Pirmoji pamoka jau davė vaisių – iš jos Taja ir Aida išsinešė pačių sukurtus pirkinių maišelius.
Jiems sukirpti ir pasiūti prireikė dviejų trijų valandų.
„Juokėmės iki ašarų! Aidos maišelis išėjo kreivas, o maniškis – labai siauras, nebent fleitai ar prancūziškam batonui įdėti.
Be to, linas, iš kurio siuvau, retokas, sunkesnio daikto nepaneši. Tačiau vis tiek kur nors tą maišelį panaudosiu”, – džiaugėsi Taja.
Labiau nei kūriniu atlikėja džiaugėsi smagiai praleidusi vakarą ir kitomis akimis pažvelgusi į siuvimą.
Mokyklos laikais ši veikla jai atrodė nuobodoka, reikalaujanti daug kantrybės, o dabar įdomu – nestinga nei kantrybės, nei kruopštumo.
Išmatavusios viena kitą ir sužinojusios, kaip konstruoti sijoną, Taja ir Aida nusibraižė iškarpas ir netrukus pasipuoš pačių siūtais sijonais.
Kad greičiau įgyvendintų sumanymus, A.Žiliūtė užsidegusi įsigyti siuvamąją mašiną.
O Taja dar neapsisprendė: „Mes abi greitai užsidegame, bet taip pat greitai nauja veikla gali ir atsibosti.
Man taip buvo su dekupažu – prisipirkau reikmenų, o dabar retai prisėdu ką nors dekoruoti.
Bijau, kad panašiai gali būti ir su siuvamąja mašina.”
Dabar juodvi naudojasi siuvimo studijoje esančiomis mašinomis.
Taja nepuoselėja minčių ateityje vilkėti vien pačios siūtais drabužiais. Tam reikėtų ne tik daug žinių ir laiko, bet ir išlaidų.
Žvalgydamasi po audinių parduotuves vilnietė matė daugybę gražių audinių, iš kurių pasiūtus drabužius mielai dėvėtų, tačiau jie gerokai paplonina piniginę.
Siuvimo kursuose įgytas žinias Taja netrukus pritaikys siūdama karnavalo kostiumus savo sūnums.