Prieš dvejus metus Biancai Springer atrodė, kad jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis ir ji niekada negalės džiaugtis jaunyste.
Tuomet paauglė per atostogas Egipte važinėdamasi keturračiu patyrė avariją. Mergaitei buvo sunkiai sužalotas veidas.
Egiptiečiai medikai žaizdas susiuvo, tačiau jų darbo rezultatas Biancą ir jos motiną Terri nuliūdino ne mažiau nei nelaimė.
Jos ėmė ieškoti, kas galėtų panaikinti avarijos ir operacijos pėdsakus.
Tiek mergaitė, tiek jos motina norėjo rasti tokį chirurgą, kuriuo galėtų visiškai pasikliauti ir kuris sugebėtų suprantamai paaiškinti, kas bus daroma operacijos metu, ko galima tikėtis po jos.
T.Springer iškart prisiminė S.Vikšraitį – Kaune dirbantį specialistą, pas kurį ji pati kartą lankėsi.
Apie šį mediką ir tai, kad Lietuvoje yra ne viena plastikos chirurgijos klinika, ji sužinojo iš savo sūnaus draugės lietuvės.
„Nors Londone yra nemažai patyrusių chirurgų, aš norėjau, kad mano vienintelė duktė atsidurtų tikrai patikimose ir gerose rankose.
Be to, po vieno nemalonaus vizito pas britų gydytojus niekaip negalėjau įkalbėti Biancos ryžtis operuotis gimtinėje“, – pasakojo T.Springer.
Sugrįžusi iš Egipto, Bianca kauniečiui S.Vikšraičiui parašė graudų laišką. Ji papasakojo apie patirtą stresą ir išgyvenimus, guodėsi, kad su egiptiečiais medikais nebuvo galima susikalbėti angliškai.
Mergaitė skundėsi, kad jai sunku gyventi, nes nė dienos negali pamiršti veido sužalojimų.
Gydytojui, gavusiam Biancos nuotraukas po operacijos Egipte, mergaitės labai pagailo – viena jos veido pusė nuo sužalojimų ir siūlių buvo smarkiai deformuota.
„Deformacija padidėjo ir todėl, kad tamsiaodžių žmonių oda kur kas ilgiau gyja, labiau tinsta, randėja“, – aiškino chirurgas.
Tačiau daryti kitos operacijos nebuvo galima dvejus metus – teko laukti, kol sugis vidiniai veido sužalojimai.
Visą tą laiką Bianca, žvelgdama į save veidrodyje, beveik kiekvieną dieną svajojo apie operaciją.
„Iki avarijos buvau laiminga mergaitė. Niekaip negalėjau susitaikyti su mintimi, kad turiu gyventi turėdama sužalotą veidą.
Nors niekas iš draugų ir artimųjų man to neprimindavo, vis tiek jaučiausi kitokia ir nelaiminga“, – prisipažino britė.
Ruošdamasis operuoti viešnią iš Londono chirurgas S.Vikšraitis prisiminė jau atliktas operacijas užsieniečiams, ypač ne baltaodžiams.
Prieš keletą metų su kolega Tautrimu Aštrausku operuodami krūtis vienai juodaodei jie pastebėjo, kad moters oda daug trapesnė, sunkiau gyja, labai kraujuoja ir ne tokia elastinga kaip baltaodžių.
Vidinėms siūlėms buvo galima naudoti tik tirpstančius siūlus, kad nesusidarytų storų randų.
„Panaši ir italų oda. Jų šalyje daugiau saulės, todėl italų oda – kur kas storesnė“, – patirtimi dalijosi S.Vikšraitis.
Kartu chirurgas pastebėjo, kad užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvą, turi daug paskatų operuotis, gražinti savo kūną, tačiau po operacijos dažnas palūžta psichologiškai.
„Kartais atrodydavo, kad žmogus dar ilgai negalės išvykti iš klinikos. Bet stresas ir liūdesys greitai praeidavo ir išsiskirdavome kaip geri draugai“, – pasakojo specialistas.
Kai prieš operaciją S.Vikšraitis Biancai paaiškino, kas bus daroma, mergaitė apsiverkė.
„Mums visiems bet koks randelis ant veido krinta į akis, nors aplinkiniai galbūt to net nepastebi.
O paaugliai į savo trūkumus reaguoja dar jautriau.
Bet su Bianca mums pavyko rasti bendrą kalbą. Žinoma, tam įtakos turėjo ir tai, kad prieš keletą metų Kaune esu operavęs jos motiną“, – kalbėjo chirurgas.
Laisvalaikiu mėgstantis paimti į rankas teptuką S.Vikšraitis prieš Biancos operaciją nesąmoningai nutapė tamsaus gymio moterį.
„Savo pacientų nesapnuoju ir prieš operaciją nepersiimu jų nuotaikomis ar stresu, bet kažkodėl nutapiau tokį paveikslą.
Gal šį kartą ir aš šiek tiek jaudinausi, nors tikrai žinojau, kad mergaitė pasitiki manimi. O jei pacientai pasitiki, gydytojai sukuria stebuklus“, – šyptelėjo chirurgas.
Po operacijos, kuri truko maždaug valandą, Biancos veidas keletą dienų buvo smarkiai patinęs, bet pamažu tinimas atslūgo.
Prieš kelionę į Londoną mergina buvo kur kas linksmesnė ir labiau pasitikinti savimi.
„Manau, kad dukteriai daug stiprybės davė tai, jog iki tol ji susirašinėjo su gydytoju Sauliumi. Jis padėjo jai patikėti, jog tikrai ateis diena, kai jos veidas pasikeis.
Jau dabar mes iš Lietuvos išvykstame gerokai pajaunėjusios“, – džiaugėsi T.Springer.
Biancai šiemet teks dar kartą vykti į Kauną – reikės pašalinti po operacijos likusius randus ant veido ir pasmakrėje.