Daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius – 1967-ųjų gegužę Kauno klinikose gimusio berniuko svoris medikus suglumino.
58 centimetrų ūgio naujagimis svėrė 6200 gramų.
„Gigantukas“, – švelniai pravardžiavo gydytojai 30-metės vilkaviškietės Marijonos Ramutės Čekanavičienės po cezario pjūvio gimusį sūnų.
Berniukas smarkiai skyrėsi nuo kitų naujagimių.
Gal todėl jam ant rankos net nebuvo pririštas tais laikais įprastas klijuotės lopinėlis, kuriame būdavo įrašoma gimdyvės pavardė, naujagimio lytis bei svoris.
Tokią savo gimimą primenančią relikviją yra išsaugojusi Roberto sesuo Virginija, gyvenanti Panevėžyje. Marijampolės ligoninėje 1959-aisiais irgi po cezario pjūvio pasaulį išvydusi mergaitė svėrė 4850 gramų.
Pats Robertas faktą, kad pateks į rekordų knygą, vertina santūriai.
Iš tėvų pasakojimų jis žino, jog buvo išskirtinis naujagimis Kauno klinikose, tačiau to niekada nesureikšmino ir niekam nesigyrė.
Neseniai „Lietuvos rytas” paskelbė žinią, kad šių metų spalio pradžioje vilniečių šeima susilaukė 5870 gramų sveriančio sūnaus.
Tąsyk rekordus fiksuojančios agentūros „Factum” atstovai teigė, jog nėra įregistravę nė vieno didžiausio Lietuvos naujagimio, tad šis vilniečių kūdikis gali būti pirmasis, pateksiantis į šalies rekordų knygą.
Kai šią žinią perskaitė kitais metais 80-metį švęsiantis vilkaviškietis istorikas Juozas Čekanavičius, jis paskambino į „Lietuvos ryto“ redakciją.
Ketvirtį amžiaus tuometei Vilkaviškio S.Nėries vidurinei mokyklai vadovavęs pedagogas norėjo pasidalinti atgijusiais prisiminimais.
„Žinote, mano sūnus dar sunkesnis gimė.
Tik tais laikais niekas tokių rekordų neregistravo. Mano žmona buvo tylaus ir ramaus charakterio, niekada niekuo nesiskundė.
Man ji nepasakojo, tačiau aš jaučiau, jog jai buvo sunku nešioti ir dukrą, ir sūnų. Du cezario pjūviai, dvi sunkios narkozės.
Ką ji, vargšė, turėjo iškęsti...“ – tramdydamas jaudulį kalbėjo prieš dvejus metus našliu tapęs J.Čekanavičius.
M.R.Čekanavičienė, 1967-aisiais besilaukdama antrojo kūdikio, Vilkaviškio medikams kėlė nerimą dėl nėštumo metu priaugto per didelio svorio.
Medicinos seserimi vaikų darželyje dirbančios moters svoris, šiaip būdavęs apie 80 kilogramų, prieš gimdymą padidėjo iki 110 kilogramų.
* * *
Vilkaviškio gydytojai nusprendė gimdyvę iš anksto nuvežti į Marijampolės ligoninę, tačiau ši buvo remontuojama. Medikės bei sutuoktinio lydima vilkaviškietė buvo išgabenta į Kauno klinikas.
„Kas antrą dieną važinėjau į Kauną. Klinikų personalas manęs pas žmoną neleisdavo, bet kliūtis įveikdavau – iš kišenės tris rublius ištraukdavau“, – šelmiškai šypsojosi vilkaviškietis J.Čekanavičius.
Tačiau tuo metu didelio džiaugsmo vyras nejautė – medikų nerimas prislėgė ir jį, ir žmoną.
„Gydytojai įtarė, jog gali būti dvynukai, sudėtingas gimdymas. Todėl iš anksto manęs teiravosi, jei kiltų grėsmė, ką gelbėti – motiną ar kūdikį“, – slogios įtampos dienas prisimena vilkaviškietis.
Žinia, kad jis – jau dviejų vaikų tėvas, Juozą pasiekė darbe. Paskambinę medikai pranešė: „Gimė berniukas. Labai didelis.“
Kadangi ir dukters svoris buvo nemenkas, Juozas pernelyg nenustebo.
Tačiau sužinojęs, jog sūnus gimė gerokai sunkesnis, vyras suglumo – nei jo, nei žmonos giminėje tokių stambių naujagimių nebuvo buvę.
„Klinikose žmona su sūnumi gulėjo kiek ilgiau.
Gydytojai mūsų Robertuką vadino Gigantuku.
Tąkart maniau, jog klinikos domėsis vaiku, prašys rašyti kokį dienoraštį. Tačiau grįžome į Vilkaviškį ir niekam nebuvome įdomūs“, – pasakojo J.Čekanavičius.
Vyras gailisi, jog nebėra gyvos Roberto mamos, kuri galėtų smulkiai papasakoti, ar buvo kuo nors ypatingas Gigantuko auginimas.
* * *
Mokyklai vadovavusio J.Čekanavičiaus atmintyje išlikę tik paskiri epizodai.
„Gyvenimas mūsų nelepino – žmona anksti turėjo eiti į darbą. Dukrą į lopšelį pradėjome vežti nuo trijų mėnesių, o Robertą – nuo aštuonių.
Sūnus iki ankstyvos paauglystės buvo šiek tiek apvalesnis. Tačiau nesiskyrė nuo bendraamžių.
Žinote, Robertas mus su žmona išlepino. Kai baigęs mokyklą išvažiavo iš namų, jis mums skambindavo kiekvieną sekmadienį, kad ir kur būtų – ar studijuodamas Vilniuje, ar atlikdamas karinę tarnybą Taline“, – džiaugėsi Juozas iki šiol sūnaus rodoma pagarba ir dėmesiu.
Baigęs tėvo vadovaujamą vidurinę mokyklą R.Čekanavičius įstojo į tuometį Vilniaus pedagoginį institutą.
Tačiau nenuėjo dirbti į mokyklą – užsiėmė verslu, sukūrė šeimą.
Robertas su žmona augina du sūnus. 18-metis Gabrielius ir 14-kos Vytenis gimė normalaus svorio.
* * *
Roberto tėvas neturėjo jokių minčių, kad po jo pasakojimo apie neįprastus įvykius šeimos gyvenime sūnus galėtų pretenduoti į šalies rekordininkų sąrašą.
„Lietuvos rytas“ pasidomėjo, ar prieš 43 metus įvykęs faktas gali būti įregistruotas rekordų knygoje.
Agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis patvirtino, jog metai nėra svarbūs – būtina turėti galimą rekordą patvirtinantį dokumentą.
Tai maloniai nudžiugino J.Čekanavičių. Jis paakino sūnų klinikose paprašyti pažymos apie gimimą.
Dokumentas buvo pateiktas agentūrai „Factum“.
Ko gero, ne vienas, žvelgdamas į aukštą ir liekną Robertą, gerokai nustebtų išgirdęs, jog šis vyras turi sunkiausio šalies naujagimio vardą.
Rekordas bus bevardis
Vytautas Navaitis
Agentūros „Factum“ vadovas
„Sunkiausio naujagimio kategorijos rekordų iki šiol neturėjome įregistravę, nes niekas nesikreipė.
Rekordininko pavardė nėra skelbiama, svarbiausia – rekordo esmė.
Šiuo atveju bus rašoma, jog sunkiausias naujagimis, sveriantis 6200 gramų, yra vilkaviškietis, 1967-aisiais gimęs Kauno klinikose.
Juk daug kas gali nutikti rekordininko gyvenime. Gal toks pikantiškas faktas po daugelio metų, tarkime, jam kandidatuojant į prezidentus, taptų skaniu kąsneliu žurnalistams.
Šios rūšies rekordui svarbu, jog asmuo būtų išgyvenęs metus ir vieną dieną.“
Neturi valgyti už du
Elina Rutkauskienė
Marijampolės apskrities ligoninės akušerė-ginekologė
„Didelį naujagimio svorį nulemia keli veiksniai.
Pirmiausia – genetiniai. Kūdikio svoriui gali daryti įtaką motinos endokrininės sistemos ligos – diabetas, skydliaukės patologija.
Prieš keliasdešimt metų nėščiosios dėl cukraus kiekio kraujyje nebūdavo tiriamos.
Per daug svorio gali priaugti ir kūdikis, ir nėščioji, jei besilaukiančioji netinkamai maitinasi. Per didelis apetitas kenkia abiem.
Tokiam kūdikiui ateityje gali kilti sveikatos problemų.
Marijampolės ligoninėje daugiau nei prieš 20 metų gimė 5820 gramų sveriantis kūdikis.
Tąsyk cezario pjūvio neprireikė, nes moteris pagimdė pati.“