Garsiausia šalies stalo tenisininkė R.Paškauskienė neišvengė nesėkmių ne tik sportuodama, bet ir mylėdama.
Vis dėlto pirmųjų skyrybų nuoskaudas jai pavyko pamiršti, o nuo sielvarto išvadavo sportas ir nauja meilė.
Tačiau Europos čempionė neįsivaizduoja, kas jai padėtų atsitiesti, jei vieną dieną nutrūktų karjera.
Sėkmės apsvaiginta sportininkė bijo apie tai net pagalvoti: „Nežinau, kad būtų, jei pradėčiau pralaimėti. Negaliu sau leisti ristis žemyn.”
Rugsėjį iš Europos stalo teniso čempionato Čekijoje du medalius parsivežusi R.Paškauskienė ne tik padidino savo trofėjų kolekciją. Ji įgavo pasitikėjimo savo jėgomis.
Kaunietė kartu su ruse Oksana Fadejeva Ostravoje (Čekija) iškovojo auksą, o asmeninėse varžybose pasipuošė bronzos medaliu.
Kai po varžybų R.Paškauskienę Karmėlavos oro uoste pasitiko artimieji, sportininkės trejų metų sūnus Dovydas įsikibo į kelioninį krepšį ir viltingai dairėsi suvenyrų.
Netrukus motina iš krepšio ištraukė du medalius ir užkabino sūnui ant kaklo.
„Dovydas mėgsta pasipuošti mano medaliais. Namuose su jais sukiojasi prieš veidrodį.
Bet dar nesako, kad nori tapti tenisininku”, – šyptelėjo R.Paškauskienė, kurios kolekcijoje yra net trylika apdovanojimų iš Europos čempionatų.
Europos stalo teniso čempionatuose lietuvė yra iškovojusi 6 aukso, 1 sidabro ir 6 bronzos medalius.
Kaunietė stalo teniso rakete mojuoja nuo šešerių metų. Rūta užaugo garsioje stalo tenisininkų Garkauskų šeimoje. Tad stalo tenisas – jos kraujyje.
„Mama vesdavosi į treniruotes. Man pradėjo sektis, todėl net nebandžiau rinktis kitos sporto šakos”, – prisiminė tenisininkė.
Rūtos motina Romualda Garkauskienė ir teta Asta Stankienė – seserys dvynės ir legendinės Lietuvos sportininkės.
A.Stankienė 1973 metais mišrių dvejetų varžybose kartu su Anatolijumi Starakatovu tapo pasaulio vicečempione, o po metų su Sovietų Sąjungos rinktine iškovojo Europos čempionato auksą.
R.Garkauskienė – daugkartinė šalies moterų stalo teniso čempionė, ilgametė Lietuvos rinktinės trenerė.
Ji su vyru stalo teniso treneriu Algirdu Garkausku tapo ir savo dukters Rūtos mokytojais.
Treneriai Garkauskai lyg pro didinamąjį stiklą stebi atžalos sportinę karjerą ir asmeninį gyvenimą.
Tėvai ne tik treniruoja Europos čempionę, bet ir dalijasi anūko Dovydo priežiūra.
Stalo teniso kamuoliukai užvaldė visą Rūtos gyvenimą – sportas jai tapo kasdieniu darbu.
Ši sporto šaka – vienintelis jos pragyvenimo šaltinis.
Tačiau sportas nepašykštėjo ir romantikos.
Rūta stalo teniso treniruotėse susipažino su pirmuoju savo vyru Gediminu Būda.
Paauglystėje juos abu treniravo Rūtos mama R.Garkauskienė. Gediminas nepasiekė didelių pergalių, todėl metė šią sporto šaką.
Sulaukusi 21-erių Rūta ištekėjo už trejais metais vyresnio Gedimino tikėdamasi, kad su juo nugyvens visą gyvenimą.
„Mano mamai buvo devyniolika metų, o tėvui – dvidešimt treji, kai jie susituokė. Ir iki šiol jie visur eina kartu: į treniruotes, parduotuvę, svečius.
Tėvų šeima – mano idealas. Tačiau pirmojoje santuokoje man nepavyko pakartoti jų istorijos”, – atsiduso tituluota stalo tenisininkė.
Pirmąją santuoką su stalo teniso mėgėju, dabar verslininku G.Būda ji pavadino spontanišku ir nesėkmingu žingsniu.
Tai Rūtai buvo lyg šaltas dušas, užgrūdinęs ją ir kaip moterį, ir kaip tenisininkę.
1998-aisiais ištekėjusi už G.Būdos Rūta su juo įsikūrė Vokietijoje.
Gediminas Berlyno Humboldtų universitete baigė statistikos ir finansų studijas, dirbo investicijų konsultavimo versle, buvo įkūręs sporto klubą.
Rūta rungtyniavo pirmojoje Vokietijos bundeslygoje, Berlyno klube „Berlin 3B”.
Pernelyg užsiėmę sutuoktiniai paskendo savo veiklos jūroje.
Per penkerius santuokos metus jiedu nesugebėjo gyventi vienu ritmu.
Rūta grįžo į Lietuvą, o Gediminas dar kurį laiką gyveno Vokietijoje.
Nors poros keliai išsiskyrė 2003-iaisiais, oficialios skyrybos įvyko tik 2006 metais, kai Rūta Lietuvoje ruošėsi tekėti antrąkart.
36 metų finansų analitikas G.Būda apgailestavo, kad nesugebėjo išsaugoti šeimos: „Abu per jauni tuokėmės. Jeigu vėliau būtume susitikę su Rūta, gal ir būtume kartu nugyvenę gyvenimą.
Anuomet buvau visai kitoks žmogus negu dabar.”
G.Būdai gyventi Berlyne irgi pabodo. Jis norėjo Lietuvoje turėti savo verslą, todėl grįžo ir prieš porą metų įsikūrė Vilniuje.
„Laisvalaikiu žaidžiu stalo tenisą, domiuosi buvusios žmonos laimėjimais.
Kai ji iškovoja svarbias pergales, pasveikinu telefono žinute”, – apie išlikusį pagarbų bendravimą su buvusia sutuoktine pasakojo bendrovės „Prudentis” bendraturtis G.Būda.
Rūta norėtų pamiršti pirmąją santuoką, nes jai nelengva pripažinti savo klaidas: „Stengiuosi pasimokyti iš praeities.”
Kokia didžiausia buvo jos klaida pirmoje šeimoje?
„Užsispyrimas. Sporte ši charakterio savybė labai praverčia, o šeimoje kenkia. Juk negalėjo viskas klostytis taip, kaip aš noriu.
Iš skyrybų pasimokiau: apmąsčiau, kaip daugiau nesielgčiau, ką daryčiau kitaip.
Antroje šeimoje išmokau būti nuolaidesnė. Nebus gerai abiem, jeigu tik apie save galvosiu”, – pripažino Rūta.
Vykdama į varžybas R.Paškauskienė nuolat galvoja ne tik apie žaidimą, bet ir apie sūnų Dovydą.
„Neseniai pabandžiau sūnų leisti į vaikų darželį, bet matau, kad jis nedega noru ten eiti.
Man būtų neramu dalyvauti varžybose, jei žinočiau, kad Dovydas jaučiasi prastai.
Todėl dabar jį prižiūrėti patikiu ne auklei, o artimiausiems žmonėms – savo tėvams, vyrui, jo tetai”, – pasakojo R.Paškauskienė.
Dovydas – ne tik brangiausias jos turtas, bet ir sėkmės pranašas.
„Iki sūnaus gimimo taip pat pasiekdavau pergalių – daugiausia dvejetų varžybose. Bet Dovydas man atnešė didelį kraitį medalių”, – šypsosi R.Paškauskienė, prieš dvejus metus perrašiusi Lietuvos stalo teniso istoriją.
Kaunietė 2008-aisiais Sankt Peterburge iškovojo Europos čempionės titulą asmeninėse varžybose.
Didžiausią savo karjeros pergalę ji skyrė tiems, kurie buvo šalia ir nesėkmių dienomis, ir triumfo valandą.
Be artimųjų pagalbos Rūta nebūtų užkopusi į sporto olimpą: „Jeigu vyrui nepatiktų stalo tenisas, jis nesidomėtų mano rezultatais, galbūt sakytų: „Sėdėk namuose, virk valgį, prižiūrėk vaiką.” Tačiau jis mane visapusiškai palaiko.”
Rūta per savo karjerą pergales skynė turėdama vis kitokią pavardę: iš pradžių Garkauskaitės, ištekėjusi pirmąkart – Būdienės, o dabar – Paškauskienės.
Ar varžybų teisėjai nesusipainioja tardami lietuvės pavardes?
„Sporte įsimenami veidai ir rezultatai. Tie, kurie domisi stalo tenisu, žino, jog esu tas pats žmogus.
Elgiuosi taip, kaip Lietuvoje įprasta – ištekėjau, pasirinkau vyro pavardę”, – dėstė Rūta.
Būdama Paškauskienė, ji iškovojo daugiausia apdovanojimų.
Susilaukusi sūnaus sportininkė tapo ramesnė. Nors gyvenimas dabar intensyvesnis, Rūta niekur nebelekia, neskuba. Panašiai ji jaučiasi ir prie teniso stalo.
„Šios sporto šakos elite yra ir dvidešimtmečių, ir puikią sportinę formą išlaikiusių keturiasdešimtmečių.
Aš subrendau perkopusi trisdešimtmetį. Tuo metu sklandžiai susiklostė mano asmeninis gyvenimas.
Prisipažinsiu, anksčiau niekada nekliedėjau, kad trokštu vaiko. Motinystei atėjo laikas, kai ištekėjau už Vytauto”, – tvirtino stalo tenisininkė, su dvejais metais jaunesniu V.Paškausku susipažinusi draugų vakarėlyje.
2006-aisiais antrąkart ištekėjusi Rūta tarsi iš naujo mokosi gyventi šeimoje.
Automobilių priežiūros ir remonto įmonės vadovas V.Paškauskas nieko bendra neturi su sportu, bet supranta žmoną sportininkę.
„Jeigu vyras labai prieštarautų mano pasirinkimui, nežinau, kaip susiklostytų šeimos gyvenimas.
Aš juk nieko daugiau nemoku, tik žaisti tenisą. Jei man kas nors tai uždraustų, būtų skausminga”, – patikino R.Paškauskienė.
Laisvalaikiu sportininkė tampa namų šeimininke.
„Mėgstu skaniai pavalgyti, o paruošti ką nors gardaus sekasi sunkiau”, – neslėpė Rūta.
Atlantos, Sidnėjaus ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvė neseniai įsigijo britų kulinarijos žvaigždės Jamie Oliverio receptų knygų ir atrado malonumą suktis prie viryklės.
Kartais po varginančių treniruočių ar įtemptų varžybų Rūtai norisi tik kristi į lovą ir miegoti.
Bet ištverminga moteris neleidžia sau suglebti. Sukaupusi valią ji stengiasi laikytis griežtos dienotvarkės.
Sekmadieniais Rūta susikaupia maldai – Kaune užsuka į Jėzuitų bažnyčią arba Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką.
„Su dviem broliais augau religingoje šeimoje – tėvai mus katalikiškai auklėjo. Jaučiu, kad malda mane pripildo gerumo.
Į mišias einu ir viena, ir su šeima”, – sakė sportininkė, prieš varžybas meldžianti Dievo pagalbos ir nepamirštanti už pergales jam padėkoti.