Virusinis encefalitas – tokia mirties priežastis nurodyta I.Jakimovos mirties liudijime.
Kad šią moterį pakirto užkrečiamoji liga, paaiškėjo tik po skrodimo.
Tačiau Rokiškyje šiuo metu gyvenančiam Denisui Jakimovui, netekusiam sutuoktinės ir auginančiam nė metų neturinčią dukterį Dilaną, diagnozė – menka paguoda.
Vyras negali patikėti, kad gydytojai buvo bejėgiai prieš sunkią ligą, užklupusią jo jauną žmoną.
Moters smegenis pažeidė pavojingas virusas.
2008-ųjų rugpjūčio aštuntąją susituokę Ieva ir Denisas Jakimovai manė, kad vestuvių data, kurioje – trys aštuntukai, lems laimingą šeimos gyvenimą. Tačiau Radviliškio rajone, Arimaičių kaime, įsikūrusios poros laimė buvo trapi.
Šių metų rugsėjo 16-ąją I.Jakimovą užklupo galvos skausmai. Moteris išgėrė citramono tabletę. Kitą dieną ji pasijuto dar prasčiau.
Į namus iškviesta gydytoja įtarė gripą, skyrė antibiotikų ir patarė I.Jakimovai, jei pradės smarkiau karščiuoti, nedelsiant kviesti greitosios pagalbos medikus.
Praėjus porai parų nuo galvos skausmų pradžios, kūno temperatūra priartėjo prie 40 laipsnių Celsijaus.
Į Arimaičių kaimą, nuo Radviliškio nutolusį apie 10 kilometrų, buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai.
Išgirdusi, kuo skundžiasi jauna ligonė, medikė patarė toliau gerti skirtus vaistus ir tikino, kad greitosios pagalbos brigada nevyksta į namus pas karščiuojančius suaugusiuosius.
* * *
Neilgai trukus Ievai prasidėjo traukuliai. Jos veido raumenis sutraukė mėšlungis, persikreipė lūpos, paralyžiavo dešinę ranką.
Moteris neįstengė nuryti nė gurkšnio, nes kaklo raumenys pasidarė skausmingi ir tarsi guminiai. Kad Ieva galėtų atsisėsti, Denisas turėjo prilaikyti sprandą.
Apie pietus D.Jakimovas įsodino sverdėjančią žmoną į automobilį ir nuvežė į Radviliškio ligoninės priėmimo skyrių.
Ievai darėsi vis blogiau, buvo sunku kvėpuoti. Pora dar turėjo palūkėti, kol moterį apžiūrėjo gydytoja.
Kai medikė paprašė Ievos užsimerkti ir dešinės rankos pirštu paliesti nosį, ji nesugebėjo to padaryti.
Keisčiausia, kad Ievos tyrimų rezultatai atrodė geri – temperatūra buvo nukritusi iki 36,7 laipsnio, kardiograma nerodė jokių širdies veiklos sutrikimų, kraujo tyrimai taip pat neužfiksavo jokių nukrypimų nuo normos.
„Man trūksta praktikos”, – atsiduso Ievą apžiūrėjusi medikė.
Dėl viso pikto ligonė buvo paguldyta į ligoninę stebėti, o jos vyras Denisas nuramintas, kad po paros žmona tikrai bus išleista namo.
Tačiau Ieva namų nebepasiekė.
18 valandą į palatą užsukęs reanimacijos skyriaus gydytojas pamatė, kad I.Jakimova – leisgyvė, todėl buvo nutarta skubiai vežti ją į Šiaulių ligoninę.
D.Jakimovas mano, kad Radviliškio ligoninės gydytojai pavėlavo – jie turėjo suteikti žmonai skubiąją pagalbą.
„Paralyžius, traukuliai – argi to maža? Kaip gydytojai to nematė? Kodėl jie negydė mano žmonos?” – sielvartavo prieš kelias savaites sutuoktinę palaidojęs D.Jakimovas.
Rugsėjo 18-osios vakare Ieva buvo nuvežta į Šiaulius.
Dėl kvėpavimo nepakankamumo jai buvo prijungtas deguonies aparatas, vėl pakilo temperatūra.
Apie 21 valandą Ieva paprašė Deniso važiuoti pas dukteris – jos pirmagimę penkiametę Austėją ir jųdviejų vienuolikos mėnesių Dilaną.
„Prižiūrėk vaikus”, – šie žodžiai buvo paskutiniai, kuriuos moteris ištarė vyrui. Jos gyvybė užgeso rugsėjo 19-ąją, apie 5 valandą ryto.
* * *
Virusinis encefalitas – toks įrašas liko moters mirties liudijime.
D.Jakimovui buvo patarta dar kartą paskambinti – gydytojai žadėjo patikslinti Ievos mirties priežastį. Tačiau ir po kelių dienų vyras išgirdo tą patį.
Kaip virusas galėjo patekti į Ievos organizmą? Ar jį perdavė užsikrėtusi erkė? Ši mintis iki šiol neduoda ramybės D.Jakimovui.
Jo žmona labai mėgo grybauti, bet nuo erkinio encefalito nebuvo pasiskiepijusi.
Todėl grįžusi iš miško ar laukų persirengdavo ir apsižiūrėdavo, ar nėra įsisiurbusių erkių.
„Kai internete perskaičiau apie erkinį encefalitą, visi požymiai buvo tokie, kokie vargino ir mano žmoną. Baisu, jeigu Lietuvoje žmonės miršta nuo šios ligos, nors yra būdų juos išgelbėti”, – samprotavo našlys.
Po motinos laidotuvių našlaitėmis tapusių Austėjos ir Dilanos keliai išsiskyrė.
Dilaną jos tėvas Denisas išsivežė į Rokiškį, kur gyvena jo tėvai, o vyresnioji Ievos duktė Austėja liko pas kitus senelius, nes D.Jakimovas nebuvo spėjęs mergaitės įsidukrinti.
Ievos mirtis – jau antroji tokia mįslinga Jakimovų giminėje.
2008-ųjų rugpjūtį, laiku nenustačius diagnozės, mirė Deniso teta.
83 metų moteris pradėjo skųstis maudžiančiais sąnariais, jai buvo sunku pakelti rankas, alkūnes varstė didelis skausmas.
* * *
Šeimos gydytojas ligonei skyrė analgino injekcijų. „Perpūtė skersvėjis, nieko tokio”, – ramino senolę gydytojas.
Kai po trijų parų moteris ėmė prašytis guldoma į ligoninę, kita gydytoja nusistebėjo: „Sakyk, kur dar diegia? Negaliu vien dėl rankų skausmo guldyti į ligoninę.”
Tačiau senolės kraujo tyrimų rezultatai buvo labai prasti. Vėliau ji atsidūrė reanimacijos skyriuje.
Atlikus stuburo smegenų skysčio tyrimą medikams neliko abejonių, kad moteriai prasidėjo ūmus galvos smegenų dangalų uždegimas.
„Ar encefalitą sukėlė erkės perduotas virusas? Kas dabar žino”, – iki šiol svarsto moters artimieji.
Žaibiškos formos – retos
Auksė Mickienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė
„Virusinis encefalitas – nervų sistemos infekcija. Sunkiausią būklę sukelia herpeso (herpes simplex 1) arba erkinio encefalito virusai.
Herpeso viruso sukeltas encefalitas – labai reta liga, per metus ji užklumpa 3–4 žmones iš milijono.
Atlikus magnetinio rezonanso arba kompiuterinės tomografijos tyrimą, aptinkami infekcijai būdingi galvos smegenų pažeidimai. Šiuolaikiniai diagnostikos metodai padeda smegenų skystyje aptikti šio viruso nukleininę rūgštį.
Laiku pradėjus specifinį gydymą priešvirusiniais vaistais, ligoniai pasveiksta. Tačiau skirti vaistų būtina kuo anksčiau – ne vėliau kaip per keturias paras nuo ligos pradžios, kol ligonio neištiko koma.
Vėliau sustabdyti herpeso virusą labai sunku. Gydymą pradėjus per vėlai, nepavyksta išgelbėti apie 80 proc. pacientų.
Mirštamumas nuo erkinio encefalito – 1–2 proc. Kasmet mūsų klinikoje dėl šios ligos gydomi keli šimtai pacientų. Per mano praktiką buvo tik keli atvejai, kai nuo erkinio encefalito žmogus mirė praėjus kelioms paroms nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.
Erkinį encefalitą padeda nustatyti smegenų skysčio ir kraujo tyrimai. Tačiau nėra specifinio gydymo nuo erkinio encefalito.
Galvos smegenų ir jų dangalų uždegimą taip pat gali sukelti enterovirusai, citomegalo, Epsteino-Barr, gripo, ŽIV, tymų, raudonukės ir kiti virusai.
Žaibiška ligos eiga labiau būdinga bakterinei smegenų infekcijai, ypač sukeliamai meningokokų.”