Apie fotografiją, filmavimą ir filmų montavimą pakalbėti kvietusiam kirpėjui Pauliui Markeliūnui teko daugybę kartų ištarti „ne“.
Suskambėjus telefonui, kone kas antrą kartą jis išgirsdavo moterišką balsą ir kvietimą - ne išgerti kavos ar vyno, bet pasimylėti.
Išgirdusios vedusio vyro „ne, ačiū“, kai kurios moterys vėliau vėl paskambindavo: „Gal jau apsigalvojai?“
„Viena labai siūlėsi. Sakė, neišgyvenkite, aš irgi turiu šeimą. Čia bus tik sportas. Jokių įsipareigojimų - susitinkam ir išsiskiriam“, - pasakojo kvietimų net ir iš vyrų sulaukęs netrukus 32-ąjį gimtadienį švęsiantis P.Markeliūnas.
Net ir dabar, kai Pauliaus veidas televizijoje nebešmėžuoja taip dažnai, poetė Dalia kelis kartus per dieną jam atsiunčia eilėraščių. Juos Paulius skaito kartu su žmona Jovita.
Toje pačioje kirpykloje dirbanti Jovita sutuoktiniui nė karto nekėlė pavydo scenų dėl kitų moterų dėmesio.
„Tų žinučių ir skambučių nevertiname rimtai.
Žmonėms reikia nuotykių“, - sakė net ir pornografinio turinio žinučių sulaukęs P.Markeliūnas.
Pasakyti moterims „ne“ jis išmoko dirbdamas grožio salonuose. Per 14 darbo metų klientės vyrui ne kartą piršo savo dukteris, pasitaikė, kad ir pačios drįso paprašyti kai ko daugiau nei naujos šukuosenos.
„Toks mano darbas. Tenka flirtuoti su klientėmis. Bet kai bando peržengti ribas, turiu kalbėti griežtai. Taip praradau porą klienčių“, - sakė principingasis kirpėjas, kuriam šukuoseną patiki net garsusis dizaineris Juozas Statkevičius.
Reklamos pasaulyje ir iki tol sukęsis Paulius paskelbti savo telefono numerį ryžosi priprašytas bičiulių.
„Esu ne kartą montavęs televizijos reklamas. Daug metų fotografuoju, filmuoju. Buvo labai smalsu pabūti kitoje objektyvo pusėje“, - paaiškino dar vaikystėje pomėgiu fotografuoti užsikrėtęs vyras.
Didelės naudos iš reklamos Paulius negavo. Nors ir sulaukė kelių pasiūlymų filmuoti vestuves, vienos muzikos grupės vaizdo klipą, šiuos pasiūlymus vadina nerimtais.
„Kaip galima rimtai reaguoti į užsakovą, kuris nori, kad filmuočiau vien dėl to, jog jis galėtų girtis: „Mano vestuves filmavo tas, kurį rodė per televizorių?“ - klausė Paulius.
Nė su vienu skambinusiu žmogumi jis nebuvo susitikęs.
Tačiau planuoja nuvykti aplankyti vienkiemyje gyvenančio senuko. Pasirodo, pas senolį kirptis važiuoja visas kaimas, o jis dar ir fotografuoja.
„Mūsų sodyba netoli, su šeima pas jį užsuksime. Dar fotoaparatą nuvešiu dovanų“, - žadėjo P.Markeliūnas.
Priešingai nei Paulius elgėsi Valentinas, kvietęs telefonu pakalbėti apie arbatą.
Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestre Vilniuje 40 metų fleita grojantis V.Kazlauskas tikino niekada gyvenime negriovęs moterų vilčių.
„Visoms sakiau, kad jei važiuosiu pro šalį, užsuksiu“, - šyptelėjo vyras, per gyvenimą nesulaukęs tiek daug komplimentų, kiek per du reklamos kampanijos mėnesius.
„Koks jūs gražus vyras! Kaip jus gali kviesti filmuotis reklamai?
Juk jūs daužote moterų širdis!“ - tokius žodžius trijų vaikų tėvas girdėjo dažniau nei klausimus apie arbatą ir jų ruošimo receptus.
Amžių slepiantis Valentinas leisdavo sau paflirtuoti su gražaus balso savininkėmis.
Tačiau išgerti arbatos susitiko tik su mokyklos laikų drauge, kuri jo nebuvo mačiusi 30 metų.
„Tos, kurių balsai buvo gražūs ir pačios buvo įdomios - ne iš Vilniaus. Tad susitikti neišėjo“, - šyptelėjo vyras.
Reklaminiuose siužetuose jau ne kartą vaidinęs V.Kazlauskas neslėpė, kad šį kartą jam teko dalyvauti varginančiame projekte.
Kalbėti telefonu su nepažįstamais žmonėmis ne visuomet malonu. Dar nemaloniau, kai užkabinėja gatvėje.
Tačiau kartais viešai paskelbtas telefono numeris duoda ir naudos.
Kai V.Kazlausko bute dėl trūkusio vamzdžio buvo užlietas kaimyno butas, šis Valentiną surado paskambinęs numeriu, kuriuo arbatos mėgėjas kvietė skambinti pasikalbėti.
Poezijos mėgėjus paskambinti kvietusi Eugenija Vilkienė reklamos kampanijos metu net pamiršo savo pomėgius ir poreikius.
58 metų moteris taip įsijautė į savo vaidmenį, kad, suskambus telefonui, į šalį mesdavo visus darbus.
„Nenorėjau nuvilti poezijos mėgėjų“, - sakė net ir darbe į skambučius atsakinėjusi siuvimo įmonėje sandėlio vedėja dirbanti vilnietė.
Per pusantro mėnesio Eugenija prakalbėjo rekordiškai daug - 35 valandas. O asmeniniais reikalais daugiau nei per metus - tik keturiolika.
27 metų duktė Silvija motinai net ėmė priekaištauti, kad juodviem nebėra kada pasišnekėti, nors būtent Silvijos mokyklos laikų bičiulis, dirbantis reklamos agentūroje, ir pakvietė Eugeniją nusifilmuoti.
Apie aktorystę nuo mažumės svajojusi E.Vilkienė džiaugiasi, kad nors taip galėjo paragauti aktorės duonos. „Tik maniau, kad atrodau jaunesnė“, - prisipažino plepėti telefonu ne itin mėgstanti moteris.
Labiau ji vertina pokalbius akis į akį. Tačiau nė su vienu poezijos mėgėju Eugenija nebuvo susitikusi.
Reklamos agentūros darbuotojai ją ir kitus klipuose nusifilmavusius žmones dėl jų pačių saugumo įspėjo nesusitikinėti su skambintojais, neteikti apie save asmeninės informacijos.
Vis dėlto šiam perspėjimui vilnietė nusižengė. Kelioms moterims, su kuriomis Eugenija ypač susidraugavo, pasakė savo namų adresą ir davė kitą telefono numerį.
Nors Eugenija ragino skambinti tuos, kurie domisi poezija, kur kas daugiau skambintojų ko nors prašė - darbo siuvykloje, papildyti telefono sąskaitą, suburti poezijos mėgėjų būrelį, susitikti.
Kartą pagyvenusi moteris Eugenijai telefonu išpyškino: „Norėčiau tokios marčios kaip jūs. Kai grįš mano sūnus iš Skandinavijos, norėčiau jus supažindinti“. Paklausti, kiek tam sūneliui metų, Eugenija neišdrįso.
Dėmesį į ją atkreipė ir vyrai. Vienas žavia šviesiaplauke susižavėjęs našlys ne tik paskaitė savo poezijos, bet ir pagrojo kelis kūrinius.
Kitas iš provincijos skambinęs vyras pasiūlė Eugenijai susitikti, kai jo žmona grįš namo aplankiusi anūkus sostinėje ir ateis jo eilė ten vykti.
Viena gudragalvė vylėsi, kad Eugenija jai padės susirasti vyrą.
Atsargiai pasidomėjusi, ar po kvietimo skambina ir vyrai, moteris Eugenijos paprašė, kad ši jiems duotų josios telefono numerį.
„Turbūt ji - verslininkė. Kita net nesumanytų pasinaudoti tokia proga. O aš, net ir turėdama progą, nepasinaudojau ja“, - atsiduso E.Vilkienė.
Siūlymams susitikti ir užmegzti artimesnę draugystę Eugenija liko abejinga. Prieš 25 metus išsiskyrusi moteris visiems sakė, kad ji - ne viena.
„Daug vyrų pamanė, kad tai - mano asmeninė reklama. Esą poezija - tik priedanga ieškant vyro. Aiškindavau, kad nesu milijonierė, galinti reklamuotis televizijoje“, - sakė po skyrybų širdies draugo taip ir nesusiradusi Eugenija.
Nustojus reklamai suktis televizijos ekranuose, prie ilgų pokalbių ir dėmesio jau spėjusi priprasti Eugenija pradėjo ilgėtis to.
„Niekada iki šiol nesijaučiau tokia reikalinga“, - pripažino moteris.
Viešumas ne visada malonus
Ernesta VINEVIČIŪTĖ, LR korespondentė
Ne tik šlovė ir pripažinimas, bet ir stresas, nerimas, jausmų sumaištis. Tokia yra viešumo kaina, teigia vilnietė psichologė Laura Navienė.
- Kas skatina žmones rodytis viešumoje, skelbti asmeninio gyvenimo detales? Noras išgarsėti, pinigai, vienatvė?
- Vieni sutinka tai daryti dėl pinigų.
Taip gali būti tenkinamas ir saugumo poreikis.
Mat viešumas kartais yra puiki apsauga nuo pavojų, grėsmių ir neteisybės.
Kiti taip tenkina socialinius poreikius. Tai, kad esi žinomas, padeda užmegzti naujų pažinčių, įsilieti į išrinktųjų grupę, sulaukti paramos, kvietimų į vakarėlius, filmavimus.
Viešumu išreiškiamas žmogaus poreikis būti gerbiamam ir pripažintam.
Tai gali būti ir saviraiška - demonstruojamos galimybės, lavinami tam tikri įgūdžiai, pavyzdžiui, gebėjimas kalbėti viešai.
Taip pat gali būti tenkinami profesiniai interesai, išreiškiami jausmai, mintys.
Bet nereikia pamiršti, kad bet kokia žmogaus atskleista informacija gali būti panaudota prieš jį - jo autoritetui sumenkinti, suformuoti prastą įvaizdį.
Tuomet žmogus gali likti atstumtas ir nesuprastas. Gali sulaukti ir abejingumo.
- Kaip susidoroti su staiga užgriuvusiu dėmesiu?
- Viešumas turi kainą. Sunku, o dažnai ir neįmanoma prognozuoti kitų žmonių reakcijos, žinoti, kaip asmens viešumas paveiks jo artimuosius ar jį patį.
Dažni viešumo palydovai - įtampa, jausmų sumaištis.
Ilgainiui visa tai gali sukelti nuolatinį stresą, fizinį ir psichinį nuovargį, išsekimą, motyvacijos stoką, apatiją.
Su viešumo sukeltais iššūkiais lengviau susidoroja didele emocine kompetencija ir asmenybės brandumu pasižymintys žmonės.
Taip pat tie, kurie su stresu kovoja sportuodami, praktikuodami jogą.
Tariami įtampos malšinimo būdai, pavyzdžiui, svaigalai, problemų neigimas, užsidarymas savyje, tik pablogina padėtį.