Griežta dieta kainavo didelių valios pastangų ir Lietuvos kultūros atašė Rusijoje Juozui Budraičiui, tačiau jis jau džiaugiasi galįs įlįsti į jaunystės dienų kostiumą. Sulieknėjusios jaunesnės pasijuto ir dvi vilnietės - grožio salono savininkė Loreta Povilavičiūtė bei dailininkė Violeta Juškutė. Abiejų akys dega gyvenimo džiaugsmu.
Galingas stotas, tapęs 56 metų šiauliečiui muzikantui V.Stakėnui vizitine kortele, ėmė trukdyti prieš trejus metus.
Dėl pernelyg didelio svorio atlikėjui tapo sunku vaikščioti. Vyras net pamiršo, ką reiškia bėgti, - vos paspartinęs žingsnį, jis imdavo pūškuoti.
Svarstyklių rodmenys - 160 kilogramų - muzikantą ne juokais išgąsdino.
Nerimą didino ir kolegų atlikėjų - Vytauto Kernagio, Alvydo LukoševičiausObuolio, Janinos Miščiukaitės ankstyva mirtis.
Sveikata susirūpinęs V.Stakėnas kreipėsi į du specialistus, ir šie sudarė lieknėjimo planą.
„Mažinti svorį nėra taip paprasta, kaip tikėjausi.
Tai reikalauja didžiulio ir labai įtempto darbo su savimi“, - atsiduso V.Stakėnas.
Apie kančias, kurias patiria mažindamas kūno masę, jis ketina kada nors parašyti knygą.
„Beveik visą amžių mano organizmas dirbo vienaip, o staiga jį priverčiau dirbti kitaip.
Iš pradžių jis nesuprato, kodėl sumažėjo maisto kiekis. Paskui ėmė priešintis - ieškoti, kaip mane apgauti. Tad svoris svyruodavo“, - pasakojo šiaulietis.
Tačiau dabar, praėjus trejiems metams nuo naujo gyvenimo pradžios, V.Stakėnas sveria keliomis dešimtimis kilogramų mažiau - tikslaus savo svorio jis nepanoro atskleisti.
Vyras pasidžiaugė, kad jau gali nubėgti laiptais iš antro aukšto į pirmąjį.
Kartu su kilogramais šiaulietis atsikratė ir senų drabužių. Dalį jų išmetė, o dalį susiaurino žmona, drabužių modeliuotoja Ramutė Stakėnienė.
Muzikantas neabejoja: net ir praradęs svorio, prigimties nepakeisi. Todėl jo aprangos stilius nepakito.
„Nepradėjau dėvėti aptemptų odinių kelnių, nenešioju plevenančių šilkinių rūbų, nemūviu ir klasikinių išlygintų kostiuminių kelnių.
Labai mėgstu juodus džinsus. Tik dabar juos perku vis mažesnių dydžių“, - patikino V.Stakėnas.
Gerbėjai jį atpažins ir pagal svarbiausią kantri muzikanto atributą - kaubojaus skrybėlę, tapusią įvaizdžio dalimi.
Pakeisti kūno formas muzikantui padėjo tai, kad jis sugebėjo atsikratyti senų įpročių.
Tądien, kai kalbėjomės, pusryčiams jis išgėrė kavos ir suvalgė pusę pakelio 0,5 procento riebumo varškės.
Prieš trejus metus varškės ant jo stalo beveik nebūdavo.
O jei ir atsidurdavo, tai daug riebesnė ir triskart daugiau.
Anksčiau V.Stakėnas pripažindavo tik varškės sūrį su kmynais arba parūkytą.
Tačiau sūris tebūdavo užkanda prie alaus, kurio dabar išlenkia labai retai ir tik po vieną bokalą.
„Iš mano laisvalaikio dingo dažni pasisėdėjimai prie alaus. Tiesa, aš turiu draugų, su kuriais kartais užsuku pasikaitinti į pirtį. O kokia pirtis be alaus? Kaip vestuvių naktis be nuotakos.
Tuomet save apgaudinėju - ilgai geriu vieną bokalą, o vėliau gurkšnoju vandenį su citrina. Per tą patį laiką kiti išlenkia penkis bokalus, aš - tik vieną“, - pasakojo V.Stakėnas.
Atlikėjui sunku atsisakyti kvietimų į svečius, nes jam smagu bendrauti.
„Juk negaliu vengti draugų dėl to, kad metu svorį.
Tačiau turiu valios atsisakyti gausių vaišių“, - tikino V.Stakėnas.
Šiaulietis jau įprato prie mažų porcijų. Tomis akimirkomis, kai norisi valgyti daugiau, alkį jis numalšina džiūvėsiais arba duoniukais, kurių visuomet turi po ranka.
„Medikai įspėjo ilgai nemarinti savęs badu. Pats jaučiu, kada reikia įmesti ką nors į burną, - jei ilgiau nepavalgau, pradeda svaigti galva, spazmuoti skrandis“, - pasakojo V.Stakėnas.
Tačiau muzikantas stengiasi valgyti reguliariai, kad alkio netektų dažnai malšinti džiūvėsiais.
Pusryčiai, pietūs ir vakarienė - visuomet tuo pačiu laiku ir nedideliais kiekiais.
Ryte vyras pasisotina liesa varške, per pietus valgo sriubos, o prabėgus valandai - antrąjį patiekalą. Dažniausiai tai būna garuose troškinta mėsa ar žuvis.
Vakarienei - košės, verdamos vandenyje ir užgeriamos pienu.
V.Stakėnas atsisakė bulvių ir duonos. Tačiau pamiršti jų skonį muzikantui sunku. Tad retkarčiais jis nusideda mitybos taisyklėms.
„Tarsi kokiam narkomanui prasideda abstinencijos priepuoliai - labai norisi to, kas uždrausta. Kartais nusiperku juodos duonos, užsitepu sviesto. Suvalgau kelias riekes. Tada vėl „sudie“ duonai kokį mėnesį“, - pasakojo V.Stakėnas.
Cepelinai liko tik šventėms. Kai muzikantas tėvus ir žmoną nusiveda šventinių pietų į kavinę, pats valgo tik pusę porcijos - vieną cepeliną, kad visai nepamirštų mėgstamo patiekalo skonio.
Didžiausias atradimas dietos besilaikančiam V.Stakėnui - košės.
Jis pamėgo grikius. Nors anksčiau ignoruodavo ryžius, dabar išmoko save pergudrauti: ryžius pagardinęs prieskoniais, susikuria mėsiško patiekalo iliuziją.
„Atradau lietuvišką gėrybę - pomidorų padažą su krienais. Užsipylęs jo ant ryžių, įsivaizduoju, kad valgau šašlyką“, - pasakojo muzikantas.
Kasrytinis vyro įprotis - pasisverti. „Tada suprantu, ką vakar valgiau ir ko nereikėjo“, - svorio stebėjimo ypatumais dalijosi V.Stakėnas. Kartą per savaitę Virgis pasimatuoja kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje.
Jei rodikliai kelia nerimą arba savijauta prasta, skambina gydytojui.
„Turiu asmeninį gydytoją, kuriam bet kada galiu paskambinti - netgi naktį. Jis - tarsi šeimos draugas, į kurį kreipiuosi, kai man išties reikia patarimo“, - apie kovos su antsvoriu pagalbininką ir jos pasekmėmis kalbėjo V.Stakėnas.
Palaikyti gerą savijautą jam padeda ne tik medikų patarimai, bet ir vitaminai bei plaukiojimas baseine.
„Plaukimas - geriausias sportas. Vanduo atpalaiduoja sąnarius, ramina nervus, todėl plaukdamas ir pasportuoju, ir energijos pasikraunu, ir pailsiu“, - sporto naudą pripažino lieknėjantis muzikantas.
Lengvu žingsniu dabar per Šiaulius einantis V.Stakėnas išgyvena ne dėl prarandamo storulio įvaizdžio, bet dėl mieste sklandančių gandų.
„Apie save girdėjau bjaurių apkalbų. Vienas nemalonus pokalbis pasiekė net mano ausis. Kartą sėdėjau naktiniame klube už kolonos ir girdėjau, kaip du žmonės kalbasi.
Vienas sako: „Matei Stakėną? Pusė Stakėno beliko. Nebegeria. Turbūt ir nerūko. Kažin kokią mažą porciją maisto užsisakė.
Tikriausiai jam - kaip Kernagiui“, - šis nugirstas pokalbis ilgam įstrigo V.Stakėno širdyje.
Grožio salono „Ars Loretta“ savininkė L.Povilavičiūtė pastaruoju metu taip pat sulaukia stačiokiškų klausimų: „Gal sergi, kad taip sublogai?“
Tačiau aukščiausios kategorijos kirpimo meistrė, kuriai savo šukuoseną patiki nemažai garsenybių, tik juokiasi iš tokių užuominų.
46 metų L.Povilavičiūtė dabar jaučiasi lengva it plunksna. Per pusantrų metų ji numetė 25 kilogramus.
Besišypsanti, šeimą turinti bei klientų nestokojanti L.Povilavičiūtė ir iki šio gyvenimo posūkio atrodė laiminga moteris.
„Tik atrodė, kad buvau viskuo patenkinta. Iš tiesų aš sau net labai nepatikau.
Kai sūnui Teodorui patardavau nevalgyti saldainių ir bandelių, kad nesustorėtų, jis man atšaudavo: „Pažiūrėk, kaip pati atrodai“.
Tuomet užsibrėžiau tikslą - rodyti jam sveiko gyvenimo pavyzdį“, - apie impulsą, paskatinusį keisti gyvenseną, kalbėjo vilnietė.
Prieš pusantrų metų keisti mitybos įpročius ėmėsi visa L.Povilavičiūtės šeima - 36-erių sutuoktinis advokatas Valerijus Kirpičnikovas ir jųdviejų vienuolikametis sūnus Teodoras.
„Man svarbu, kad mano sūnus matytų ne išplerusią, o sportišką mamą“, - patikino moteris, ne tik besilaikanti dietos, bet ir lankanti sporto klube jogos pratybas, mankštinanti kūną treniruokliais.
Į sporto klubą eina visa trijulė.
„Sportavau ir iki dietų. Tačiau kartą sutiktas vienas pažįstamas paprotino: pirmiau reikia svorį mesti, o tada - sportuoti“, - pasakojo moteris.
Loreta ėmė keltis anksti ryte, kad dar iki pusryčių spėtų pasivaikščioti. Kai atsikratė 20 kilogramų, apsilankė ir sporto klube.
Ir iškart pajuto, kad lengviau minti dviratį, daryti jogos asanas.
Vilnietė mano, kad jai ir šeimos nariams papildomus kilogramus užaugino šaldytos itališkos picos, kurias dažnai pirkdavo. Dabar šeima nebeperka pusgaminių.
Nors L.Povilavičiūtės sutuoktinis Valerijus antsvorio buvo priaugęs vos keturis kilogramus, iškart pritarė žmonos iniciatyvai visiems maitintis sveikai.
Susiruošusi į kiną, trijulė prieš seansą nebeapsirūpina spragėsiais ar gaiviaisiais gėrimais su saldikliais.
Rytais šeima valgo tik košę, vakarais - varškę su uogiene. Kartu ir pietauja - pasibaigus Teodoro pamokoms, susitinka kavinėje.
Ant pietų stalo visuomet garuoja sriuba ir antrasis patiekalas - mėsa su daržovėmis, bet be bulvių.
Šeima atsisakė ne tik bulvių, bet ir makaronų, duonos, pyragų, tortų.
Anksčiau kulinariniais sugebėjimais garsėjusi L.Povilavičiūtė jau pusantrų metų nebekepa skanėstų.
Ar nepasiilgsta saldumynų?
„Svarbiausia - nekankinti organizmo badu. Kai ilgai nevalgai, tada norisi visko ir daug. Bet kai kramsnoji po truputį, jautiesi sotus.
Tada ir skanėstų nebesinori“, - patikino L.Povilavičiūtė, trokštanti sverti 60 kilogramų.
Iki moters svajonės liko nebe tiek ir daug - dešimt kilogramų.
Išsvajotą svorį jau pasiekė legendinis aktorius J.Budraitis, šiuo metu dirbantis Lietuvos kultūros atašė Rusijoje.
Šiemet 70-metį švęsiantis menininkas, per tris mėnesius atsikratęs 21 kilogramo, džiaugiasi, kad vėl telpa į jaunystės kostiumą.
„Pastaraisiais metais mažai judėjau - daug laiko praleisdavau prie kompiuterio. Vieną dieną pastebėjau, kad į kostiumus netelpu.
Reikia eiti į priėmimus - neturiu kuo apsirengti“, - skėstelėjo rankomis J.Budraitis.
Sportuoti aktorius niekada nemėgo, o apetitu nesiskundė. Jam viskas skanu, ypač duona - jeigu niekas nevaržytų, kasdien kelis kepalus suvalgytų.
Vos grįžęs iš Maskvos į Vilnių, aktorius puldavo į parduotuvę. Nusipirkdavo kelių rūšių duonos ir su pasimėgavimu valgydavo - su sviestu, sūriu, kartais - ir vieną.
„Sėdėdavau, skaitydavau, duonos gabalą atsipjovęs kramsnodavau. Taip ir užaugo kilogramai“, - pasakojo kultūros atašė.
Sunerimęs dėl svorio, vyras bandė laikytis įvairių dietų, net kelias dienas badavo. Tačiau neatsikratė nė vieno kilogramo.
Tuomet J.Budraičio žmona Vita pasiūlė vyrui apsilankyti sostinės Žvėryno natūralios medicinos centre.
Ten aktoriui pagal kraujo tyrimą nustatė, kokie produktai tinka, o kokie - ne. Buvo uždrausti visi skaniausi produktai - duona, sūris, pienas.
J.Budraičiui leido valgyti tik kai kurias daržoves, vaisius, miežių ir avižų košę, kelių rūšių žuvį bei kalakutieną.
„Pasikalbėjęs su Žvėryno natūralios medicinos centro vadove gydytoja Jelena Tulčina, suvokiau, kad žmogaus organizmas - sudėtingas. Reikia atidžiai rinktis, ką į save krauti“, - pasakojo J.Budraitis, pasiryžęs keisti mitybos įpročius.
Pirmoji naujo gyvenimo savaitė buvo košmariška. Ypač sunku buvo atsisakyti rytinio kavos ar juodosios arbatos puodelio.
Bet netrukus menininkas užmiršo kavos kvapą. Ir duonos trauka sumažėjo.
„Laikui bėgant pripratau prie naujo valgiaraščio.
Praėjo keli mėnesiai, ir pastebėjau, kad kelnės, į kurias anksčiau neįlindau, tapo laisvos.
Dabar sveriu kaip jaunystėje - 85 kilogramus.
Per tris mėnesius numečiau 21 kilogramą. Bet nė vienos dienos nesikankinau iš bado“, - džiaugėsi J.Budraitis.
Jau kuris laikas menininkas negeria vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio, nes šis tapo normalus. Aktorių nustojo varginti sąnarių skausmai.
Tik tuomet, kai pasiekė išsvajotą svorį, J.Budraitis leido sau kartais pasimėgauti duona ir sūriu.
Bet sportu nesusižavėjo: „Jei knygų vartymas - sportas, tuomet aš sportuoju. Žmona nuolat ragina eiti pasivaikščioti. Bet nuobodu be tikslo slankioti.
Nebent pasiimu fotoaparatą ir einu ieškoti įdomių kadrų. Užsisvajojęs galiu nueiti labai toli“.
Tolima kelionė. Tai - receptas, kuris padėjo sulieknėti vilnietei dailininkei V.Juškutei. Ji per vieną mėnesį ir be pastangų neteko dvylikos kilogramų.
Violeta niekada nebuvo nutukusi, tačiau nebuvo patenkinta kūno linijomis - nešiojo dešimčia kilogramų daugiau nei norėtų.
„Esu nedidelio ūgio, tad buvo pastebimas kiekvienas nereikalingas kilogramas. Jaučiausi ne stora, bet beformė.
Svoris netrukdė judėti ir dirbti, tačiau estetinis vaizdas manęs nedžiugino“, - atvirai pasakojo „Juškaus galerijos“ bendraturtė.
V.Juškutė niekada nesilaikė dietų - valgė tai, ką norėjo ir kada norėjo. Tik saldumynams nejautė silpnybės.
„Žinojau, kad reikia kažkokio stimulo, sukrėtimo, nedidelių valios pastangų, kad mano kūnas vėl atrodytų taip, kaip jaunystėje. Bet ilgai net nejaučiau poreikio keistis.
Vėliau supratau, kad kūnas - lyg veidrodis, kuriame atsispindi žmogaus dvasinė būklė“, - pasakojo 47 metų V.Juškutė.
Menininkė, nors ir įvertinta Londono „Tate Modern“ muziejaus, Vatikano meno muziejaus bei „Sotheby's“ labdaros aukciono Amsterdame, ilgai nesijautė laiminga, jos akys buvo užgesusios.
Prieš pusantrų metų menininkė įsimylėjo užsienietį.
Jausmai buvo abipusiai. Violeta pasijuto vertinama, mylima.
„Atrodė, kad pabudau iš daug metų trukusio miego. Pasikeitė mano elgesys, eisena, veido išraiška.
Jaučiausi graži ir ypatinga. Pokyčius pastebėjo ir aplinkiniai“, - kalbėjo menininkė.
Meilės romanas moterį įkvėpė labiau susirūpinti savo išvaizda. Keli kilogramai nukrito nepastebimai - gal iš laimės. Po kelių mėnesių meilės istorija nutrūko, tačiau Violeta dėl to nesigraužė.
O netrukus jos laukė ekstremalus išbandymas.
Praėjusią vasarą menininkė dešimties dienų kelionės išvyko į JAV priklausantį Havajų salyną Ramiajame vandenyne.
„Tai buvo pati šlykščiausia kelionė. Negana to, kad teko iškęsti ilgus ir varginančius skrydžius, susipainiojo diena su naktimi, patekau į svetimą amerikietišką terpę su mėsainiais ir skrudintomis bulvytėmis.
Havajuose neradau nei kultūros, nei normalių paplūdimių, nei maisto. Katastrofa! Užtekdavo pamatyti plastikinius indus, ir mane supykindavo“, - net nusipurtė kūrėja.
Mėgstamo maisto Havajuose neradusi lietuvė beveik nieko ir nevalgė, išskyrus vaisius ir prancūzišką sūrį.
„Nesu išranki maistui, bet nevalgau nekokybiškų patiekalų.
Vilniuje man sunku rasti restoraną, kuriame skaniai ir sveikai pavalgyčiau už prieinamą kainą. Todėl dažniausiai aš gaminu pati“, - paaiškino V.Juškutė.
Kelionėje patirtas stresas, priverstinė dieta padarė savo - drabužiai ėmė suktis aplink juosmenį.
Grįžusi iš Havajų, V.Juškutė ilgai negalėjo grįžti į senąjį ritmą.
Jos skrandis susitraukė. Menininkė valgydavo kartą per dieną ir to jai užtekdavo.
Be to, užsimezgė dar vienas naujas meilės romanas, trukęs vėl tik keletą mėnesių, bet sukėlęs malonų jaudulį.
V.Juškutė ėmė lankyti sporto klubą, tapo energingesnė, žvalesnė.
Svoris tirpo žaibiškai. Violeta net įsigijo svarstykles, kad galėtų sekti kūno pokyčius.
Taip nepastebimai nukrito dvylika kilogramų - iki 55. V.Juškutės drabužių dydis sumažėjo nuo 44 iki 38.
Dabar dailininkė ryte išgeria gazuoto mineralinio vandens arba šviežių sulčių, per pietus suvalgo vaisių ar džiūvėsį.
Jei jaučiasi smarkiai išalkusi, suvalgo nedidelę lėkštę sriubos.
Didysis valgymas prasideda vakare tarp šeštos ir septintos valandos. Tuomet dažniausiai moteris paruošia mėsos ar žuvies kepsnį su garnyru.
„Iš savo raciono neišmečiau nė vieno produkto. Mėsą valgau su bulvėmis ir daržovėmis. Mano mitybos šūkis - maistas turi būti įvairus, tačiau svarbiausia - valgyti saikingai“, - tikino V.Juškutė.
Draugės su pavydu žvelgia į grakščias menininkės kūno formas ir prašo patarti, kaip atsikratyti nors kelių kilogramų.
V.Juškutė juokaudama visiems pataria už dešimt tūkstančių litų nuskristi pailsėti į Havajus, tačiau po to rimtai priduria: „Mažiau valgyk“.
Anksčiau laisvais megztiniais, švarkais, tiesiomis kelnėmis mėgusią rengtis menininkę dabar dažnai galima pamatyti vilkinčią trumpas lengvo audinio sukneles. Apie jas anksčiau ji galėdavo tik pasvajoti.
Dieta prasideda galvoje
Taisyklė, kaip atsikratyti antsvorio, - labai paprasta: mažiau riebalų ir saldumynų, daugiau judėjimo. Tačiau kodėl ne visiems žmonėms pavyksta pasiekti užsibrėžto tikslo?
Vokiečių mokslininkai tikina, kad nesėkmę patiria keturi iš penkių asmenų, ketinančių sulieknėti.
Iš pradžių žūtbūt planavę atsikratyti nereikalingų kilogramų, nemažai žmonių jau pirmomis savaitėmis išsikvepia arba, pasiekę sėkmingų rezultatų, pamažu vėl užsiaugina ankstesnį svorį.
Bėda ta, kad nugali seni įpročiai. O tie, kuriems pavyksta atsisakyti įpročių, auginančių kilogramus, sulieknėja visiems laikams.
Motyvacijos tyrinėtojai nustatė, kas gali padėti visiems laikams atsisveikinti su antsvorį lemiančiais ritualais.
Štai vokietė Bianka Meier sugebėjo greitai atsikratyti nereikalingų kilogramų.
Kai ji įpusėjo ketvirtąją dešimtį, metė rūkyti. Tai moteriai pridėjo penkis kilogramus. Laukdamasi trečiojo vaiko, visus devynis mėnesius ji jautė nuolatinį alkį.
O po gimdymo svarstyklių rodmenys visai nepra-džiugino - 170 centimetrų ūgio Bianka svėrė net 90 kilogramų.
„Kentėjau metus, kol supratau, kad tokio svorio ilgai nepakęsiu. Nė vienas drabužis neatrodė gražiai. Nors visi mano džinsai buvo labai platūs, į juos vos tilpdavo šlaunys.
Bet nemaloniausia buvo tai, kad, palypėjusi vos kelis laiptelius, pradėdavau šnopuoti“, - pasakojo B.Meier.
Moteris užsibrėžė tikslą iki 40-ojo gimtadienio pasiekti svorį, kad tilptų į 40 dydžio drabužius. Per pusę metų reikėjo numesti 20 kilogramų.
Apie šį savo sprendimą ji pranešė šeimai. Tai, kad apie ketinimus pareiškė viešai, jai labai padėjo - silpnumo akimirkomis, kai norėdavo viską mesti, pagalvodavo apie tai, kaip bus gėda prieš savo artimuosius.
Bianka ėmė vartoti sveikesnį ir mažiau riebalų turintį maistą, daugiau judėjo.
Gimtadienį ji pasitiko vilkėdama siaurą baltą 40 dydžio suknelę. Didžiuodamasi savo laimėjimais, moteris pakvietė daugiau svečių negu paprastai.
„Dabar neįsivaizduoju, kad galėčiau grįžti prie senųjų įpročių. Jaučiuosi puikiai. Valgis man teikia malonumą, be to, turiu laiko sau, tai - laikas, kurį praleidžiu sporto salėje. Sveika ir liekna - šis šūkis tapo naujuoju mano gyvenimo standartu“, - sakė B.Meier.
Mitybos specialistai ir medikai, pastebėję, kad jų pacientai neretai nepasiekia pageidaujamų rezultatų, kartu su psichologais gilinasi į tai, kas lemia teigiamus pokyčius.
Atsisakyti senų įpročių - vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo gali susidurti žmogus.
Žmogaus mąstymas, jausmai ir elgesys dažniausiai orientuoti taip, kad viskas liktų po senovei. Tai tinka ir mitybos įpročiams.
Psichologai pabandė atskleisti strategiją, suteikiančią jėgų pokyčiams. Pasak jų, iš pradžių reikia surasti motyvų keistis ir įvardyti savo charakterio silpnybes: kodėl nenumetėte svorio per praėjusius mėnesius ar metus?
Gal visi bandymai nuėjo niekais, nes sunkiu gyvenimo periodu įtampą malšinote kramsnodami skanumynus? O gal pasikeitimams trūko azarto?
O gal putli figūra atitiko jūsų įvaizdį? Pasitaiko, kad slapta širdyje žmogus visai nenori sulieknėti. Kai kuriems visai malonu jausti, kad atsispyrė visuotinei liesėjimo manijai.
Gal ne taip smarkiai ir išgyvenote dėl nereikalingų kilogramų, dėl to neatrodė būtina atsisakyti senų mielų įpročių?
Paauglystėje Yvonne Leskau nebuvo liekna ir niekada to netroško. Kaime gyvenanti moteris niekada nenorėjo atrodyti kitaip.
Bėgo metai, ir prie 160 centimetrų ūgio kūno vis labiau lipo kilogramai, kol pagaliau svarstyklės parodė grėsmingą skaičių - 92.
Žinoma, to buvo per daug. 33 metų moteris mėgino sumažinti svorį, bet jai nesisekė.
Tačiau vieną dieną ji pakeitė gyvenimo būdą - ėmė valgyti mažai riebalų turintį maistą ir sportuoti.
Kas suteikė Y.Leskau įkvėpimo atsikratyti net 23 kilogramų?
„Postūmiu mažinti antsvorį tapo mano trimetė dukrelė Tessa.
Nenorėjau, jog vaikai iš jos šaipytųsi, kad turi storulę mamą“, - prisipažino Y.Leskau.
Hamburge dirbantis virėjas ir restorano savininkas Alexanderis Tschebullis jautėsi esąs visiškai sveikas, nors turėjo antsvorį. Kai 44 metų vyras peržengė 100 kilogramų ribą, ėmė šlubuoti sveikata.
„Pradėjau dusti, pradėjo skaudėti strėnas, kojas. Padidėjo kraujospūdis“, - pasakojo A.Tschebullis.
Vieną rytą vonios kambaryje atsistojęs ant svarstyklių ir pamatęs skaičių 110, 182 cm ūgio vyriškis suvokė, kad jei ir toliau storės, gali tekti atsisveikinti su šiuo pasauliu.
Ši mintis tapo sėkmingos dietos pagrindu.
Anksčiau niekada nepasisotindavęs ir visą dieną ką nors kramsnodavęs Alexanderis pradėjo valgyti tris kartus per dieną, vartoti daug daržovių, prieskonių ir gydomųjų žolelių.
Dabar virėjas nebenorėtų sugrįžti prie ankstesnių įpročių - sverdamas 95 kilogramus, jaučiasi fiziškai aktyvesnis.
Tad norintiems sulieknėti mitybos specialistai ir psichologai pirmiausia duoda trumpą patarimą: visos dietos prasideda galvoje.
Parengė Ona KACĖNAITĖ