Pavasaris — toks metas, kai organizmui trūksta vitaminų, orai dažnai keičiasi, todėl žmones dažniau užpuola peršalimo ligos. Imuninė sistema po žiemos nusilpusi, todėl būtina organizmą sustiprinti vitaminais ir mineralais.
„Tokiu metu viena pagrindinių mitybos taisyklių — šviežios pavasario daržovės: svogūnų laiškai, salotų lapai, špinatai, ridikėliai ir kitos. Tai pats geriausias vitaminų šaltinis. Aišku, taip pat nereikėtų pamiršti šviežių citrusinių vaisių“ , — pataria E.Poškaitienė.
Praėjusio derliaus bulves ir morkas geriau pakeisti šviežiomis. Iš valgiaraščio reikėtų išbraukti tokius sočius patiekalus kaip balandėliai, plovas, bulviniai ir miltiniai blynai su įdaru.
„Maistas turi būti gerokai lengvesnis. Valgiaraštį reikėtų papildyti salotomis. Jos tinka ir su mėsa, ir su žuvimi, ir su jūrų gėrybėmis. Tiesa, nereikia pamiršti, kad vien daržovėmis gyvas nebūsi. Mityba turi būti visavertė ir įvairiapusė“, — sako mitybos specialistė.
Iškylos meniu
Pavasarį padaugėja išvykų į gamtą, todėl daugelis susiduria su dilema, ką įsidėti į pintinę. Ypač tada, kai norisi vasarą pasitikti dailesnėmis kūno linijomis.
„Dažniausiai mūsų pintinėse atsiduria marinuotos mėsytės, dešrelių, kečupo ir mažiausiai į ją patenka daržovių. Siūlyčiau iš krepšelio išimti pusę mėsos, visiškai atsisakyti dešrelių, geriau įsidėti nemaltos mėsos. Galima pasiimti vištienos, žuvies ir ją kepti ant grotelių. Vietoj pomidorų padažo geriau rinktis kuo natūralesnę daržovių pastą“, — pataria E.Poškaitienė.
Ant laužo galima kepti nebūtinai mėsą. Jeigu pasidomėsite, rasite tikrai puikių receptų, kaip skaniai gamtoje išsikepti baklažanų, cukinijų ar paruošti daržovių šašlyką.
„Lietuviai mėgsta bulves, tačiau į gamtą jų nesiveši, todėl dažnai nusiperka bulvių traškučių. To daryti tikrai nepatarčiau. Iš savo raciono patariu išbraukti bulvių traškučius ir kitokius nesveikus užkandžius“, — sako E.Poškaitienė.
Ką gerti?
Vietoj gazuotų, saldžių gėrimų rinkitės paprastą geriamąjį vandenį. Jeigu gamtoje vėsiau, įsidėkite termosą kvapios žolelių arbatos, tik nepadauginkite cukraus!
„Vanduo turėtų būti tyras, švarus, negazuotas. Žmonės dažnai alkį painioja su troškuliu, todėl, kai jums atrodo, kad norite valgyti, gali būti, kad tiesiog esate ištroškę. Pirmenybę reikėtų teikti vandeniui ir arbatoms, nes jie ir naudingi organizmui, ir nekaloringi. Apetitą labai mažina mėtų arbata“, — dėsto mitybos specialistė.
Jeigu vykstate į gamtą, pasivaikščiokite ir pasirinkite naudingų žolelių. Pradėjusios lįsti dilgėlės yra puikus vitamino C šaltinis.
„Iš jų galima išsivirti sriubos arba, gerai nuplikius, paruošti salotas. Bus dviguba nauda — ir pasivaikščiosite, ir papildysite organizmą gausiu vitamino C kiekiu“, — pataria moteris.
Ruošdamasi išvykai nepamirškite ne tik sveikų maisto produktų, bet ir kamuolio, rakečių ar svaidomos lėkštės. Kuo daugiau judėsite įtraukdama į veiksmą visą šeimą ar draugus, tuo ir išvyka bus malonesnė, smagesnė ir sveikesnė jūsų skrandžiui.
Alkoholį E.Poškaitienė pataria palikti namie.
Pagrindinė taisyklė ruošiant maistą — aliejų dažniau pilkite ne į keptuvę, o ant salotų. Ypač sveikas ir naudingas organizmui — natūralus alyvuogių aliejus.
Mažinkite druskos ir cukraus kiekį, o šokoladu galite ir toliau smaguriauti. Tiesa, su saiku: suvalgykite ne daugiau kaip kelis gabaliukus per dieną.
Kad jaustumėtės žvali, soti ir energinga, jūsų organizmas turi gauti kuo įvairesnių maisto medžiagų. E.Poškaitienė pateikia pavasario meniu penketuką, kuris turėtų būti jūsų lėkštėse:
Naudingasis penketukas
1. Grūdų produktai — neatsiejama mitybos dalis. Jeigu nemėgstate košių ar grūdėtos, brandintos duonos, išbandykite daigintus kviečius, rugius.
2. Šviežios ir geriausiai — šiųmetės daržovės. Kuo jų daugiau ir įvairesnių jūsų lėkštėje, tuo geriau.
3. Mūsų organizmui labai svarbi žuvis. Ją labai skaniai galima paruošti ant grotelių.
4. Pieno produktai: šviežia varškė, jogurtas, pasukos turėtų būti kuo natūralesni, o lieknėjančioms — ir kuo mažiau saldinti.
5. Mėsa suteikia organizmui geležies, ji yra svarbus baltymų šaltinis. Dažniau valgykite kalakutieną, vištieną, veršieną, jautieną, rečiau — kiaulieną.
Parengė Gražina VASILIAUSKIENĖ