjo I.Marozienė.
Moteris mano, kad Vaidas, lengva ranka pasirašęs vedybų sutartį ir pažadėjęs nebelaužyti santuokinės ištikimybės, tikėjo savimi ir nuoširdžiai bandė išsaugoti šeimą.
„Mačiau, kad jis stengėsi elgtis padoriai ir kurį laiką nesidairė į svetimas moteris. Bet neišlaikė. Tikriausiai tai - nepagydoma“, - karčiai šyptelėjo moteris.
Kai V.Marozas vėl pasidavė pagundoms, Irena nusprendė skirtis.
Tuometinis milijonierius V.Marozas pagal vedybų sutarties sąlygas neteko daug turto.
Jis pasitraukė iš šeimos verslo ir greitai pajuto pinigų stygių.
„Tokį gyvenimą, matyt, gavau už nuodėmes - Dievas man pirštu pagrūmojo, bet davė šansą išsikapstyti“, - yra prisipažinęs V.Marozas.
Praėjusią vasarą Vaidas buvo tapęs I.Marozienės pavaldiniu. Jis dirbo barmenu „Amatininkų užeigos“ lauko kavinėje.
Šiuo metu V.Marozas vėl bando kibti į verslą ir rengiasi atidaryti lauko kavinę „Geležinis vilkas“.
Kažkada klubas „Naktinis vilkas“ ir restoranas „Geležinis vilkas“ Marozų šeimą iškėlė į verslo elitą. Bet šios užeigos jau seniai nebeveikia.
Galbūt praeities ilgesys ir paskatino V.Marozą grįžti į verslą su tuo pačiu maitinimo įstaigos pavadinimu.
Irena puikiai supranta buvusio vyro norą vėl imtis aktyvios veiklos. Ji padeda Vaidui atsistoti ant kojų.
Tuo tarpu moteriai artimesnis tapo ramus gyvenimas.
Irena prieš kelerius metus pasitraukė iš aktyvaus verslo ir vadovavimą restoranui „Amatininkų užeiga“ patikėjo dukteriai Birutei.
„Jau kuris laikas esu tik restorano akcininkė ir dukters pavaduotoja. Dabar galiu mėgautis nesibaigiančiomis atostogomis.
Labai mėgstu keliauti, neseniai grįžau iš Šri Lankos.
Dažnai vaikštau į renginius, lankausi parodose, susitinku su draugais, išsimiegu iki soties“, - apie dabartinį gyvenimą kalbėjo I.Marozienė.
Irena tikino nesanti išlaidi ir pragyvenimui jai nedaug reikia.
„Kažkada skaičiavau, kad su visomis prabangiomis suknelėmis, išvykomis, pramogomis per mėnesį įsitenku į dešimt tūkstančių litų“, - sakė Irena.
Po skyrybų verslininkė nenusivylė vyrais ir tikisi dar kada nors ištekėti. Irenai netrūksta ne tik gerbėjų, bet ir apkalbų apie galimus jos meilės romanus.
Prieš pusmetį buvo pasklidęs gandas, kad dėl I.Marozienės galvą pametė vilnietis koncerno „Ranga Group“ prezidentas Laimutis Pinkevičius, vėliau imta šnabždėtis apie Irenos romaną su verslininku Alvidu Bukliu.
O neseniai I.Marozienė į televizijos projekto „Chorų karai“ filmavimą atvyko su gydytoju Dariumi Rauba.
Bet I.Marozienė tikino, kad visi jai į meilužius peršami vyrai yra tik draugai arba pažįstami.
„A.Buklį pažįstu nuo 1994-ųjų.
Tai labai artimas draugas, visada pasiruošęs padėti, patikimas. Kiek tarp mūsų romantikos?
Na, žinote, aš - tokia moteris, kad daugelis man jaučia romantiškus jausmus, - šelmiškai nusijuokė I.Marozienė. - Ir su gydytoju D.Rauba esame geri bičiuliai.
Dariaus žmoną pažįstu. Ir L.Pinkevičių seniai pažįstu.
Esu laisva moteris ir nekreipiu dėmesio apkalbas. Tegu vedę vyrai, su kuriais aš bendrauju, galvoja, kaip jie atrodo viešumoje. Tai - jų problema, ne mano“.
Paklausta, ar nė vienas iš gerbėjų neprisipažino mylįs, moteris nusijuokė: „Nesakysiu. Paslaptis“.
Po akimirkos prasitarė, kad buvo vyrų, kurie bandė komplimentais ir dovanomis ją suvilioti taip tikėdamiesi užmegzti artimesnius santykius: „Gauti dovaną ar gėlių puokštę malonu, bet tik tiek.
Užsukusi į „Amatininkų užeigą“ dažnai randu man paliktų gėlių, kartais su rašteliu, kartais be. Barmenai pasako, kas atnešė gėlių“.
Ką I.Marozienė gyvenime darytų kitaip, jeigu tik galėtų laiką atsukti atgal?
„Būčiau išsiskyrusi kur kas anksčiau“, - prisipažino moteris.