Keturiasdešimt septynerių metų vyras į Lietuvos sostinę atvyko tarptautinio festivalio „Kino pavasaris“ organizatorių kvietimu ir praleido čia keturias dienas.
Būtent F.Jugeau prieš penkiolika metų tapo šio renginio tėvu - jo galvoje kilo festivalio idėja.
Dabar prancūzas turėjo progą pasigrožėti tuo, kas išaugo iš jo pasėtos sėklos.
Kelionėje Fredericą lydėjo žmona Sarah Busson.
Slaugytoja ligoninėje dirbanti 43 metų prancūzė Lietuvoje lankėsi pirmąkart, bet apie šią šalį buvo nemažai girdėjusi iš sutuoktinio.
S.Busson žinojo, kad prieš keliolika metų Vilniuje užsimezgė audringa Frederico ir jo antrosios žmonos Virginijos meilės istorija.
„Čia - mano antrieji namai. Turiu daug draugų. Su šia šalimi esu tvirtai surištas“, - žvelgdamas pro langą į šimtmečius skaičiuojančius Senamiesčio mūrus kalbėjo F.Jugeau.
Jau pirmą vakarą, vos tik atvykęs į Vilnių, F.Jugeau, nekreipdamas dėmesio į vėlyvą metą, puolė skambinti draugams. Nenorėjo laukti iki ryto.
„Buvo jau sutemę, kai susitikau su vienu geriausių draugų.
Jis su šeima rengėsi miegoti, bet sužinojęs, kad esu Vilniuje, pakvietė į svečius.
Kai susitikome, atrodė, jog niekada ir nebuvome išsiskyrę“, - sakė Fredericas.
Važiuodamas taksi Senamiesčiu, F.Jugeau apsidžiaugė išvydęs šviečiančius buto, kuriame kelerius metus gyveno, langus.
Lietuvoje Fredericas gyveno nuo 1989 iki 1995 metų. Iš pradžių dvejus metus Vilniaus universitete dėstė prancūzų kalbą.
Vėliau Prancūzijos ambasadoje ėjo kultūros atašė pareigas.
Tuo metu Fredericas buvo tapęs Europos kultūros skleidėju, netgi savotišku Vilniaus simboliu.
Energingą kultūros atašė pažinojo visa anų laikų šalies meno ir aukštuomenės grietinėlė. Be šio žavingo prancūzo neapsieidavo nė vienas ryškesnis vakarėlis.
Per trumpą laiką Fredericas pramoko lietuviškai.
Jį mėgo daugelis, ypač populiarus užsienietis buvo tarp dailiosios lyties atstovių.
Kai F.Jugeau užmezgė aistringą romaną su metais jaunesne aktore V.Kelmelyte, ši dar buvo susituokusi su dailininku Antanu Obcarsku ir augino mažametį sūnų Antaną.
Lietuvės aktorės ir prancūzo jausmai įsiplieskė.
1995 metais baigėsi F.Jugeau rezidavimo Lietuvoje laikas, ir jis buvo perkeltas dirbti kultūros atašė į Bulgariją.
Su mylimuoju išvyko ir Virginija, spėjusi išsiskirti su savo vyru.
Sofijoje Fredericas ir Virginija susituokė. Abiem tai buvo antroji santuoka.
Lietuvė nesėkmingai bandė kovoti su buvusiu vyru dėl teisės išsivežti ir užsienyje auginti sūnų Antaną.
Kai V.Kelmelytė išvyko paskui mylimąjį į Bulgariją, jos sūnui buvo penkeri. Berniukas liko Lietuvoje.
Skausmą, kad negali kasdien regėti savo sūnaus, V.Kelmelytei lengvino gražūs santykiai su F.Jugeau.
Iki 2000 metų lietuvės ir prancūzo pora dažnai atvykdavo į Lietuvą aplankyti draugų, prie Baltijos jūros gyvenančių Virginijos artimųjų ir jos sūnaus Antano.
Lankydamasis Lietuvos pajūryje, Fredericas pamėgo rūkytą žuvį, ypač ungurius.
Bulgarijoje V.Kelmelytė mokėsi bulgarų, prancūzų kalbų, bendravo su kino ir teatro kūrėjais, nusifilmavo keliuose filmuose, dėstė konservatorijoje.
Prieš trylika metų Sofijoje pagimdė dukterį Sarah.
„Bulgarijoje perėjau ypatingų pojūčių ir nepamirštamos patirties etapą“, - kalbėjo F.Jugeau.
Kai Frederico kadencija Bulgarijoje baigėsi, jis su šeima išvyko į Prancūziją.
Įsikūrė Paryžiuje, nusipirko butą, kuriame buvo įrengta sauna.
Tačiau Prancūzija F.Jugeau sutiko atšiauriai ir nedraugiškai. Aktyviam ir veikliam vyrui sunkokai sekėsi įsitvirtinti šalyje, kurioje ilgai negyveno.
Dar prieš atvykdamas į Lietuvą jis ne vienerius metus praleido JAV ir Kanadoje.
„Gyvendamas užsienyje įgijau profesinių įgūdžių, kurių Prancūzijoje negalėjau pritaikyti“, - atsiduso pašnekovas.
Penkerius metus Fredericas praleido Prancūzijos sostinėje nevengdamas jokio darbo ir tarsi bandydamas iš naujo atrasti save.
Kurį laiką dirbo leidybos įmonėse - redagavo tekstus, dirbo laisvai samdomu žurnalistu, rašė turistinius vadovus apie pasaulio vietoves.
Galiausiai nutarė grįžti prie savo pirmosios specialybės - prancūzų kalbos mokymo.
Galbūt finansinės bėdos, o gal ir kitos priežastys lėmė, kad meilės mieste Paryžiuje išsiskyrė V.Kelmelytės ir F.Jugeau keliai.
Jų santuoka truko šešerius metus.
Dar kiek pagyvenęs Paryžiuje, Fredericas išvyko pas draugą į Kvinsero kaimą Burgundijoje.
Praleidęs jame keletą mėnesių ir susižavėjęs ramybe, medžiais apaugusiomis kalvomis, niūriomis storasienėmis pilimis, F.Jugeau nutarė čia įsikurti.
Viename draugų vakarėlyje jis susipažino su S.Busson. Trejais metais jaunesnė moteris buvo išsiskyrusi ir augino dukterį Iris.
Prieš penkerius metus Fredericas ir Sarah susituokė. Šeimos lizdą pora susisuko mediniame name ramiame Kvinsero kaime, kuriame gyvena gal šimtas žmonių.
Jo namo kieme vaikštinėja trys katės ir pulkas žąsų, o garbingose namų vietose prancūzas laiko lietuviškus suvenyrus, menininkų kūrinius - jo širdyje vis dar gyvi prisiminimai apie Lietuvą.
F.Jugeau šeimoje auga trys vaikai: trylikametė jo žmonos duktė iš pirmosios santuokos Iris, su V.Kelmelyte susilaukta duktė Sarah ir dabartinėje santuokoje gimęs vienerių metų sūnus Elliotas.
Buvęs kultūros atašė pasinėrė į pedagoginę veiklą - dirba prancūzų kalbos ir literatūros mokytoju.
Vyras kasdien važinėja į netoliese esantį Semiur an Osua miestelį, kuriame - apie 5 tūkstančius gyventojų.
Miestelio ligoninėje dirba ir Frederico žmona Sarah, o mokykloje mokosi podukra ir duktė.
„Kai turėčiau pasakyti „Semiur“, dažnai pasakau „Vilnius“. Man šie pavadinimai skamba panašiai“, - nusijuokė Fredericas.
Kodėl trylikametė Sarah gyvena su tėvu, o ne su savo motina V.Kelmelyte?
F.Jugeau nenorėjo to paaiškinti. Prasitarė, kad ši tema nėra maloni.
Tačiau tikino su buvusia žmona, kuri po skyrybų liko gyventi Paryžiuje, bendraująs normaliai, jie kartu sprendžia reikalus, susijusius su dukters auklėjimu.
Nors F.Jugeau nepamiršo lietuvių kalbos ir gali daug ką pasakyti be klaidų, su trylikamete dukterimi jis kalba prancūziškai.
Tačiau mergaitės, taip besidominčios Lietuva, į motinos gimtinę nepasiėmė - nenorėjo, kad Sarah praleistų pamokas.
„Netrukus vėl atvyksiu. Tuomet atsivešiu ir Sarah. Duktė vis labiau domisi savo kilme. Ji ne kartą buvo susitikusi su savo broliu Antanu, jie puikiai sutaria“, - tikino Fredericas.
Kodėl prancūzas, taip gražiai kalbantis apie Lietuvą, net dešimt metų nedrįso kelti čia kojos? Pasirodo, laukė, kol užsitrauks visos žaizdos.
„Dabar galiu panirti į praeitį, nes galų gale susikūriau harmoningą ir visavertį gyvenimą. Ramiai į viską žiūriu. Manęs nepersekioja ir neslegia praeities šešėliai.
Dar prieš kelerius metus nebūčiau galėjęs atvykti.
Būčiau jautęs ilgesį, būtų slėgę prisiminimai. Tokia būsena būtų stabdžiusi mano naujo gyvenimo kūrimą Prancūzijoje.
Net dabar visa tai prisimindamas patiriu daug įvairių emocijų“, - kalbėjo F.Jugeau.
Kelias dienas Fredericas savo žmoną Sarah vedžiojo Vilniaus Senamiesčio gatvelėmis, supažindino ją su draugais, nuvedė į restoraną „Stikliai“, su kuriuo susijusi dar viena istorija.
Kai tik įsikūrė Vilniuje, F.Jugeau pastebėjo, kad apylinkėse gausu sraigių. Lietuviai tuomet dar nebuvo sumanę valgyti gličių gyvių.
Vieną vasaros dieną Fredericas prisirinko sraigių ir išvirė, kaip buvo išmokęs Prancūzijoje. Jomis pavaišino „Stiklių“ savininkus.
Šiems taip patiko patiekalas, kad paprašė F.Jugeau išmokyti gaminti sraiges.
Netrukus „Stiklių“ restorano valgiaraštyje atsirado sraigių patiekalų. Fredericas savo pėdsaką paliko ir čia.
O kaip klostosi V.Kelmelytės gyvenimas?
Išsiskyrusi su F.Jugeau, ji turėjo artimą draugą, su juo susilaukė dukters Lisos Marie.
Bet gimęs vaikas nepadėjo išsaugoti santykių. Virginija išsiskyrė ir su šiuo draugu.
Jos dukteriai Lisai Marie dabar - penkeri. Mergaitę augina tėvas.
„Filmuose vis išeidavau ir išeidavau. Arba dviračiu išvažiuodavau. Gyvenime irgi taip darau - trumpam sustoju, tada trenkiu durimis ir išeinu. Pradedu gyvenimą iš naujo.
Su manimi sunku būti - gyvenu taip, kaip noriu. O noriu visur - į kiną, teatrą, koncertus. Vos spėju“, - beveik prieš metus „Lietuvos rytui“ yra sakiusi aktorė.
Šiuo metu V.Kelmelytė gyvena viena, Paryžiuje nuomojasi būstą.
Ji dirba sveikatinimo srityje, teikia psichologinę pagalbą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir AIDS aukoms.
Su visomis savo atžalomis V.Kelmelytė susitinka savaitgaliais ir per atostogas.
Aktorė dažnai būna Vilniuje. Susitinka su devyniolikamečiu sūnumi Antanu. Į Lietuvą buvo atsivežusi ir Sarah.
„Šiuo metu ji atostogauja ir vieši pas mane.
Kodėl Sarah auga pas tėvą? Ji lanko mokyklą, esančią prie tėvo namų, o savaitgalius ir atostogas leidžia su manimi, - telefonu pasakojo V.Kelmelytė. - Nežinia, kam tenka didesnis finansinis, auklėjamasis ir moralinis krūvis - motinai, kuri turiningai su vaiku leidžia atostogas, ar tėvui, kuris jį mato kasdien, ir, vaikui grįžus iš mokyklos, eina miegoti.
Manau, kad esu ideali mama. Dažnai susimąstau, kada tėvai labiau reikalingi - kai reikia vaikui sauskelnes keisti ar vėliau, kai šie pradeda pažinti savo charakterį, asmenybę ir poreikius?“
Su Fredericu ji tikino išsiskyrusi gražiuoju. Ar liko su buvusiu sutuoktiniu draugai?
„Tokiais dalykais netikiu. Kaip galima draugauti, jei tu ar tavo buvęs partneris turite kitus draugus?“ - nusistebėjo V.Kelmelytė.