Šaulės sodyboje netoli Lavoriškių dėl šeimininkės dėmesio grumiasi katės Špilka ir Spurga su šunimis Lordu ir Knopke.
Vos tik sodyboje sustoja Sidnėjaus olimpinės čempionės automobilis, šunys ima meilikauti – vizgina uodegą, stengiasi lyžtelėti jai ranką, kaulija skanėstų.
Šiemet vasarą jiems nebuvo labai linksma, nes šeimininkė dažnai iš skausmo kietai sučiaupdavo lūpas ir dienas leisdavo susirietusi lovoje.
Buvo dienų, kai Daina negalėjo net pasilenkti ir paglostyti savo numylėtinių, pakelti nuo žemės pagalio ir nusviesti jo į tankynę, kad šunys galėtų jį surasti ir atnešti šeimininkei.
Moteriai buvo sunku netgi paspirti šungrybį.
Beveik visą vasarą dėl stuburo išvaržos jai taip skaudėjo koją, kad sėdėti, gulėti ir eiti buvo tikra kančia.
Naktį pabudusi iš skausmo D.Gudzinevičiūtė nuslinkdavo prie kompiuterio ir imdavo naršyti internete, ieškodama išsigelbėjimo būdų.
Tačiau prie stalo turėdavo tik klūpoti – kitokia poza negalėjo ištverti.
Moteriai nepadėjo nei masažas, nei gydomoji mankšta. Mintis, kad kiekvieną judesį lydės diegliai, sportininkei sukeldavo ne tik apmaudą, bet ir pyktį.
Kai be ašarų nebegalėjo net išlipti iš lovos, Daina susirado kineziterapeutę, kuri per savaitę išmokė stiprinti giliuosius raumenis. Tai padėjo apmalšinti dieglius. Tačiau palengvėjimas buvo laikinas.
D.Gudzinevičiūtė guodėsi, kad nugaros skausmai – profesinė šaulių liga. Dėl monotoniškų judesių vieni raumenys pervargsta, o kiti nusilpsta.
„Šioje sporto šakoje viską lemia netaisyklingas judesys.
Paimu beveik 4 kilogramus sveriantį šautuvą, susilenkiu per juosmenį, pasisuku, šaunu ir gaunu atatranką”, – prisipažino sportininkė.
Atatrankos neįmanoma išvengti – kliūva ne tik į petį, bet ir stuburui.
O jis sudarytas iš slankstelių ir tarpslankstelinių diskų. Jei stuburą laikantys raumenys nusilpsta, stuburas persikreipia, atsiranda išvaržų.
* * *
Pažintis su neurochirurgu Gunaru Terbetu, dirbančiu Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje, Dainai suteikė vilčių.
Į mediko kabinetą sportininkė įpėdino susirietusi.
G.Terbetas, žvilgtelėjęs į kompiuterinės tomografijos nuotraukas, iš nuostabos sušuko: „Kokia čempioniška išvarža! Tobulos formos ir beveik centimetro skersmens.”
D.Gudzinevičiūtė sužinojo, kad kuo ilgiau ji atidėlios gydymą, tuo didesnė tikimybė, jog gali būti pažeistas kojos nervas.
Įveikusi kitų medikų paskleistas abejones, ar operacija išvaduos ją iš kančių, Daina ryžosi endoskopinei disko išvaržos operacijai, kuri yra gerokai pažangesnė nei klasikinė atviroji operacija.
Tokia nugaros raumenis tausojanti operacija atliekama tik Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje bei Medicinos diagnostikos ir gydymo centre.
Kalba apie operaciją buvo trumpa – G.Terbetas patarė Dainai atvykti į ligoninę trečiadienį, o penktadienį, praėjus vos dviem paroms po operacijos, žadėjo išsiųsti į sanatoriją.
Toks planas sportininkei tiko – ji prisipažino labiau bijojusi ne operacijos, o ligoninės aplinkos, kuri, jos manymu, gali sugniuždyti netgi didžiausią optimistą.
„Ryte atvykau į ligoninę nei gėrusi, nei valgiusi. Dar ir pati vairavau.
Beveik atšliaužiau į palatą, šiaip ne taip pasiekiau operacinę, užlipau ant operacinio stalo.
Spėjau įspėti medikę, kad mano venos – prastos, ir užmigau”, – Daina prisiminė rugpjūčio 30-osios, kai buvo atlikta operacija, rytą.
Po poros valandų ligonę pažadino. Dar po trijų valandų atėjęs gydytojas paragino: „Laikas lipti iš lovos.”
D.Gudzinevičiūtę tai pralinksmino. Moteris suprato, kad operacija buvo sėkminga, be to, ji nebuvo nusiteikusi ilgai drybsoti lovoje.
Tikras darbas jos laukė Druskininkų sanatorijoje „Draugystė”, kurioje teko praleisti tris savaites.
Pirmą dieną atvykusi į šį kurortą ir nuėjusi šimtą metrų, sportininkė svarstė, kaip grįžti atgal – taip greitai išseko jėgos.
Mankšta, vandens procedūros ir masažai sutvirtino Dainos organizmą, tačiau dar visą mėnesį jai teko vartoti vaistus nuo uždegimo.
Dabar vaistų jai nebereikia, tačiau kurį laiką šaulė privalo saugotis ir nepervargti, nekilnoti sunkių daiktų.
„Ar aš dar galėsiu sportuoti?” – tokį klausimą Daina uždavė ir neurochirurgui G.Terbetui.
Medikas pažadėjo, kad po dviejų mėnesių ji bus sveika.
* * *
Sportininkė jau ilgisi treniruočių sezono, prasidėsiančio kitą pavasarį. Ji neabejoja, kad pateko į laimingųjų grupę – 70 proc. ligonių, kuriems po stuburo išvaržos operacijos nekyla jokių sunkumų.
Daina svajoja dalyvauti 2012 metais Londone vyksiančiose olimpinėse žaidynėse.
Su amžiumi ji įgyja vis daugiau patirties.
O sporto istorijoje daug pavyzdžių, kai geriausių rezultatų šauliai sulaukė būdami brandaus amžiaus.
„Viena mano kolegė puikiai šaudo, nors už mane vyresnė 15 metų.
Amžiaus cenzas – labai aiškus: atneši mirties liudijimą ir visiems laikams būni išbrauktas iš šaulių sąrašo. Kol jo nepateikei, gali dalyvauti varžybose”, – juokaudama prisipažino D.Gudzinevičiūtė.
Nors su amžiumi prastėja sportininkų reakcija, raumenų stiprumo ir ištvermės jiems užtenka.
Vyresnio amžiaus šauliai gal ir neturi tiek fizinių jėgų kaip jaunystėje, bet jie sugeba geriau susikaupti, nesiblaškyti, mažiau jaudinasi per varžybas.
„Gali būti, kad Londone bus mano paskutinės varžybos.
Jau kuris laikas nebegaliu tiek daug treniruotis kiek anksčiau, tarkim, prieš dešimtmetį. Bet per tą laiką baigiau ne vienus mokslus.
Pagrindiniai resursai yra patys pigiausi, jie – galvoje”, – svarstė pašnekovė.
Daina yra baigusi hipnozės studijas, yra Prancūzijos hipnoterapeutų asociacijos narė.
D.Gudzinevičiūtė praktikuoja hipnozę. Daina įsitikinusi – po jos žmogaus nekankina atminties spragos, jis pasijunta pailsėjęs ir laimingas.
Naujas žodis neurochirurgijoje
Gunaras Terbetas
Medicinos mokslų daktaras, neurochirurgas
„Minimaliai invazinės endoskopinės disko išvaržos operacijos tikslas – pašalinti išvaržą tausojant aplinkinius stuburo audinius.
Tokia operacija atliekama naudojant endoskopinę kamerą. Iš pradžių atliekamas 2 centimetrų ilgio pjūvis nugaroje, įstatomas plonas vamzdelis, kuriuo pasiekiamas stuburas.
Per šį vamzdelį įkišama endoskopinė kamera ir instrumentai. Savo veiksmus neurochirurgas gali kontroliuoti stebėdamas vaizdą monitoriuje.
Po endoskopinės disko išvaržos operacijos pacientas sveiksta greičiau nei po įprastos atviros, gijimo procesas yra lengvesnis.
Praėjus dviem dienoms po operacijos, pacientas išvyksta gydytis į sanatoriją.”
Skaičiai ir faktai
Skausmais dėl stuburo išvaržos kasmet skundžiasi 5 gyventojai iš 1000.
Stuburo tarpslankstelinio disko išvarža susidaro, kai disko fragmentas išlenda lauk, išsiveržęs darinys ima spausti nervų šaknelę ir sukelia uždegimą. Juosmens, kojos skausmai – tokio uždegimo požymiai.
Žmogus jaučia kojos raumenų nusilpimą, galūnės nejautrumą. Tai – rimtas įspėjimas, kad negalima delsti ir būtina kreiptis pagalbos.
Iš pradžių gali būti taikomas konservatyvus (ne chirurginis) gydymas, skiriama vaistų nuo uždegimo, fizioterapijos procedūros, gydomoji mankšta.
Jei per keletą mėnesių pacientui nepadeda konservatyvus gydymas, būklė blogėja, disko išvaržą tenka operuoti.
Dažniausiai taikoma atvira operacija – atliekamas pjūvis nugaroje. Tai palyginti saugi ir techniškai nesudėtinga operacija. Devyniems iš dešimties pacientų po jos pagerėja.