Manhatane bei Brukline kalnų ir pakalnių beveik nėra, žiemos neprimena lietuviško įšalo, o nuvažiuoti keletą kilometrų automobiliu kartais gali užtrukti ilgiau nei nueiti pėsčiomis.
Tačiau tik pastaraisiais metais niujorkiečiai atrado išsigelbėjimą ir masiškai ėmė minti pedalus.
„Kai šiandien važiavau dviračiu į ūkininkų turgelį, prie šviesoforo šalia manęs sustojo gal dar šeši dviratininkai.
Anksčiau būdavau vienas. Niujorke daug kas pasikeitė, kai meras Michaelas Bloombergas įrengė daug naujų dviračių takų”, – pasakojo 49 metų iliustruotojas R.Bartkus, jau devyniolika metų Niujorke dirbantis „Wall Street Journal”, „New York Times”, „Harper’s” ir kituose įtakinguose leidiniuose.
R.Bartkus niekada neturėjo automobilio ir nesiruošia jo įsigyti.
Menininko žmona Ina, dirbanti mados namų „Rag & Bone” gamybos viceprezidente, taip pat neįsivaizduoja gyvenimo be elektrinio dviračio „E-Road”.
„Visą praėjusią vasarą į darbą dviračiu važinėjau. Ir daug kas taip daro. Į biurą žmonės ateina nešdamiesi šalmą”, – sakė 47 metų I.Bartkienė.
Dar 1997-aisiais Niujorko valdžia sukūrė planą visame mieste įrengti beveik 3000 kilometrų dviračių juostų.
Bet tik prieš trejus metus M.Bloombergas rimtai ėmėsi plano paversti Niujorką ekologiškesniu ir dviratininkams patogiu miestu.
Per pastaruosius dvejus metus atsirado 320 km dviračių juostų, kasmet jų bus priduriama dar po maždaug 100 km.
Kitaip nei Vilniuje, kur dažniausiai dviračių taką žymi tik palei gatvės kraštą nubrėžta balta linija, kurią vairuotojai dažnai ignoruoja, plačios Niujorko gatvės pergrupuotos taip, kad į dviračių juostą ne visada įvažiuosi.
Kai kuriose vietose ji atskirta salele, o dviratininkus ir mašinų eismą dažniausiai skiria sustatyti automobiliai.
Niujorke mašinos statomos ne prie šaligatvio, o antrojoje juostoje.
„Dabar galima iš Manhatano pietų į šiaurę nuvažiuoti be jokių trukdžių”, – sakė R.Bartkus.
Tada, kai Vilniaus gatvėse dviračių takų nebuvo nė ženklo, o su savo „Desna 2” ar „Ereliuku” lakstydavo tik vaikai kiemuose, R.Bartkus jausdavosi keistuolis mieste, į paskaitas Dailės akademijoje važiuodamas dviračiu.
Nuo Žvėryno iki Senamiesčio – Gedimino prospektu.
Daugiau nei prieš dvidešimt metų menininkas kone kasdien mindavo šiuo maršrutu, kuriuo dabar vyksta kone didžiausias dviratininkų judėjimas Vilniuje.
„Dar prieš penkerius metus neatrodė, kad Vilniuje daug žmonių važinėja dviračiais, o šią vasarą buvo džiugiu žiūrėti, – sakė R.Bartkus, neseniai „Vartų” galerijoje surengęs savo parodą. – Be to, pastebėjau labai daug prabangių, stilingų dviračių.
Mačiau važiuojančių BMW dviračiu. O Niujorke negalėtum tokiu važinėti, nes iš karto pavogtų.”
Pažiūrėjęs į R.Bartkaus dviratį net nesuprastum, kokios jis markės, prieš kiek metų gamintas.
„Aš savo dviračio niekada neplaunu. Noriu, kad jis apaugtų voratinkliais ir mažiau trauktų akį”, – šypsojosi niujorkiečiu tapęs lietuvis.
Gavusi dovanų elektrinį „E-Road”, kuris važiuoja ekologiškai, varomas baterijų, I.Bartkienė ryškiai raudono dviračio blizgesiu džiaugėsi neilgai.
Laukė svarbus darbas – naują daiktą kaipmat pasendinti.
„Rimvydas iš karto nulupinėjo visas etiketes, apklijavo nepermatoma lipnia juosta ir dar numušė porą lempučių, kad niekam nesinorėtų jo pavogti”, – pasakojo I.Bartkienė.
Kiekvieną vakarą Ina įneša dviratį į namo rūsį, nes prirakinti gatvėje būtų per didelė rizika.
„Mano dviračio spyna yra brangesnė už patį dviratį”, – sakė R.Bartkus, ta pačia priemone važinėjantis tiek metų, kad net nebepamena, kokia dviračio markė.
Niujorke įvaizdis mažai kam rūpi. Svarbiausia – patogumas ir saugumas. Žmonės retai renkasi plento dviračius siauromis padangomis, nes jos lengvai gali įstrigti nuotekų grotelėse.
Be to, ne visos Niujorko gatvės yra lygios, o per duobes geriau važinėti tvirtais kalnų dviračiais, kurių padangos storos.
Per pastaruosius dešimt metų kasdienis dviračio naudojimas Niujorke išaugo 123 procentais.
Nuo 2007-ųjų, kai meras M.Bloombergas ryžtingai ėmėsi miesto „dviratinimo” plano, dviratėmis priemonėmis ėmė važinėti 79 procentais daugiau žmonių nei iki tol.
Ir tai – ne tik niujorkiečiai. Turistai taip pat po truputį atranda galimybę apžiūrėti miestą mindami pedalus.
Kam reikia dundėti 8 km požeminiu metro nuo Bruklino tilto iki Metropolitano muziejaus, kai gali tą patį atstumą įveikti dviračiu, pakeliui ramiai grožėdamasis vaizdais?
Didelėje šio kelio dalyje dviračiams yra įrengta nuo automobilių eismo atskirta juosta.
Daug kur Niujorke, ypač aplink Centrinį parką, atsirado dviračių nuomos punktų, kur bet kas gali gauti šią transporto priemonę visai dienai už maždaug 35 dolerius (90 litų).
„Įspūdinga važiuoti dviračiu iš Bruklino į Manhataną. Vakare būna gaivus oras ir nuostabus vaizdas”, – mėgstamą maršrutą keliautojams pasiūlė I.Bartkienė.
„Fantastiškas takas įrengtas Vakarų greitkelyje (West Highway) palei upę Vakarų Manhatane. Ten įmanoma dviračiu pakilti iki pat salos viršaus”, – pasakojo R.Bartkus.
Bartkai niekada nepagalvoja apie tai, kad kada nors reikėtų įsigyti automobilį.
Dviračiu važiuoti ir smagiau, o dažnai – ir greičiau. Be to, Niujorke gerai išplėtotas viešasis transportas.
Šeima apsiėjo be automobilio augindama sūnų Kristijoną, ne kartą kraustėsi ir net su visa įranga keliavo slidinėti.
I.Bartkienė kartais pasiilgsta laikų, kai ir Vilniuje mažiau žmonių turėjo automobilį, todėl mieliau naudojosi miesto autobusais ir troleibusais.
„Dabar Vilnius atrodo kaip didelis priemiestis, nes daugelis važinėja mašinomis.
Į Rimvydo parodos atidarymą visi automobiliais grūdosi į Senamiestį, o paskui vėl kažkur važiavo sulipę į savo mašinas. Miesto pojūčio nebeliko, – sakė I.Bartkienė. – Suprantama, Lietuvoje dažnai būna šalta, blogi orai, bet reikia labiau plėtoti visuomeninį transportą.
Jei gali juo susisiekti, gali daugiau veikti, gali lengviau nuvažiuoti į darbą, daugiau uždirbti.”
Ekologiškos priemonės užkariauja visą pasaulį
Daugybė pasaulio miestų kovoja su anglies dvideginio išmetimu į orą ir populiarina ekologiškumą.
Niujorkas (JAV) pasiryžęs iki 2030-ųjų įrengti keturis kartus daugiau dviračių juostų. Dabar jos sudaro apie 750 km.
Londonas (Didžioji Britanija) ketina iki 2026-ųjų padidinti dviračių naudojimą mieste keturgubai. Vien viešam naudojimui miesto valdžia skyrė 6000 dviračių.
Melburne (Australija) ketinama apskritai uždrausti automobilių eismą miesto centre, ir tai vadinama „žaliąja aukso karštlige”.
Kopenhaga (Danija) iki 2012-ųjų pasiryžusi suploti 4 milijardus litų žaliosios energijos projektams, dviračių takams ir atsinaujinančiosios energijos įrangai miesto pastatuose.
Vašingtono (JAV) gatvėse šį rugsėjį atsirado šimtas vietų, kuriose galima bet kada pasiimti dviratį ir, nuvažiavus ten, kur reikia, palikti jį tam skirtoje stotelėje.
Leidimas naudotis tokiu dviračiu, kurių iš viso yra tūkstantis, kainuoja vos 5 JAV dolerius (apie 12 litų) per dieną arba 50 dolerių (apie 125 litus) per metus.
Panašios dviračių programos veikia ir Paryžiuje (Prancūzija), Monrealyje (Kanada).